Šiandien jie yra fenomenali, ilgiausiai gyvuojanti humoro grupė Lietuvoje. Viskas prasidėjo nuo to, kai prieš daugiau nei tris dešimtmečius balandžio pirmajai reikėjo sukurti kokią nors humoristinę programą. Giedrius Viduolis su folkloristu Algirdu Svidinsku tuomet kartu dirbo folkloro ansamblyje „Gastauta“. Suprato, kad iš folkloro nelabai ką juokingo padarys. Kadangi kaip tik buvo pakilimas, 1989-ieji, nusprendė parengti humoristinę programą, pritarti gitaromis – padaryti kitaip. Žiūrovai ūžė, o po tos programos gimusi „Ambrozija“ tebejuokauja pilnose salėse.
Mylimi ne tik savame krašte, visoje Lietuvoje.
Žinoma, kad buvo visokių etapų, krizių, keitėsi ir pagrindiniai veikėjai, ir atlikėjai. Tik pirmaisiais metais tai buvo A. Svidinskas, G. Viduolis ir Virginijus Žvirblis. Paskui prisijungė Jonas Buziliauskas, Kęstutis Matelis, Violeta Mičiulienė. Bendruose projektuose pasirodė ir ne vienas Rokiškio liaudies teatro aktorius.
„Ambroziją“ renkasi įvairi publika. Ir jaunimas, ir vyresni, ir tie, kas užaugo su televiziniais projektais. Tokiais kaip „Nosis“ ar serialas „Miesčionys“.
Lietuvoje jau „patikrino“
Prieš metus pradėtą projektą „Muzikinės piršlybos“ jie jau „patikrino“ visoje Lietuvoje – kas trečias koncertas buvo anšlagas. Dabar, lapkričio 15 dieną, 18 val. (bilietai jau išpirkti) ir 20.30 val. (išpirkta maždaug trečdalis salės) pagaliau parodys gimtajame Rokiškyje.
„Iki tol nebuvom tvirtai įsitikinę, kad darom tai, ką reikia. Bet jau pirmieji trys koncertai, išpirkti bilietai atsakė į klausimą. O savame mieste prieš savo žiūrovą vis tiek daugiau atsakomybės. Norisi nugludinti iki kiek tik įmanoma. Be to, per metus eksperimentavom su sąstatu. Dabar nusistovėjo tie, kas labiausiai dera tarpusavyje. Kartu ir atsirado vieta įterpti „Provinciją“ iš Panemunėlio, kuri bus staigmena Rokiškio žiūrovui ir kuri, be kitų, atliks dar ir Virginijaus Vošterio dainas“, – sako Giedrius ir „Ambrozijos“ koncertų organizatorius Gediminas Žilėnas.
Beveik sprogstamasis mišinys
Giedrius vardija, kad teatralizuotame šou matysime „geriausią kapelą Lietuvoje“, kur groja pats, „Provincija“, vadovaujamą Rimanto Mickio. Tiesa, iškart šiek tiek pasikuklina. Sako, geriau rašyt „vieną geriausių“, nes kažkas gali patikrinti, o nėra jokių ataskaitų ir tyrimų. Toliau eina grupė „Sadūnai“, romansų profesionalai „Nalšia“, pageidavimų koncertų žvaigždė Vytautas Šiškauskas. O viską į vientisą programą apjungs Tata ir Beausis. Tiksliau, „Ambrozijos“ branduolys – Giedrius Viduolis ir Jonas Buziliauskas. Būtų keista, jei jie tik išeitų į sceną kaip vedėjai. Todėl verta tikėtis ir patikrintų kompanijos numerių, ir improvizacijų, kur žiūrovai įtraukiami į veiksmą – šokti, dainuoti, vaidinti. „Aišku, kad nebus taip – išėjo, pasakė, jog gros tas ar anas. Viskas „sulipę“, sumaišyta, vienas kolektyvas papildo kitą, persipina“, – sako Giedrius ir Gediminas.
Kodėl būtent toks formatas, kodėl toks koncertas? „Nes patikrinom – salės buvo pilnos visur. Alytuje, Ukmergėje, Širvintose, Šilalėje, Utenoje, Panevėžyje. Ne po vieną koncertą. O svarbiausia, supratom, kad šio žanro žmonėms reikia. Tikrai yra daug žiūrovų, kurie mėgsta liaudišką muziką, pageidavimų koncertus. O tai, ką mes pristatom, viskas apjungiama dar ir po „Ambrozijos“ stogu. Galiu sakyti, kad projektas subalansuotas ir jaunesniems nei keturiasdešimtmečiai“, – kalbėjo Gediminas.
Tikros piršlybos – vienintelį kartą
Nors kai kam gal pasirodė, kad tai buvusi reklaminė akcija, tačiau reikalas buvo realus, ir piršlybos Kuršėnuose per šį šou įvyko iš tikro. Vasario mėnesį, prieš Valentino dieną, Gediminą susirado mažeikiškis, jaunas vaikinas. Jį „užkabino“ pavadinimas „Muzikinės piršlybos“, tad per koncertą jis norėjo pasipiršti savo merginai. „Tai buvo paslaptis. Jo išrinktoji nežinojo. Įsidėmėjau, kur sėdės. Kaip sutarta, prieinu, o ji… neina į sceną. Bet „apžaidėm“ situaciją, ėjo. Labiausiai verkėm mes ir „Sadūnai“ – mums tas priklaupimas prieš būsimą žmoną stebint salei pasirodė romantiškas. Bet tai buvo vienintelis kartas“, – pasakojo Giedrius.
Kuo dar galima šiandien nustebinti taip viskuo persisotinusius žiūrovus? „Nuoširdumu ir paprastumu. Nes visiems nusibodo tos sintetikos. Pas mus scenoje ne viskas taip išblizginta. Visi kolektyvai groja gyvai, nėra suvaidinta, „nušveista“. Kiekvienas koncertas kitoks dėl improvizacijų. Žiūrovams atrodo, kad mums labai lengvai gaunasi, bet iš tikro viskas iš patirties“, – sako daug laiko žmonių šventėse praleidžiantis ir tą „virtuvę“ mintinai žinantis Giedrius.
Du K
Bet humoristų, nuo scenų spinduliuojančių džiaugsmą, gyvenimas toli gražu nėra vien balius. Jie – tokie pat kaip visi. Ir per pandemiją, kai negalėjo dirbti, gavo kompensacijas. Gediminas sako, kad pastaraisiais metais jiems didžiulę įtaką darė „du K“. „Tai yra kovidas ir karas. Buvo metai nedarbo per kovidą, kai visiškai nieko nevyko. Net datas puikiai atsimenu – spalio viduryje buvo atšauktas suplanuotas renginys, o kitas įvyko beveik lygiai po metų. Likus porai mėnesių iki karo atsidarė salės. Buvo galima vėl tęsti veiklą. Ir tada… kaip perkūnas iš giedro dangaus. Du koncertus karo pradžioje vėl teko atkelti, nes to pageidavo visi – ir atlikėjai, ir organizatoriai“, – pasakoja koncertų organizatorius. O Giedrius prisimena, kad karo pradžia jautėsi ir asmeninėse šventėse, kai grupėmis žmonės diskutuodavo, kalbėjo apie ištikusius įvykius, o jam reikėjo juos vis tiek bandyt linksminti.
Projektą iš dalies remia:
