Susižavėjo idėja
Z. Skvarnavičienė pasakoja, kad prieš 4-erius metus, rudenį, išgirdusi apie „Maltiečių sriubą“ per televiziją. Moteris tada susimąsčiusi, kad Obeliuose tokios paslaugos nėra, o vienišų senelių daug. Ji pastebėjusi, kad nebėra šilto ir gyvo bendravimo tarp žmonių net ir mažose gyvenvietėse, žmonės – susvetimėję. Net ir laidotuvėse vien patys artimiausia sėdi, o anksčiau buvę kitaip. Taip kilo mintis virti sriubą ir laisvu laiku nuo darbo Skemų socialinės globos namuose, sekmadieniais, išvežioti ją vyriausiems Obelių senoliams. Pasitarusi su Obelių socialinio darbo organizatore Daiva Jalnioniene, Z. Skvarnavičienė gavo sąrašą vienišų, vyresnių nei 80-ies metų senelių. Taip ji susirado žmones, kuriems praverstų viena kita karštos sriubos lėkštė. Tada pradėjo virti sriubą. Pradžioje per sekmadienį ji aplankydavo 14 senjorų, dabar – 8-is.
Energijos užtenka viskam
Nors Zitai veiklos netrūksta – ji dirba socialine darbuotoja Skemų socialinės globos namuose, yra Obelių miesto ir priemiesčio seniūnaitė, Obelių senjorų klubo kuratorė, grojanti armonika arba akordeonu saviveiklininkė kapeloje „Malūnas“ (anksčiau – ir ansamblyje „Raminta“, kuriam pati vadovavo), jai užtenka jėgų dar ir senoliais pasirūpinti. Šiuo metu Z. Skvarnavičienė gyvena viena, mat prieš 17 metų išsiskyrė su vyru, iš naujo kūrėsi gyvenimą, o trys vaikai (du sūnūs ir dukra) gyvena užsienyje.
Dirbo ir traktorininke
Kaip sako Z. Skvarnavičienė, ji po skyrybų iš namų išėjusi „taip, kaip stovi“, todėl dirbusi bet kokius darbus, kad tik išlaikytų save ir tris vaikus. Kol buvo netekėjusi, studentė, vasaros atostogų metu jai teko dirbti net traktorininke. Ji dirbo 34 metus Obelių kultūros namuose, o beveik 30 metų – Skemų socialinės globos namuose, vienu metu, po skyrybų, ji dirbo dviejuose darbuose – globos namuose bei statybininke įvairiuose miestuose. Baigė Utenos ir Kauno kolegijas, Vilniaus pedagoginį institutą. Taigi, yra ir choro dirigentė, ir socialinė darbuotoja, socialinė pedagogė. Patirties statybų srityje įgijusi daug. Nemažai davė ir socialinio darbo patirtis. Tad Zita ne tik nebijo sunkesnio darbo, bet yra empatiška, užjaučianti.
Tėvelių genai
Obelietė gimė Papilių II kaime, Rokiškio rajone. Šeimoje augo 7 vaikai: 5 dukros ir 2 sūnūs. Zita pasakoja prisimenanti, kaip jie visi, išsirikiavę nuo vyriausio iki jauniausio, žiemomis pėsčiomis į mokyklą ėję 9 km. Žiemos būdavusios visai ne tokios, kaip dabar, – kol vaikai per pusnis pasiekdavo mokyklą, likdavo kiaurai sušlapę. Tėtis buvęs muzikantas, o mama šeimininkaudavo įvairiose šventėse, taip pat buvo audėja. Tėčio visi broliai – buvę muzikantai. Polinkį muzikuoti Zita tikriausiai paveldėjusi iš tėvelio ir jo brolių, o polinkį šeimininkauti – iš mamos.
Pinigų neskaičiuoja
Sriubą obelietė verda iš savo lėšų ir produktų. „Niekada neskaičiavau išlaidų – nei maisto, nei kuro“, – sako Z. Skvarnavičienė. Pasak šios veiklios moters, sriuboms daržovių ji užsiaugina vasarą, užsišaldo, todėl šaltuoju metų laiku senelių sriubą užtenka tik šiuo tuo pagardinti – tai prieskoniais, tai žalėsiais. Zitos sriuba paprastai visada būna su mėsa – ji gardinama faršu, kad būtų sotesnė. Kad užtektų pinigų viskam, Zita malkų miške prisiruošia pati. Padeda senolius maitinti bei juos lankyti ir sriubos virėjos vaikai, remiantys šią iniciatyvą finansiškai.
Tenka būti ir gelbėtoja
„Pas kai ką būni 20 minučių, pas kai ką – 40 minučių“, – pasakoja Z. Skvarnavičienė. Labiausiai esą seneliams reikia bendravimo, o ne sriubos. Kartais moteris būnanti senelių ryšininkė su aplinkiniu pasauliu. Kartą nutikusi nelaimė Obeliuose gyvenusiai senolei, kuri dabar jau yra iškeliavusi į anapilį. Tiesa, ne tas kartas buvęs lemtingas, močiutė mirė šiek tiek vėliau. Ji nugriuvo ant žemės penktadienį ir nebegalėjo atsikelti. Durys buvusios užkabintos iš vidaus. Sako, senjorė ir rėkusi, šaukusi pagalbos, kol buvo jėgų, bet niekas neišgirdęs. Taip garbaus amžiaus moteris ir pragulėjusi ant žemės iki sekmadienio, kol Zita atvažiavo su sriuba. Ji rado senutę sušalusią. Iš karto bandė sušildyti sriuba, arbata, šiltai apklojo, o močiutė nė medikų pagalbos nebeprašė. Ji džiaugėsi, kad savo pagalbininkės sulaukė. Sakė, kad gulėdama ant žemės meldėsi, kad greičiau Zita atvažiuotų.
Sriuba ir bandelės
Paprastai sriuba verdama kiekvieną sekmadienį ir išvežiojama po šv. Mišių, nuo 13.30 val. Zita gaunanti su sriuba apvažiuoti visą miestelį. Vežanti po 0,7 l talpos stiklainį sriubos ir batono. Dažnai veža ji ir savo keptus saldumynus – bandeles, pyragus. Labiausiai senjorai mėgsta bandeles su cinamonu. Dalis jos lankytų ir tebelankomų senelių yra buvę saviveiklininkai, su kuriais Zita anksčiau dainas traukdavusi. Visiems sriubos valgytojams – per 80 metų. 94-erių senolė savo pagalbininkei sakiusi, kad sekmadienio sriubą valganti tris dienas. Pasak Z. Skvarnavičienės, seneliai labiausiai mėgsta šviežių daržovių sriubytę – kopūstų, morkų, kur įmesta frikadelių, dar patinka barščiai, o štai raugintų kopūstų – nelabai mėgstama.
Prisideda ir kiti
Per šventes, o kartais – ir eilinėmis dienomis, Zita seneliais rūpinasi ne viena. Ir rūpinimasis ne tik per sriubą pasireiškia. Pavyzdžiui, ji, metams einant į pabaigą, pasirūpina kalėdinėmis dovanomis. Prie dovanų ruošimo noriai prisideda ir Skemų socialinės globos namų gyventojai. Kai kurios paslaugų gavėjos mezgė kojines, viena nėrė kilimėlius, suruošė ir siuvinėtus dovanų maišelius, į kuriuos buvo dedamos dovanos seneliams. Per šv. Velykas Zita senukams padalina margintų kiaušinių. Prie šios iniciatyvos prisideda ir Obelių gimnazijos mokytoja, tautodailininkė Gita Kolosovienė, kuri sugalvojusi Obelių vyriausiesiems padovanoti net drožinėtų kiaušinukų. Būna kartais ir staigmenų, kad kas nors pasisiūlo iniciatyvą paremti. Šit vienas ūkininkas priėjęs prie Zitos ir pasiūlęs materialiai pagelbėti. Jis sakęs, kad Obelių seniūnaitę susiradęs per socialinius tinklus – „Facebook‘e“. Davęs pinigėlių ir pažadėjęs paramą šv. Velykų proga.
Aktyvesni – į klubą
Kaip žinia, mūsų miesteliai sensta – vaikų gimsta nedaug, jaunimo lieka mažai, tad daugiausia čia gyvena vyresnio amžiaus žmonės. Aktyvesni dar bando užsiimti vienokiomis ar kitokiomis veiklomis. Tokie lanko Senjorų klubą, kurio kuratorė irgi yra Z. Skvarnavičienė. Daugiau aktyvių senjorių moterų nei vyrų, nes moterys paprastai ilgiau gyvena. Zita sako, kad Senjorų klube jaučiamas pagyvėjimas, nes vyresnieji pavargo nuo neigiamos informacijos, pandemijos ribojimų. Senjorai susibūrė į šokių kolektyvą „Patrepsiukai“, kurie per Užgavėnes turėjo pirmą pasirodymą. Kiekvieną trečiadienį vyks ir užsiėmimai pavadinimu „Pasidarykime patys“ – senjorai gamins inkilus, darys dekoracijas, papuošimus Velykų stalui, papuošalus… Zita sako, kad Senjorų klubas stengiasi dalyvauti visuose renginiuose Obelių mieste, pavyzdžiui, kovo 11 d. dalyvavo protmūšyje, juodupėnų organizuotose važiuotynėse, pasidabinę tautine atributika, virė arbatą, vaišino saldumynais.
„Unikali iniciatyva“
Obelių miesto bendruomenės pirmininkas Virginijus Pupelis sakė, kad Z. Skvarnavičienės iniciatyva – unikali, nes dažniausiai silpnesniais visuomenės nariais rūpinasi įvairios organizacijos. Šiuo atveju iniciatorius – vienas žmogus, be savo užsidegimo viską darantis dar ir savo lėšomis. Tokių žmonių yra reta.
Akcentavo bendrystę
Pakalbinus pačius lankomus senjorus, jie sakė, kad visai ne sriubos jiems reikia. Štai 82-ejų Elytė net išsigando, kad neparašytume, jog yra remiama sriuba, nes neturi jai lėšų. Ši senjorė – išdidi. Elytė sako, kad tikrai užtenka pinigų sriubai, galinti ir pati šį tą išsivirti, padeda ir giminaičiai, kaimynai, tačiau ji beveik neišeinanti iš namų, nes sunkiai vaikšto, o ir nuo vaikystės buvusi neįgali, todėl pats svarbiausias dalykas jai – šiltas žodis ir bendrystė.
Taria „ačiū“
„Labai gera, kai žmogus pradaro duris, sako „laba diena“ ir jauti šilumą. Kadaise buvau aktyvi saviveiklininkė, pripratau būti tarp žmonių, o dabar iš 8 vaikų esu likusi viena, vyro nebeturiu, o dėl judėjimo problemų pati niekur nebeišeinu. Noriu pasakyti, kad Zita – Obelių papuošalas. Ji pas žmones prieš Kalėdas apsilanko vietoje Kalėdų Senio. Tariu jai „didelį didelį ačiū“, – sako Elytė.
Projektą iš dalies remia:
