Tokio poveikio seniai nėra buvę

„Teatras neturi būti nei laikraštis, nei „gliancinis“ žurnalas… Tegu jis būna filosofijos knyga… Gali būt neteisinga, bet tegu būna tai, kas priverčia mąstyti“, – maždaug taip sekmadienio vakarą kalbėjo „Meno forto“ atstovas, aktorius Tauras Čižas, atsiimdamas pagrindinį festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ prizą – 3500 eurų. Jį komisija skyrė vienam paskutinių a. a. Eimunto Nekrošiaus spektaklių „Cinkas“, pastatytam Jaunimo teatro ir „Meno forto“.

Aktorius prisiminė laikus, kai teatras Lietuvoje buvo tapęs religija. Ne vienas gali paliudyti – tuomet bilietų E. Nekrošiaus spektaklius prie Jaunimo teatro stovėdavo eilės. Po 26 metų pertraukos E. Nekrošius grįžo į Jaunimo teatrą su spektakliu, pasakojančiu apie tai, kas įvyko prieš tuos tris dešimtmečius, apie Afganistano ir Černobylio tragedijas, suluošinusias tūkstančius likimų. Apie epochą, kuri nugrimzdo į nebūtį, bet jos padarinius jaučiame ir šiandien. „Yra dvi situacijos, kai žmogus pakyla virš gyvenimo kasdienybės ir atsiveria jo esmė: kai jis įsimylėjęs ir kai nujaučia artėjančią mirtį. Tada žmogus egzistuoja ant savo galimybių ribos“, – sakė Nobelio premijos laureatė baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijievič. E. Nekrošiaus spektaklio centre – pati rašytoja. Jos asmenybė ir kelionė per savo laiką. Tai vienišo kūrėjo kelionė, turint vienintelį tikslą – išminuoti žmogų kaip minų lauką. Ir paliudyti ne istorinių faktų, bet jausmų tiesas. Paradoksali kelionė – rašytojos svajonė išsipildė dėl jos aprašytų suluošintų gyvenimų. Žiūrovai Rokiškyje tai savyje išgyveno. Salę pravirkdė viskas kartu – simboliai, įtaigi vaidyba ir apskritai esmė apie tai, ką su mumis padarė Afganistanas, Černobylis… „Tas tikrumas, tas skausmas ne tik palietė, bet… išvalė. Tokio stipraus teatro poveikio seniai nėra buvę“, – kalbėjo žiūrovė.

Viso laikotarpio enciklopedija

Dėl geriausio festivalio spektaklio komisija, aišku, ginčijosi. Aiškaus lyderio iki pat pabaigos nebuvo. Ne vienas pranašavo sėkmę uždarymo vakarą suvaidintam Oskaro Koršunovo Rusų dramos teatre pastatytam „Rusiškam romanui“. Spektakliui, kuriam atvežti į Rokiškį prireikė nemažai svarbiausios festivalio organizatorės Birutės Bagdonienės (ji sekmadienį pagaliau apdovanota Kultūros ministerijos padėka) pastangų. Žiuri diskusijos vyko dėl trijų spektaklių „Vienos miško pasakos“ (Valstybinis jaunimo teatras), „Cinkas“ ir „Rusiškas romanas“. Šis spektaklis komisijoje turėjo daug gerbėjų, o vienas jos narių, verslininkas Leonardas Šablinskas, vos prasidėjus spektakliui sakė, jog tai – jo favoritas.

Žiuri narys Eligijus Daugnora nemanė, kad „Rusiškas romanas“ geresnis už „Cinką“. „Rusiškas romanas“ su daugybe pabaigų. Toks vaizdas lyg ir autorius (Marius Ivaškevičius – aut. past.), ir režisierius niekaip neapsisprendė, kaip pabaigti. Tada išskydo ir Levo Tolstojaus mirtis, atsirado ta pacifistų tema. Ji gal ir graži, bet iškrenta iš bendro spektaklio sumanymo. O „Cinkas“ buvo labiau apie mus, net, sakyčiau, viso mūsų jaunystės laikotarpio enciklopedija. Ir enciklopedija puikiai dramaturgiškai sudėliota, neenciklopediškai jaudinanti. Vis dėlto „Cinkas“  buvo vientisesnis, išbaigtesnis, aiškesnis. Nepaisant visko, „Rusiškas romanas“ tikrai geras, stiprus spektaklis apie protų ir jausmų chaosą. „Cinkas“ gal priešingai – apie ėjimą iš chaoso sąmonėjimo, susipratimo, nuskaidrėjimo link“, – sakė žiuri narys.

Kas ką laimėjo

Geriausio spektaklio vaikams 3500 eurų prizą žiuri nusprendė atiduoti Keistuolių teatrui už spektaklį „Bambeklis bajoras“ (režisierius Aidas Giniotis). Šią premiją, pasiekęs, kad ji būtų sulyginta su premija suaugusiųjų spektakliui, įteikė jos steigėjas AB „Rokiškio sūris“ direktorius Dalius Trumpa. Jos atsiimti atvažiavęs pagrindinio vaidmens atlikėjas Jonas Šarkus dėkojo  Rokiškio vaikams.

Dėl geriausio festivalio  moters vaidmens 800 eurų premijos varžėsi Regina Šaltenytė iš „Elzės žemės“, Indrė Patkauskaitė iš „Marčios“, Aldona Bendoriūtė iš „Cinko“ ir Nelė Savičenko iš „Rusiško romano“. Laurai ir žiūrovų ovacijos atiteko Sofiją Tolstają – L. Tolstojaus žmoną – suvaidinusiai Nelei Savičenko. Jai kartu įteikta ir juvelyrės Dalios Varnaitės sukurta segė.

Dėl geriausio festivalio vyro vaidmens 800 eurų premijos konkuravo tik du. „Pamišėlį“ Oskaro Koršunovo spektaklyje  suvaidinęs Eimantas Pakalka ir Rytis Saladžius – už vaidmenį spektaklyje „Durys“ nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“. Rokiškyje gimusiam Ryčiui, trumpai buvusiam ir  Rokiškio liaudies teatro režisieriumi, atiteko ir pinigai, ir Vaidos Matiukaitės kurta rankinė. „Čia įkvėpiau pirmąjį deguonį, o jūs man ir toliau jį pumpuojate“, – neslėpdamas džiaugsmo kalbėjo Rytis nuo scenos.

Už geriausią festivalio nepagrindinį vaidmenį 700 eurų atiteko Aušrai Pukelytei, atlikusiai vaidmenis Valstybinio jaunimo teatro spektaklyje „Vienos miško pasakos“ (režisierė Yana Ross) bei Valstybinio jaunimo teatro ir teatro „Meno fortas“ spektaklyje „Cinkas“.

Vaidotas Žitkus gavo 600 eurų kaip simpatiškiausias festivalio aktorius už vaidmenis Keistuolių teatro spektaklyje „Riešutų duona“ ir Vilniaus miesto teatro „Atviras ratas“ spektaklyje „CV, arba kas aš esu“. Jis papasakojo savo pažinties su būsima žmona istoriją – moteris jam taip pat sakiusi, kad yra simpatiškas, ir jis iš pradžių net buvo dėl to nuliūdęs, bet paskui suprato, kad turi šansų.

Jaunojo žiūrovo speciali premija – 200 eurų – atiteko Vilniaus keistuolių teatrui už spektaklį „Bambeklis bajoras“ (režisierius A. Giniotis).

Žiūrovai daugiausia „taip“ šiemet pasakė Vilniaus miesto teatro „Atviras ratas“ spektakliui „CV, Arba kas aš esu“. Nors ilgą laiką iki pat šeštadienio pirmavo Klaipėdos dramos teatro „Elzės žemė“, tačiau ir 700 eurų, ir Rokiškio produkcija atiteko vilniečiams. Šio prizo atsiimti sekmadienį atvažiavo Justas Tertelis – spektaklio režisierius ir pjesės autorius.

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: