blank
Giminių šventė. V. Bičiūnaitės nuotr.

Visi drauge – pirmą kartą

Saulėta rudens diena. Šįmet daug tokių, pilnų vis dar vasariškos šilumos. Tačiau vienu aspektu rugsėjo 16-oji buvo išskirtinė Skemų socialinės globos namų Klevų gatvės namui, pažymėtam 10J numeriu, mat jo gyventojams suorganizuota giminių šventė.

Socialinė darbuotoja Asta Kubilienė sako, kad sumanymas sukviesti draugėn gyventojų artimuosius kilo jau senokai. Apie jį susimąstyti vertė darbo specifika: per savaitgalius Asta nedirba, todėl nesusitinka su pas jos globotinius atvažiuojančiais giminėmis, artimaisiais. Jie pabūna tik kambaryje, pasikalba, ir atsisveikina. „Man kilo noras pasikviesti juos kaip į namus, kad tai nebūtų šaltas, oficialus santykis. Kad anūkus atsivežtų parodyti, kad pasivaišintų, pabendrautų, pamatytų visas patalpas“, – pasakojo socialinė darbuotoja.

blank
Koncerte talkino kitų namų gyventojai

Suruošė koncertą

Svečius gyventojai sutiko emocingai, kai kurie laukė jau prie vartų. Kvietė apžiūrėti patalpas, nuotraukose užfiksuotas akimirkas. Vaišių stalas buvo paruoštas lauke, aplinka papuošta balionais, didžiuliais, įstaigos darže užaugintais spalvingais moliūgais.

Šventės pradžioje į svečius jausmingai kreipėsi A. Kubilienė: „Jiems esate šviesos spindulėliai. Dėkoju už tai, kad atvažiavote, bendraujate ir bendradarbiaujate.“ Ji nuteikė maloniems netikėtumams, nes susibūrimas „neturi ypatingo scenarijaus“. Bet svarbiausia – vyko pačių gyventojų suruoštas koncertas. Akordeonu grojo ir dainavo kitų namų gyventojai – Albinas, Julius, Evelina. Jie savanoriškai atėjo kartu pabūti, padėti. O iš Astos globotinių dainavo ir būgną mušė muzikos mokyklą Rokiškyje lankantis Klaidas.

Giminių susitikimas užtruko apie keturias valandas. Name įsikūrę 26 gyventojai ir net dvidešimt iš jų sulaukė artimųjų iš Rokiškio miesto ir rajono, Biržų, Panevėžio, Kauno, Kupiškio. Būtų atvykę net iš tolimiausio taško – Palangos, bet susirgo, taigi svečiavimąsi nukėlė. Likusieji gyventojai artimųjų paprasčiausiai neturi. Iš 26 paslaugų gavėjų su artimaisiais nuolat ryšį palaiko septyni.

„Turim didelį norą dar sykį pakartoti susitikimą. Toks gyvenimas – dabar visi skubame. Bet vieną dieną galime susitelkti ir susitikti. Pirmas žingsnis žengtas, jis bus tęsiamas“, – optimistiškai nusiteikusi Asta.

blank
Susitikimo proga ant laužo naujame katile virė plovas. Jį dalinti padėjo į svečius atvažiavusi Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Rokiškio skyriaus vadovė Jurgita Erslovienė (kairėje). Šalia – Skemų socialinės globos namų socialinė darbuotoja Asta Kubilienė ir direktoriaus pavaduotoja Greta Žilėnienė.

Svarbi emocinė pusė

Būnantiems globos namuose, labai svarbu tiesiog žinoti, kad jie turi artimųjų. Astos pastebėjimu, gyvenimas taip sutvertas, kad kraujo ryšys labai svarbus. Ar būtų didžiausias džiaugsmas, ar liūdesys, likimo nuskriaustieji visą laiką prisimena savo giminaičius, nors šie kartais nepripažįsta jų, ne visai tvarkingai gyvena ar priklausomi nuo alkoholio. Net jei nuvažiavę į svečius pas artimuosius nebūna priimami, jie vis tiek jų nepamiršta, nes neleidžia prigimtis, savas kraujas. „Palaikome ryšius telefonais, kartais pačius gyventojus vežu į svečius pas gimines. Dažniausiai sukame į Biržų pusę, nes iš ten daugiausiai kilusių, – sakė socialinė darbuotoja. – Visada kalbame, kokie svarbūs tėvai. Prisimename juos per Motinos ir Tėvo dienas, pagerbiam tylos minute. Bet ir patys gyventojai žinodami, kad turi artimuosius, kalba apie juos.“

Jautrių, gerų emocijų gyventojai patyrė ne tik ruošdamiesi šiam susitikimui, bet ir jam pasibaigus.

Kaip svarbus emocinis palaikymas, rodo ir kitas pavyzdys. Nors globos namuose nieko netrūksta, visko pakanka, bet gyventojai iš artimųjų labai laukia… lauktuvių. „Jie džiaugiasi kiekviena dovanėle. Gyrėsi – atvežė kavos. Betgi, sakau, mes visko turim… Tačiau ta atvežtoji kava žmogui skanesnė. Galvoju – juk mums visiems taip pat smagu, kai atveža lauktuvių…“ – pastebėjo Asta.

Užtikrina galimybę išlaikyti ryšius

Šiuo metu Skemų socialinės globos namuose iš viso gyvena 326 paslaugų gavėjai. Šios įstaigos direktoriaus pavaduotojos socialiniams reikalams Gretos Žilėnienės skaičiavimu, apytiksliai daugiau nei pusė iš jų neturi vaikų, artimųjų arba jų yra nelankomi. Tačiau kiekvienais metais apie šimtą žmonių tam tikram laikui išvyksta pasisvečiuoti pas savo artimuosius.

Yra keletas atvejų, kai iš pradžių į Skemų socialinės globos namus atvyko gyventojai, o vėliau, sulaukę pilnametystės, čia įsikūrė ir jų vaikai. Būna ir atvirkščiai – gyventojai persikelia į kitame rajone esančią tokio paties pobūdžio įstaigą, kurioje gyvena artimasis.

Kaip teigė G. Žilėnienė, gyventojai gali palaikyti ryšius ne tik su šeima ar giminaičiais. Socialinės globos normose yra sąvoka „savas asmuo“.

„Socialinės globos įstaigoje gyvenantis asmuo turi „savą asmenį“ – pasirinktą socialinės globos įstaigos darbuotoją. Gyventojas „savam asmeniui“ patiki problemas, juo pasitiki, yra išklausomas. Globos namai užtikrina, kad kiekvienas gyventojas atrastų ir turėtų „savą asmenį“. Ypač tais atvejais, kai artimųjų jis neturi arba jie atsisako bendrauti su mūsų gyventoju“, – sakė G. Žilėnienė.

„Savu asmeniu“ gyventojas gali pasirinkti ir giminaitį, buvusį ar esamą mokytoją, auklėtoją, darbuotoją, buvusį kaimyną iš tų laikų, kada gyveno savo namuose. Siekiama, kad „savas asmuo“ dalyvautų visose su gyventoju susijusiose srityse, jeigu pats gyventojas to pageidauja.

blank
Globos namų tikslas – kad gyventojai kuo daugiau bendrautų su artimaisiais, turėtų kam paskambinti, pasidžiaugti ar pasiguosti.

Artimieji turi suprasti

Kaip sako darbuotojai, iki tol, kol asmenys apsigyvena globos namuose, pasitaiko visokiausių gyvenimo istorijų. Kartais labai nemalonių, po kurių giminės nebenori bendrauti. Reikia suprasti artimuosius: jiems skaudu, jei žmogus pakėlė ranką, pridarė nemalonumų. Reikia išlaukti, nes laikas gydo žaizdas. Tokiais atvejais susitikimams reikia pribręsti.

Daliai sveikų žmonių galbūt sunkiai suprantama, kaip įstaigoje apsigyvenusio žmogaus elgesys pasikeičia į gerąją pusę ir su juo įmanoma bendrauti, nors namuose jis kėlė problemų.

„Jei ne šita įstaiga, tai seniausiai gulėčiau po velėna. Čia mano sūnus gyvena apie 20 metų. Mane aplanko ir nė karto nenutiko, kad nebūtų norėjęs čia grįžti ar pasislėpti“, – prasitarė vieno gyventojo žilaplaukė mama.

Šiuos niuansus paaiškino G. Žilėnienė: „Būna, kad nepriimtinas elgesys kyla dėl socialinių įgūdžių trūkumo. Bet jei yra ligos įtaka, tai socialinis darbas nepadės. Psichikos ligų socialiniu darbu neišgydysi, tokiems žmonėms būtini vaistai. Kartais artimieji neįsigilina ar nesupranta, galbūt gydytojai gerai neišaiškina, kaip tie vaistai veikia elgesį, sveikatą, būseną, ką jie duoda. Ir kad juos vartoti reikia nuolat. Tik tada užtikrinamas pagerėjimas.“ Anot pavaduotojos, pasitaikė atvejų, kada išvažiavęs pasisvečiuoti pas giminaičius, asmuo ten neilgai išbūna ir grąžinamas anksčiau sutarto laiko, nes jo nebeįmanoma suvaldyti. Paaiškėja, jog svečias įtikino artimuosius, jog jaučiasi gerai, todėl vaistų negers. Bet po keleto dienų pasibaigia suvartotų vaistų poveikis, o su juo – ir atostogos…

Pasak G. Žilėnienės, artimiesiems darbuotojai išaiškina, kaip vartojami privalomi vaistai, taigi tų instrukcijų privalu laikytis. O kalbant apie elgesį, artimieji turi suprasti vieną dalyką – žmogus elgėsi blogai ne todėl, kad norėjo pakenkti, o todėl, kad jį veikė liga.

Projektą iš dalies remia:

blank

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: