Pandėlio gimnazijos abiturientė Vilija JANKŪNAITĖ nebeįsivaizduoja savo kasdienybės be rašymo. Pasak merginos, rašymas jai leidžia atsipalaiduoti ir išlieti visa, kas slegia pečius. Ji – patyrusi interneto tinklaraščių senbuvė, sukūrusi vieną populiariausių šalyje jaunimo portalą „Teenage Dreams“ („Paauglių svajonės“), subūrusi rašytojų, dizainerių komandą. Su V. Jankūnaite kalbėjomės apie jaunimo siekius, svajones ir jos pirmą išsipildžiusią svajonę – portalą, į kurį kasdien užsuka mažiausiai po keturis tūkstančius internautų.
– Portalo „Teenage Dreams“ pradžia – 2012 m. gegužė: tada Tu pradėjai rašyti tinklaraštį. Kokį sau kėlei tikslą?
– Ne per vieną naktį supratau, kad man patinka rašyti. Labai mėgau kurti įvairias istorijas, jas publikuoti internete, dalintis su draugais. Taip susipažinau su tinklaraštininkais ir tinklaraščiais, vadinamaisiais „blogais“. Rašiau ir internetinio žaidimo tinklaraštyje, bet jis nustojo gyvuoti. Praėjo metai, gal dveji, kai vieną vakarą pradėjau skaityti senus savo straipsnius ir mane apėmė didžiulė nostalgija! Vėl užsinorėjau tų vakarų, kai suki galvą apie kuo įdomesnes temas, jų pateikimą… Vėl užsinorėjau tų senų gerų laikų… Kelias dienas įnirtingai ieškojau internetinio tinklaraščio, prie kurio galėčiau jungtis. Deja, paieškos buvo bevaisės. Kadangi vietos saviraiškai neradau, teko ją susikurti pačiai. Nebuvo tikslo įkurti nepakartojamą tinklaraštį ar pasiekti respublikinę šlovę. Norėjau vietos, kurioje galėčiau nevaržomai išreikšti save ir suteikti galimybę pasisakyti merginoms, tokioms kaip aš. To siekiau ir siekiu iki šiol. „Teenage Dreams“ – erdvė, kurioje turėtų gerai jaustis visos merginos, kur galima išmokti straipsnių rašymo subtilybių, susirasti naujų draugų ir tiesiog gerai praleisti savo laisvalaikį.
– Kas paskatino tinklaraštį tobulinti iki portalo „Teenage Dreams“?
– „Teenage Dreams“ skaičiuoja ketvirtus metus. Per tą laiką daug išmokau, pasikeitė mano požiūris. Išaugo noras siekti kažko daugiau – nors tinklaraščio padėtis buvo tinkama ir skaitytojoms, ir rašytojoms, visos kūrėjos sutikome, jog galime pasiekti dar daugiau. Pradėjome ieškoti dar daugiau partnerių, bendradarbiauti su dar daugiau įmonių. 2015 m. balandį įkurtas portalas kilstelėjo mus į aukštesnį lygį. Tapo tradicija rinkti geriausią mėnesio rašytoją, kurios straipsnius spausdina jaunimo žurnalas „Justė“. Kiekvieną mėnesį skelbiame rašytojų atranką. Portalo administratorės skaito motyvacinius laiškus, pirmuosius straipsnius, sprendžia, kuria pretendente verta pasitikėti…
Portalas orientuotas į merginas, bet tai nereiškia, jog vaikinai pas mus nėra laukiami. Yra daug jiems aktualių temų…
Išrinkti portalo pavadinimą buvo vienas sunkesnių uždavinių. Pergalvojome labai daug variantų, o kai viena mergina pasiūlė šį dviejų žodžių derinį, jis atitiko mūsų norus. Paauglystė yra vienas emociškai sunkiausių etapų žmogaus gyvenime, o svajonės, kurių turi kiekvienas paauglys, padeda išgyventi. Tikime, jog „Teenage Dreams“ suvienys svajojančius jaunus žmones.
– Kokia Jūsų veiklos sėkmės formulė?
– Sėkmės formulė? Mums padėjo begalinė meilė šiam darbui, visiškas atsidavimas ir unikalumas. Esame vienintelis tokio tipo portalas Lietuvoje, todėl merginos renkasi mus. Jei nori kažko pasiekti, turi tikėti tuo, ką darai. Aš labai tikėjau „Teenage Dreams“ ateitimi ir portalo komanda – labai daug kas priklauso nuo žmonių, su kuriais kartu sieki tikslo. Dėkoju likimui, kad man per šiuos metus padėjo tiek daug gerų ir talentingų merginų, nes be jų rezultatas tikrai nebūtų toks įspūdingas. Labiausiai ačiū Simonai Šiušytei, kuri jau ilgą laiką kartu su manimi administruoja portalą. Simona jaunesnė už mane, jai liko dar daug nerūpestingų metų mokykloje, todėl tada, kai aš nebegalėsiu skirti pakankamai laiko portalui, bent jau žinosiu, kad jis – patikimose rankose.
– Ką šis darbas davė Tau asmeniškai?
– Padėjo formuotis mano asmenybei, suprasti, kas man patinka, o kas – nelabai. Padėjo išsiugdyti gerus komunikavimo įgūdžius ir atsakingumo jausmą, nes atsakyti už dviženklę komandą nėra taip paprasta. Padėjo pagerinti lietuvių kalbos žinias, išmokau sklandžiau dėstyti mintis, rinkti informaciją apie įvairius produktus, žmones, reiškinius. Susiradau be proto daug draugų iš visos Lietuvos, užmezgiau pažintis su įvairių įmonių atstovais.
– Kokie rašymo portalui pliusai ir minusai?
– Rašome apie daugybę paauglėms aktualių temų – sportą, grožį, filmus, knygas, jaunimo problemas, gyvenimą… Esame labai įvairiapusiška erdvė. Skaitytojos ir rašytojos užmezgė artimus ryšius, čia lengvai gimsta naujos draugystės. Labai įdomi istorija, susijusi su mūsų rajonu: į komandą vienu metu buvo priimtos dvi merginos – viena iš Rokiškio, kita iš Kamajų. Iki tol jos viena kitos nepažinojo. Vienu metu abi pradėjo rašyti portale, susibendravo ir nuo tada jos yra geriausios draugės. Rašymas portalui gali tapti pirmuoju žingsneliu norintiesiems studijuoti žurnalistiką. Kiekviena paauglė turi galimybę išbandyti rašytojos duoną, sulaukti įvertinimų.
Be abejo, yra daug dalykų, kuriuos ateityje norėtųsi pakeisti. Siekiame, jog portalas būtų kuo profesionalesnis, bet kartais straipsniams pritrūksta kokybės, pasitaiko gramatinių, stiliaus klaidų. Nors nė viena iš mūsų komandos neturi mokyklos baigimo brandos atestatų, stengiamės, kad klaidų būtų kuo mažiau. Kiekvieną mėnesį dizainerė Skaidrė Karpinskaitė keičia portalo dizainą tam, kad jis būtų kuo jaukesnis ir priimtinesnis paauglėms, nors įtikti visų skoniui pavyksta ne visada. Mums trūksta stabilumo – būna, jog rašytojos kasdien džiugina straipsniais, o kartais portale tvyro tuštuma.
– Tavo rašymo „varikliukas“?
– Visada visiems kartojau – rašyk apie tai, kas tau pačiam įdomu, ir tuomet tai bus vienas malonumas. Žinoma, jei reikia, aš galiu parašyti straipsnį apie bet ką, bet man pačiai asmeniškai kur kas įdomiau rašyti apie knygas, serialus, paauglių problemas ar man įdomių žmonių gyvenimus.
– Be rašymo, kokių dar turi pomėgių?
– Dvyliktoje klasėje kiek įmanoma daugiau stengiuosi koncentruotis į mokslus. Noriu gerai išlaikyti valstybinius egzaminus. Laisvalaikio turiu mažai, jį stengiuosi praleisti su draugais ir šeima. Kai pavargstu nuo visko, geriausias vaistas – knyga ar mėgstamo serialo serija. Keletą metų mokiausi groti gitara, turėjau nuostabų mokytoją Robertą Ruželę. Jis parodė, kiek daug gali muzika, motyvavo mane kurti. Nors, prisipažinsiu, jam teko ilgai mane įkalbinėti, kol galiausiai sutikau dainuoti savo kūrybos dainas. Deja, vyresnėse klasėse gitarai pritrūko laiko, todėl dabar groti nebesimokau, tik namuose retkarčiais pagroju.
– Ar teko išklausyti kritikos, kaip reagavai?
– Kol kas, ačiū Dievui, neteko susidurti su priešiškai nusiteikusiais žmonėmis. Aišku, teko skaityti kelis anoniminius neigiamus komentarus, bet į neargumentuotą kritiką aš stengiuosi nekreipti dėmesio. Jeigu žmogus, kuris iš tiesų nori padėti, išsako kažkokius pasiūlymus ar patarimus, ką daryti, kad viskas būtų tik dar geriau, – mielai juos išklausau. Man patinka žinoti, ką mano žmonės.
– Ką patartum bendraamžiams, kurie neranda kuo užsiimti, skundžiasi nuoboduliu?
– Kiekvienas renkasi, kaip gyventi, o aš palinkėčiau apsižvalgyti aplinkui ir susimąstyti. Nereikia gyventi dideliame mieste tam, kad galėtum siekti savo svajonių ar užsiimti širdžiai miela veikla. Gyvenu mažame miestelyje, čia dažnai nėra ką veikti, todėl veiklos susirandu pati. Tai padaryti gali kiekvienas, tereikia turėti noro!
– Kas Tave motyvuoja veikti?
– Šeima, draugai, bendraklasiai. Jie visuomet giria mane už mano veiklą ir norą tobulėti. Be jų būtų daug sunkiau.
– Mokaisi dvyliktoje klasėje. Ką planuoji studijuoti?
– Daugeliui atrodo, kad mano ateitis jau suplanuota: laisvalaikiu užsiimu rašymu, todėl su tuo siesiu studijas. Iš tiesų mano keliai neaiškūs net man pačiai. Tiksliai nežinau, kokią studijų programą rinktis, tik svajoju apie kūrybišką darbą.
– Dėkoju už pokalbį.
Dalia Zibolienė
