Dar kartą lyg pro rakto skylutę žvelgdama į Rokiškio jaunimo gyvenimą susimąstau: kaip didmiestis privertė jaunus žmones pamiršti mažą ir jaukų gimtąjį miestelį? Ar išsipildė jų svajonės? Viena aišku – dideli, urbanistiniai miestai neužgesino jų šiltų šypsenų ir atvirumo.

Gyventi iš idėjų
Dainių Gudonį, tikriausia, daugelis prisimena: „Tas gitaristas…“ Jau dešimt metų jis nepaleidžia iš rankų gitaros. „Esu grojęs grupėse „Paradox“ ir „Pievos“. Keliuose koncertuose padėjau kitoms grupėms“, – pasakojo Dainius.
Vaikinas prisimena:  per pirmąjį „Tėvo gitaros“ koncertą patalkinti paprašė grupė „Viražas“.
„Buvo juokinga ir smagu: kitų grupių atstovai stebėjosi nauju ir geru „Viražo“ gitaristu, nors aš buvau tik mokinukas“, – linksma istorija dalijosi D.Gudonis.
Išvykęs studijuoti į Vilnių Dainius neapleido nei muzikos, nei savo gitaros.

Tikra kosmopolitė
Dainuojanti, šokanti, filmuojanti, montuojanti, grojanti, fotografuojanti, piešianti, veikli, visuomeniška, Jaunųjų lyderių klubo narė. Tai – tik keli štrichai Silvijos Malciūtės portrete.

Viskas įmanoma
Menišku sportininku galima vadinti Paulių Januševičių. Jis, buvęs Rokiškio Juozo Tūbelio gimnazijos auklėtinis, aktyviai sportavo, o 11-oje klasėje pradėjo vaidinti Rokiškio jaunimo teatre. „Lankiau Rokiškio kūno kultūros ir sporto centro krepšinio treniruotes, užsiiminėjau lengvąja atletika, žaidžiau salės futbolą. Sportui atidaviau, berods, aštuonerius metus. Krepšinio kamuolį padėjau į šalį. Iš naujo save atradau režisieriaus Justino Krisiūno teatre“, – pasakojo Paulius. Vaikinas neslėpė – teatre praleisti dveji metai buvo  stebuklingi, suteikę daug gyvenimiškų pamokų, kultūros supratimo, pagarbos jai ir jos tradicijoms.

Meilė gyvenimui
Pernai palikusi gimtąjį Rokiškį ir išvykusi studijuoti į Vilnių, Ieva Lukošiūnaitė vidumi ir išore skelbė, o ir tebeskelbia: „Aš myliu gyvenimą!“
„Mėgstu viską: kartais – pasilinksminti su draugais, o kartais – knygą paskaityti ar filmą pasižiūrėti. Pamažu prisimenu senus laikus ir grįžtu prie kūrybos. Štai šovė mintis į galvą – ant bendrabučio sienos nutapiau freską“,  –  greitakalbe bėrė Ieva.
Piešimas merginai nėra dabar atrastas pomėgis. Šešerius metus ji lankė Rokiškio dailės mokyklą. Tačiau tai nebuvo vienintelis jos užsiėmimas Rokiškyje. Ieva bendradarbiavo su miesto jaunimo taryba, dvejus metus užėmė Rokiškio „Romuvos“ gimnazijos prezidentės postą.
„Su aktyviais ir smagiais žmonėmis bėgo ne tik pertraukos, o neretai – ir savaitgaliai: organizuodavome renginius ar konkursus. Mokytis irgi nepamiršdavau. Jei tik nori, laiko pakanka viskam“, – sakė Ieva.

Daugiau ketvirtadienio „Gimtajame…“

Agnė RAŠČIŪTĖ

teatras

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie