Septyniolikmetis Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio prezidentas Martynas Lukošiūnas – vienuoliktokas. Vaikinas neslepia, kad pirmieji prezidentavimo metai buvo sunkūs, net užplūsdavo minčių „viską mesti“. Tačiau šiandien jis jaučiasi įgijęs patirties, stipriai „ūgtelėjęs“ ir nenuvylęs tų, kurie juo pasitikėjo ir pasitiki…
– Praėjo metai, kai esi „Romuvos“ prezidentas. Kokios teigiamos ar neigiamos patirties įgijai? Gal pernelyg daug rūpesčių užsikrovei, o gal atvirkščiai – visi gerbia, myli ir paiso Tavo nuomonės?
– Jeigu nuoširdžiai, pirmieji metai mano kadencijoje buvo be galo sunkūs. Nemokėjau dirbti komandoje ir, svarbiausia, – vadovauti visam būriui tegu ir aktyvių, bet labai skirtingų merginų ir vaikinų. Kaip sakoma, nemoki vadovauti – dirbk pats. Buvo minčių viską mesti, bet sąžinė ir pareigos jausmas neleido nuvilti tų, kurie manimi pasitikėjo. Per tuos metus pavyko į gimnazijos „seimelį“ pritraukti daug naujų, veiklių, kūrybingų mokinių. Dabar jaučiuosi stipriai „ūgtelėjęs“, įgavęs pasitikėjimo savimi. Supratęs, kad „vienas lauke ne karys“, išmokau „neprikišti“ savo nuomonės net jei jaučiuosi teisus, o išklausyti visų ir pasirinkti geriausią idėją. Dirbame iš visų jėgų, su labai didele, atsinaujinusia ir šaunia mokyklos seimo komanda. Šiuo metu rengiamės grandioziniam, labai populiariam renginiui „Akustinis vakaras“.
Patirties įgijau labai daug – ir teigiamos, ir neigiamos. Visuomeniškumas, aktyvumas, iniciatyvumas, kūrybiškumas yra tos savybės, kurios labai reikalingos tolimesniame gyvenime. Pavyzdys yra mano sesė Ieva, kuri prieš keletą metų taip pat buvo „Romuvos“ prezidentė.
– Ar jautiesi tėčio Virginijaus Lukošiūno, aktyvaus politiko, šešėlyje? Ar tariesi su juo „prezidentiniais“ klausimais?
– Tai kad mes „skirtingose partijose“. Jei rimčiau, mano prezidentavimas, priklausymas mokinių seimui nelabai ką turi bendro su politika. Na, nebent tik rinkimų panašumus. Ne, savo tėčio šešėlyje nesijaučiu. Priešingai, būtent jis ir mama mane ir sesę visuomet skatino būti kuo aktyvesniems. Labai džiaugiuosi, kad būtent jis yra mano tėtis. Žinau, kad visada sulauksiu pagalbos bet kokiu klausimu.
– Kuris pasaulio politikas Tau yra autoritetas?
– Globalioji politika manęs kol kas per daug nedomina. Stebiu pasaulinius įvykius, o ne politikus. Nereikia iškilių politikos veikėjų ieškoti po visą pasaulį. Puikiausias pavyzdys yra mūsų šalies prezidentas Valdas Adamkus. Aš žaviuosi jo tolerancija, išmintimi, diplomatiškumu, gebėjimu taikiai spręsti konfliktus. Jam galima dėkoti, kad Lietuva turi autoritetą visame pasaulyje.
– Kuo domiesi? Ar visą laisvalaikį „suvalgo“ prezidentavimas?
– Domiuosi įvairių šakų sportu: futbolu, krepšiniu, tinkliniu, tenisu. Pats labiausiai mėgstu žaisti futbolą. Taip pat domiuosi informacinėmis technologijomis, poezija ir groju gitara. Taip, prezidentavimas užima didelę laiko dalį, tačiau laisvalaikiui visada randu vietos.
– Ar sutinki, kad švietimo sistemoje pasiektas „dugnas“, kaip dabar daug kur teigiama?
– Taip, visiškai sutinku. Jei į aukštąsias mokyklas priimami net neišlaikiusieji valstybinių egzaminų, žemiau kristi nebėra kur.
– Ką, Tavo nuomone, švietimo, egzaminų sistemoje, stojimo į aukštąsias reikalavimuose reikėtų keisti?
– Visų pirma, reikėtų keisti pačius egzaminus. Pats jų dar nelaikiau, tad galiu pasakyti tik tai, ką išgirstu iš aplinkinių. Egzaminai labai dažnai neatitinka dėstomos medžiagos mokykloje. Neretai girdžiu, kad jie yra per sunkūs. Net ir patys mokytojai taip sako. Na, bet tiems, kurie nesimoko, viskas atrodo sunku… Manau, stojant į aukštąsias mokyklas reikėtų labiau koncentruoti dėmesį į dalyką, kurį pasirinkai kaip pagrindinį. Tarkime, jeigu stoji į informacines technologijas, už šio dalyko egzaminą ir turėtum gauti daugiausia stojamųjų balų.
– Ar mokytojams reikėtų mokėti didesnes algas? Jie tiesiai sako, kad vaikai dabar siaubingi, dirbti sunku, paaugliai su jais nesiskaito ir t. t.?
– Sutinku, kad mokytojams reikia mokėti didesnes algas ir gerinti jų darbo sąlygas. Labai sunku dirbti ir pasiekti gerų rezultatų, kai klasė perpildyta. Mokytojui reikia didžiulių pastangų suvaldyti klasę. Jau nekalbant apie kokybišką žinių perteikimą ar individualų darbą. Mokytojai su vaikais praleidžia daugiau laiko negu tėvai. Mokytojai vaikus auklėja ir padeda jiems kopti laipteliais į suaugusiųjų gyvenimą. Nenorėčiau sutikti, kad mokiniai yra siaubingi. Mokykloje mane supa vien mandagūs ir stropūs mokiniai, kurie kartais trumpam supyksta dėl prasto pažymio ar griežtesnės pastabos. Bet tai yra normalu ir didesnių konfliktų nebūna.
– Ar turi kokių nerealių idėjų, kurias norėtum ar būsimiems prezidentams siūlytum įgyvendinti „Romuvoje“?
– Idėjų turiu, bet jos neskelbiamos, juk mano karjera dar nesibaigė.
– Kur, ką ir kodėl žadi studijuoti?
– Žadu studijuoti informacines technologijas Vilniuje arba Kaune. Nuo vaikystės kuriu tinklapius, programuoju, kuriu savo žaidimų serverius. Taigi patirties šioje srityje turiu tikrai daug. Informacines technologijas rinksiuosi dėl to, kad tai yra mano hobis nuo pat vaikystės, man tai yra be galo įdomu, be to, gerų informatikų Lietuvoje trūksta.
– Sakei, buvo akimirkų, kai norėjai „viską mesti“. Gal gali bent apie vieną tokią papasakoti?
– Sunkiausia buvo gerokai įpusėjus mokslo metams. Atrodė, jog man viskas slysta iš rankų: į Mokinių seimo susirinkimus kaskart ateidavo vis mažiau ir mažiau „seimūnų“, o susirinkusieji daugiau kritikavo kitų idėjas, o patys nieko nesiūlė. Taip ir išsiskirstydavome neradę bendros nuomonės ar sprendimo. Kilo grėsmė, kad gali sužlugti tradiciniai renginiai. Negalėjau suprasti, ką darau ne taip. Slogi nuotaika netruko atsiliepti mokslams. Ėmiau abejoti, ar aš tinkamas šioms pareigoms. Laimei, mane palaikė ir padrąsino draugai. Ypač esu dėkingas buvusiam mokyklos prezidentui Martynui Šlikui, negailėjusiam patarimų ir pamokymų. Gyvenimas pilnas nuopuolių ir pakilimų, tad atsitikus menkiausiai nesėkmei, nereikia pulti į neviltį, panikuoti ar užsiimti savigrauža. Sakoma: nesvarbu, kad suklupai, jei stodamasis kažką pakėlei…
– „Akustinis vakaras“ – koks tai vakaras? Kokios jo tradicijos, ar jame pats grosi? Tiesiog gali pasinaudoti proga ir papasakoti apie būsimą renginį.
– „Akustinis vakaras“ – tai tradicija tapęs Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinio Mokinių seimo ir mokytojo Egidijaus Kundroto organizuojamas renginys. Jis skirtas adventiniam laikotarpiui. Šis renginys simbolizuoja laimę, džiaugsmą ir, svarbiausia, – ramybę, kuri yra būtina adventui. Šio renginio metu žmonės iš viso rajono skaito savo eiles, dainuoja, groja ir šoka. Praėjusiais metais šis renginys sulaukė neapsakomai didelio susidomėjimo. Į renginį atėjo šimtai žmonių, vargiai tilpome į mokyklos aktų salę. Taip pat sulaukėme tokių garbingų viešnių kaip Vilija Urbonienė ir Oksana Sadauskienė. Scenoje jos pasirodė kartu su kitais renginio dalyviais. Taigi „Akustinis vakaras“ yra kaip „Romuvos“ padalinio Mokinių seimo vizitinė kortelė.
Šių metų „Akustinis vakaras“ vyks gruodžio 11 dieną. Tikimės, kad šiais metais jis pritrauks daugiau žmonių, bet tik truputėlį, nes daugiau mūsų aktų salė neatlaikys (juokauja – aut. past.). Taip, aš pats ne tik organizuosiu, bet ir dalyvausiu „Akustiniame vakare“. Atliksiu jauno ir jau spėjusio išgarsėti visame pasaulyje britų atlikėjo Ed Sheeran dainą. Šios dainos pavadinimo dar nesakysiu. Paliksiu intrigą pačiam renginiui. Taigi naudodamasis proga kviečiu visus apsilankyti, o gal ir patiems dalyvauti „Akustiniame vakare“. Kaip jau minėjau, jis vyks gruodžio 11 dieną 18 valandą „Romuvos“ padalinyje.
– Sakai, domiesi poezija. Girdėti tai iš vaikino lūpų net netikėta. Kokia poezija Tave domina?
– Taip, tai iš tiesų šiek tiek neįprasta, tačiau aš niekada nemėgau būti toks kaip visi, visą laiką stengiausi išsiskirti. Labiausiai mane domina eilėraščiai, kupletai, jausmingos frazės, kurios priverčia susimąstyti. Mano mėgstamiausias poetas yra Mantvydas Leknickas, rašantis būtent tokia tematika. Poezija aš ne tik domiuosi, bet ir pats rašau. Tai man padeda atsipalaiduoti, pabėgti nuo dienos rūpesčių ir sunkumų. Kur kas geriau neigiamų ar net ir teigiamų emocijų perteklių išlieti pieštuku ant balto popieriaus lapo negu ant žmonių, kurie mane supa. Rašau gana dažnai, o konkrečios temos neturiu, tiesiog, vedžioju raides apie tai, kas būtent tuo metu „verda“ mano galvoje.
– Tavo sesė ne kartą aprašyta mūsų laikraštyje, ji – buvusi „Romuvos“ prezidentė. Ką ji dabar veikia?
– Šiemet baigusi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų bakalauro studijas, nuo rudens pradėjo mokytis Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, kur bandys įveikti medijų ir politikos magistro studijų programą. Dirba avalynės tinklo, kuriam priklauso parduotuvės „Danija“, „Wawa“, „Famclub“ ir „Este“, internetinės prekybos kūrybininke.
– Dėkoju už pokalbį.
Reda Milaknienė
