Gimtasis Rokiškis Politinė reklama Seimo narys be piliečių – tiesiog iškaba

Seimo narys be piliečių – tiesiog iškaba

Jonas Jarutis – politikos senbuvis. Nuoseklumas, kantrybė ir nesiblaškymas nei darbe, nei tarp politinių partijų Seimo nariui padeda ne tik pradėti, bet ir užbaigti pradėtus darbus bei imtis naujų.

336
0

– Jus galima pavadinti politikos senbuviu. Kas nulėmė, kad pasukote į politiką?

Aktyvumo nestokojau nuo jaunystės. Negalėjau likti abejingas įvykiams, turėjusiems reikšmingos įtakos Lietuvai – turiu omenyje Sąjūdžio gimimą, valstybės atkūrimą ir, žinoma, 1991 m. sausio mėnesio įvykius, kai priešinomės Sovietų Sąjungos siekiui mus susigrąžinti.

Politikoje esu nuo Sąjūdžio kūrimosi laikų. 1990 m. buvau vietos žmonių išrinktas (ne paskirtas ar išrinktas konkurso būdu, o gavęs tiesioginį žmonių pasitikėjimą) Skapiškio apylinkės viršaičiu. Vėliau buvau Kupiškio rajono savivaldybės tarybos narys, mero pavaduotojas, meras, o nuo 2016 m. – Seimo narys. Mano manymu, tai nuosekli ir logiška politinės karjeros seka. Tuo laikotarpiu prisijungiau ir prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos veiklos. Šioje partijoje sutikau veiklių žmonių, kuriais patikėjau, pasitikiu ir dabar. Tikiu, kad ši partija gali ir toliau keisti Lietuvos žmonių gyvenimą į gera. Vienam pasiekti apčiuopiamų rezultatų – gerokai sunkiau, nei turint bendraminčių. Todėl jaunatviško maksimalizmo ir entuziazmo vedamas, atsidūriau vietoje, kurioje turėjome tikslų, ambicijų ir ateities valstybės viziją. Džiaugiuosi, kad ir tarp dabartinio jaunimo patriotiškumo jausmas vis labiau jaučiamas. Tai – didžiulė vertybė, kurią reikia saugoti.

– Gyvenimo vingiai nenuspėjami. Kas jus atvedė į Rokiškį?

Gyvenimas tuo ir įdomus, kad nenuspėjamas. Aplinkybės atvedė į Rokiškį, kuriame praleidau ketverius metus. Dirbau vienoje didžiausių miesto įmonių – AB Rokiškio mašinų gamykloje. Rokiškis, kaip ir visa Lietuva, per pastaruosius 15 metų pastebimai kinta – jis gražėja, tampa vis patrauklesnis ir ieškantis galimybių vystytis. Niekuomet neturėjau jokios baimės kandidatuoti Rokiškyje, net nebūdamas kilimo iš šio krašto. Man šis miestas savas ir pažįstamas.

– Dažnai nevietiniams kandidatams į Lietuvos Respublikos Seimą klijuojama „svetimo“ etiketė. O kaip iš tiesų jaučiatės Jūs?

Manau, kad anksčiau ar vėliau ši etiketė išbluks. Gyvename globalėjančiame pasaulyje, žmonės važiuoja dirbti į kitus rajonus, o gamyklos gali atsirasti, pavyzdžiui, viduryje dviejų rajonų ir tuomet, nori nenori, teks vienyti jėgas dirbant dėl bendrų tikslų, geresnio susisiekimo, geresnės gyvenimo ir paslaugų kokybės. Tai nebeturi būti tik tavo, tik mano, savo ar svetimo dalykas. Dirbame žmonėms, be kurių nebūtų ir mūsų. Būdamas vienas, savas ar svetimas nieko nenuveiks. Be komandos, be žmonių, kiekvienas esame tik kandidatas iš daugelio. Todėl, manau, šio kriterijaus, renkantis kandidatą, reikėtų vengti. Realūs darbai nepriklauso nuo to, kur tavo namai.

– Kiekvienas miestas turi savotišką tapatybę, unikalių bruožų, kurie jį išskiria iš kitų. Ir žmonės miestuose skirtingi. Koks Jūsų požiūris į rokiškėnus ir į patį Rokiškio kraštą?

Mano manymu, Rokiškis yra bene vienintelis miestas Lietuvoje, kur dera pramonė ir kultūra ir, kas dar unikaliau, šios gyvenimo sritys ne tik nesipjauna viena su kita, bet atvirkščiai – papildo viena kitą. Gal dėl šios simbiozės ir žmonės čia ypač iniciatyvūs, aktyvūs, veiklūs. Tai įrodo didelis skaičius bendraminčius jungiančių nevyriausybinių organizacijų, įvairių sporto šakų klubų, o renginių prestižas toks, kad juose dalyvauja aukščiausios prabos atlikėjai, profesionalūs dailininkai ar organizuojami masiniai renginiai, garsinantys rajoną ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Manau, kad Rokiškis – miestas, turintis perspektyvų ir einantis teisinga linkme. Itin svarbu tai, kad į aktyvų miesto gyvenimą įsitraukia nemažai miestiečių, kuriems rūpi jų gyvenimo kokybė. Miestas ne veltui kviečia atvykti naujakurius. Jau galime kalbėti ir apie gerovės valstybę – norą gyventi ir dirbti, kurti šeimas savo Tėvynėje.

– Nesate dažnas „svečias“ šventėse. Kokie Jūsų darbo principai ir prioritetai?

Buvimas Seimo nariu yra darbas, ne savęs rodymas. Sakiau ir sakysiu, kad Seimo narys be piliečių (nesvarbu, kuriame mieste rinkėjai begyventų) yra tik laikina iškaba, kuri, pasibaigus įvykiui, nukabinama be jokių emocijų. Smagu, kad žmonės organizuoja šventes, susiburia. Žmonių indėlis yra tikrai didžiulis – ir miestuose, ir miesteliuose. Tačiau taip pat manau, kad nereikėtų painioti dviejų dalykų – lankymosi renginiuose ir darbo.

Smagu matyti ir pasidžiaugti, kad iniciatyvos kyla iš pačios bendruomenės. Žmonės moka ne tik dirbti, bet ir linksmintis. Netiesa, kad nesu dažnas svečias šventėse – tiesiog esu ten, kur esu pageidaujamas, kviečiamas. Ir neformalioje aplinkoje kartais galima išgirsti daug tiesos ir vertingų patarimų, kurie neretai virsta įstatymų tobulinimo iniciatyvomis. Darbe stengiuosi siekti ne kiekybės, o kokybės. Man svarbu siekti ir pasiekti tikslą. Manau, kad, esant atitinkamoms aplinkybėms, ambicijos neturėtų imti viršaus – svarbiausia racionalus požiūris ir kompromisų ieškojimas. Politika – kompromisų menas, todėl kibti į atlapus visuomet bus lengviausia, bet susėsti ir spręsti problemą iš pagrindų – toks yra tikslas. Politiniame gyvenime turi būti komandos žmogumi.

Pastovumas ir nuoseklumas – vieni svarbiausių mano bruožų. Todėl Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje esu nuo pat įstojimo į ją. Niekuomet nekilo minčių blaškytis, keisti politinę jėgą. Manau, kad partija, gyvuojanti daugiau nei 100 metų, užtikrina stabilumą, tęstinumą ir patikimumą. Esu principingas ir turiu tvirtus įsitikinimus, kuriuos galima sudėti į žodžius Tėvynė, Šeima, Kalba. Norėtųsi, kad kiekvienam mūsų namai būtų ne tik gimtasis kraštas, bet ir visa Lietuva.

– Vis dažniau kalbama apie regionų politiką. Kokius Jūs juos matote?

Stipri regionų politika ir didesnio savarankiškumo, galių regionams suteikimas turėtų tapti prioritetu. Konkretūs žingsniai šia kryptimi jau žengti. Dažnai jaunoms šeimoms nėra paprasta įsigyti pirmąjį būstą, didelės didmiesčių būstų kainos žmones verčia ieškoti galimybių regionuose. Šiame technologijų amžiuje įmanoma dirbti nuotoliniu būdu iš bet kurios pasaulio vietos, todėl jaunimas dažnai įvertina ir mažesnių miestų privalumus – nedidelius atstumus, patogų susisiekimą, gryną orą ir lėtesnį gyvenimo tempą. Jauniems žmonėms, norintiems grįžti ir kurtis regionuose, teikiama finansinė paskata pirmajam būstui įsigyti. Jaunos šeimos gali pretenduoti į valstybės paramą būsto kredito daliai, tai – nemaža paskata pagalvoti apie galimybes regionuose, kuriuose iš tikrųjų privalumų ne mažiau nei didmiestyje.

Ekonomiškai stiprūs regionai – vizija, kuri gali ir, tikėkimės, virs realybe. Priimtas Stambiųjų investicijų įstatymas, kuris numato mokestinių lengvatų investuojant regionuose. Pvz., investavus 20 mln. eurų ir įkūrus 150 darbo vietų regionuose, 20 metų taikoma pelno mokesčio lengvata.  Verslas kaime per Žemės ūkio ministeriją – vienai darbo vietai skiriama 18 tūkst. eurų, dviem darbo vietoms – 36 tūkst. eurų, ir tai 100 proc. valstybės dotacija. Keičiant individualios veiklos specializaciją iš ES investicijų skiriama iki 7 tūkst. eurų dotacija individualiajai veiklai vykdyti. Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programoje yra numatyta priimti įstatymų pataisas, kad, investavus 1 mln. eurų į miestelius, teritorijas, turinčias iki 1 tūkst. gyventojų, ir įkūrus 50 darbo vietų – 20 metų nereikėtų mokėti pelno mokesčio.

– Ketveri Seimo kadencijos metai. Ką pavyko nuveikti?

Seimo narį būtų galima palyginti su raktu, kuris atidaro duris. Per šiuos ketverius metus buvo ne vienas susitikimas su tuometiniais rajono merais, bandyta spręsti nemažai problemų, kiek įmanoma padėti tose situacijose. Žinoma, ne visos pastangos duoda teigiamų rezultatų ir pavyksta, tačiau vien žengti žingsniai – įrodymas, jog daroma, stengiamasi, o ne stagnuojama. Jei ne vienoje vietoje, tai kitoje galiausiai pavyksta pasistūmėti į priekį. Pavyzdys – pagalba siekiant gauti finansavimą naujos daugiafunkcės salės komplekso projektavimo darbams. Tikėkimės, kad Rokiškis turės modernią salę ir dar daugiau galimybių ugdyti jaunųjų sportininkų kartą, tik būkime kantrūs ir nuoseklūs.

Neliko užmaršty ir Jūžintų miestelis dėl kelio Jūžintai–Čelkiai–Užpaliai. O kur dar visi renovavimo darbai – Rokiškio rajono ligoninės, J. Tumo-Vaižganto „Romuvos“ padalinio. Finansavimą pavyko gauti ir Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro stogo remonto darbams. Iš tiesų bet koks indėlis – ar tai būtų ledo arenos stogas, ar vandens nuotekų įrengimas obeliečiams, nederlingų žemių problemų sprendimo paieškos su visais trimis žemės ūkio ministrais, ar kelio asfaltavimo darbai į turistų pamėgtą, Rokiškio rajoną garsinantį Ilzenbergo dvarą bei pastangos dėl Sporto rėmimo fondo lėšų skaidresnio skirstymo – yra svarbus. Nėra nereikšmingų dalykų. Gera žinoti, kad kiekviename pokytyje yra ir tavo indėlio, todėl tai lemia ir didesnę atsakomybę, norą žinoti, kaip vyksta darbai, ir siekti, kad viskas būtų įgyvendinta nuo A iki Z.

– Rinkiminė kampanija – finišo tiesiojoje. Kaip ją vertinate?

Manau, kad šių Seimo rinkimų kampanijos buvo korektiškos. Tačiau nors rinkiminėje kovoje dalyvauja 8 kandidatai, pastaruosiuose debatuose buvome trise. Belieka retoriškai paklausti, kaip tai paaiškinti, nejau toks požiūris į rinkėjus būtų ir laimėjus rinkimus? Mano manymu, dalyvavimas debatuose suteikia galimybę išklausyti, išgirsti, argumentuotai diskutuoti. Jeigu jau pasiryžome dalyvauti rinkimuose ir atstovauti žmonėms – turėtume gerbti juos, oponentus ir save. Tik diskutuojant, bendraujant galima priimti geriausius sprendimus.

Kviečiu visus piliečius spalio 11 dieną būti aktyvius ir teisingai pasirinkti atiduodant savo balsą.

Raimondas Sirgėdas: „Jonas – tai žmogus, su kuriuo galima drąsiai „eiti į žvalgybą“

Kadangi nesu politikas, natūralu, kad bendrystė su Jonu Jaručiu mus sieja politiniame užribyje – ten, kur nėra Lietuvos politikai, deja, priskiriamų intrigų, veidmainystės, melo ir kitų neigiamų peripetijų. Sena bičiulystė sieja mus nuo laikų, kai Jonas dar nebuvo politinė figūra Lietuvos padangėje. Sakoma, kad bičiulį pažinsi sunkumuose arba… kelionėse. Po pasaulį su šeimomis keliaujame jau ne vieną dešimtmetį ir galiu tik patvirtinti, kad Jonas – tai žmogus, su kuriuo galima drąsiai „eiti į žvalgybą“. Mūsų diskusijose apie politiką nuomonės ne visada sutampa, tačiau, kaip sakoma, tik ginčuose gimsta tiesa. Jonas vertas mūsų padėkos už pagalbą įteisinant Rokiškio šimtmečio aikštės unikalų Lietuvos kontūro projektą, kuriam reikėjo daug pastangų, kad įveiktume nepriimančias naujovių biurokratines peripetijas. Joną Jarutį vertinu kaip sąžiningą, konstruktyvų žmogų, kuris supranta mažųjų Lietuvos miestų problemas ir lūkesčius.

Matas RIAUBA

Politinė reklama. Apmokėta iš LVŽS rinkimų sąskaitos.
Užsakymo Nr. 30

azija