blank
Petras Bliūdžius. Rokiškio krašto muziejaus archyvo nuotr.

Šimtametės tradicijos

Kultūros vertybių rinkimas ir kolekcionavimas mūsų krašte turi šimtametes tradicijas. Dar XIX a. pradžioje įvairių Rokiškio krašto dvarų savininkai didžiavosi savomis kolekcijomis, kasmet jas papildydavo naujais vertingais egzemplioriais. Štai didikų Romerių valdomas Antanašės dvaras garsėjo antspaudų, žiedų, tabokinių kolekcija. Gačionių Rosenai ir Kavoliškio Komarovskiai didžiavosi savo bibliotekomis, Tarnavos Veisenhofai – senoviniais glazūruotais kokliais. Kiekviename dvare buvo saugomi labai vertingi šeimų archyvai, kurių dokumentai kartais siekdavo net XVI a. Tačiau vertingiausios istorijos ir kultūros vertybių kolekcijos buvo sukauptos Rokiškio dvare. Tos, kurias sugebėta išsaugoti, tapo šiandieninių ekspozicijų pagrindu.

Pradžia. Petras Bliūdžius    

Muziejus, anot istorikų ir amžininkų, ne visuomet buvo toks, kokį matome dabar – tikra meno meka, įsikūrusi įspūdingame XIX a. architektūros ansamblyje – dvaro rūmuose. Muziejus ne kartą kraustytas perkraustytas, tvarkytas pertvarkytas. Kadaise jo patalpų, ekspozicijų, muziejinių fondų rinkinių saugojimo sąlygos nė kiek nepriminė tų, kurias matome šiandien. Muziejui atitekdavo patalpos, kuriose nebuvo sąlygų nei ekspozicijoms, nei darbui. Maži kambarėliai buvo nešildomi, išpuvę, tekančiais stogais, o nuolatinis vietos kaitaliojimas trikdė normalų muziejaus darbą.

1933 metais mokyklų inspektorius Juozas Ruseckas, mokytojas Petras Bliūdžius, miesto burmistras Julijonas Malevičius ir kiti entuziastai įkūrė muziejų. Archyvinėje medžiagoje rašoma, kad „po įsteigimo muziejus kurį laiką glaudėsi dviejuose apskrities bibliotekos kambarėliuose Vilniaus gatvės 6 numeriu pažymėtame Rapolo Mikalausko name. Vėliau kartu su biblioteka perkeltas į dar nuošalesnes patalpas, o nuo 1935-ųjų įsikūrė miesto centre, mūriniame Naumo Trifskino name (dabar viešoji biblioteka)“.

blank

Pirmieji eksponatai

Kraštotyrininkų kruopščiai surinktoje medžiagoje užfiksuoti faktai: „Pirmuosius rinkinius sudarė apskrities mokytojų ir moksleivių surinkti muziejinės vertės daiktai, taip pat eksponatai, perimti iš Rokiškio gimnazijos muziejėlio. Muziejaus reikalais rūpinosi Juozas Ruseckas. Jam išvykus, neetatiniu vedėju paskirtas Petras Bliūdžius. Jis stengėsi į krašto tyrinėjimo darbą įtraukti daugiau visuomenės, ypač mokytojų, savivaldybės tarnautojų. Pavyko surinkti gausią drožinėtų verpsčių, senosios skulptūros, medinių indų ir vieną didžiausių respublikos kraštotyros muziejuose akmeninių kirvukų kolekciją.

Eksponatų rinkimas dar labiau suaktyvėjo 1938-aisiais.

1939 metais muziejaus fonduose buvo 1046 muziejinės vertės daiktai (palyginimui šiandien – per šimtą tūkstančių)“.

Muziejaus vedėją ištrėmė

Istorikų žiniomis, atėjus sovietinei valdžiai, kada Rokiškį valdę grafai Pšezdzieckiai buvo priversti palikti Lietuvą, likusioms dvare meno vertybėms iškilo grėsmė. P. Bliūdžius kartu su  miesto šviesuomene pradėjo rūpintis, kad jos nežūtų. Buvo leista muziejų perkelti į dvaro rūmus, o „Lietuvos kultūros paminklų apsaugos įstaiga įgaliojo muziejaus vedėją P. Bliūdžių saugoti ir globoti ne tik Rokiškio dvare esančias kultūros vertybes, bet taip pat jas surinkti ir suvežti į muziejų iš visų Rokiškio apskrities nacionalizuotų dvarų“. „Taip tikėtasi iš jau sukauptų fondų, grafo Pšezdzieckio ir kitų 10 nacionalizuotų dvarų suvežtų meno vertybių sukurti didelį rytų Lietuvos kultūros muziejų“, – rašoma archyvuose. Tačiau viską nutraukė karas. Su P. Bliūdžiaus pastangomis išsaugoti vertybes niekas nesiskaitė, jis su šeima buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą. Labai daug muziejaus eksponatų buvo išgrobstyti, perduoti, sunaikinti.

blank
Muziejaus vedėjas Petras Bliūdžius, 1937 m.

Grūdai, pelai, kopūstų saugykla

Po karo muziejaus veikla vėl atgaivinta, jam grąžintos patalpos Rokiškio dvaro rūmuose.

Muziejaus direktorius Alfonsas Krasauskas savo prisiminimuose apie tą laikotarpį rašė: „Muziejaus patalpas dvaro rūmuose radau apleistas, reikalaujančias kapitalinio remonto. Pro stogą ir lubas tvinsta vanduo, ypač tirpstant sniegui; prisisunkęs vandens, sienų tinkas išpursta, o džiūstant pleišėja ir krinta, dulkių tumulais apneša eksponatus ir ekspozicijos instaliaciją. Erdvesniuose kambariuose supilti tarybinio ūkio grūdai ir pelai, o apatinėje dalyje apgyvendinti žmonės, įrengta kopūstų saugykla… Sušutus luboms, trečio aukšto kambariuose prasidėjo įgriuvimai; viena įgriuva ir ekspozicijų kambaryje… Būklė baisėjo, grėsė tolesnės įgriuvos. Tarybinis ūkis, kuriam tada priklausė rūmai, remonto nesiėmė – esą be ministerijos nieko negalį… Sunku apsakyti, kaip muziejus vedė sunkius žygius… dėl jų remonto…“

Tapo klestinčia įstaiga

Tačiau perėjęs karo baisumus ir sovietmetį, Rokiškio muziejus palaipsniui tapo klestinčia įstaiga, saugančia istorinį paveldą. Neįmanoma viename straipsnyje išvardinti net svarbiausių akcentų, leidžiančių suprasti, ką ši įstaiga reiškia ne tik Rokiškiui, bet ir visai Lietuvai.

Tik keli pavyzdžiai

2008 metais baigtas įgyvendinti Rokiškio dvaro rekonstrukcijos projektas buvo įvertintas kaip sėkmingiausiai vykdytas projektas kultūros paveldo ir gamtosaugos srityje ir įrašytas į ES struktūrinių fondų paramos Lietuvai „Penkerių metų sėkmės istoriją“.

Minint pirmojo viešo 1812 m. įkurto Lietuvos muziejaus – Dionizo Poškos Baublių – 200 metų jubiliejų, Lietuvos Respublikos Seimas 2012–uosius paskelbė Muziejų metais. Šio sumanymo tikslas – stiprinti muziejų ir visuomenės bendradarbiavimą, atkreipti dėmesį į muziejų atliekamą svarbią kultūrinę ir socialinę misiją šiuolaikinėje visuomenėje.
Kultūros ministerija, bendradarbiaudama su interneto portalu „Delfi“, surengė Metų muziejaus rinkimus. Ekspertai į šį garbingą titulą pasiūlė 20 pretendentų, tarp jų – ir Rokiškio krašto muziejų. Metams baigiantis, Metų muziejų balsuodami rinko internautai. Gruodžio pradžioje paaiškėjo, kad šis titulas atiteko Rokiškio krašto muziejui – jis surinko 920 balsų. Antrojoje vietoje liko Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vila (698 balsai), trečiojoje – Europos centro parko muziejus „Europos parkas“ (560). Tokie rinkimai buvo paskelbti pirmą kartą, o geriausiuosius rinko ne ministerijos atstovai, bet eiliniai žmonės. Iš viso už muziejus balsavo apie 8 tūkst. žmonių.

2015 metais Rokiškio krašto muziejus tapo dviejų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – politikos meka. Čia Baltų vienybės dienos išvakarėse į istorinį dviejų valstybių vyriausybių posėdį rinkosi vyriausybių vadovai, ministrai, viceministrai ir ministerijų delegacijos. Lietuvos–Latvijos vyriausybių bendras posėdis vyko pirmą kartą šių valstybių gyvavimo istorijoje. Ir tam buvo pasirinktas Rokiškio dvaras.

Projektą iš dalies remia:

blank

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: