Nesvarbu, ar Luką AUDICKĄ būtum sutikęs prieš trejus metus, ar dabar, kai jis, vilkėdamas tamsų kostiumą, sukiojasi Didžiosios Britanijos Parlamento bendruomenių rūmuose, tave priblokš jo branda, drąsa turėti ir garsiai kalbėti apie savo tikslus. Ir dar tos degančios akys, įkvepiančios ir kitus turėti didelių tikslų. Šis jaunas vyras nebijo klysti ir, svarbiausia, mokosi iš savo klaidų, kiekvieną gyvenimo etapą vertina tarsi pamoką bei treniruotę prieš kažką, kas jo laukia ir kas bus tikrai stipru bei nuoširdu. Šį kartą su Luku kalbamės apie jo savotiškas treniruotes einant savojo tikslo link.
– Kodėl pasirinkai studijas užsienyje?
– Studijuoti Didžiojoje Britanijoje mane paskatino neribotos galimybės vystyti tolesnę karjerą ir semtis patirties beveik visame pasaulyje. Jungtinė Karalystė visuomet buvo finansinis ir kartu politinis centras. Studijos žavėjo galimybe analizuoti tarptautinius procesus bei semtis patirties būnant šioje šalyje ir bendraujant su tarptautinio pripažinimo sulaukusiais dėstytojais. Ne ką mažiau viliojo ir galimybė pačiam pasirinkti studijų programos sudėtį. Tai motyvavo domėtis ir atsakingai formuoti ne tik studijų kryptį, bet ir tolesnę karjerą. Nepaisant visų galimybių ir noro išbandyti save, išvykti iš Lietuvos nebuvo lengva, todėl savo emigraciją priimu kaip ilgalaikę stažuotę, kurios metu kaupiu patirtį tam, kad grįžčiau.
– Kas turėjo įtakos Tavo pasirinkimui – studijuoti Esekso universitete?
– Šis universitetas mane patraukė aukštais įvertinimais politikos mokslų srityje ir plačiai išvystytu pasaulinių partnerių tinklu. 2013-aisiais metais Esekso universiteto politikos mokslų departamentas buvo apdovanotas išskirtiniu Karalienės ordinu. Šis apdovanojimas per praėjusį šimtmetį buvo įteiktas vos du kartus. Tais metais Esekso universitetas taip pat pateko į pasaulinį penkiasdešimties geriausių universitetų sąrašą tarptautinių santykių ir politikos mokslų srityje. Šis universitetas yra išskirtinis savo akademine bendruomene. Visame departamente yra vos per 300 studentų, siekiančių įgyti bakalauro, magistro ir doktoranto laipsnius. Tai suteikia galimybę atvirai bendrauti su tarptautinio pripažinimo sulaukusiais dėstytojais. Puikus to pavyzdys buvo pakvietimas viso antrojo kurso metu studijuoti privačiai drauge su žymiu Jungtinės Karalystės politologu Antoniu Kingu.
– Šiuo metu dirbi Jungtinės Karalystės Parlamento bendruomenių rūmuose. Kiek pamenu, svarstei rinktis praktiką tarp dviejų vietų. Kodėl pasirinkai šią?
– Šiais metais turėjau galimybę rinktis iš dviejų darbo pasiūlymų. Pirmasis jų buvo dirbti analitiku Jungtinės Karalystės Parlamente, kur dabar ir esu. Antrasis – analitinį darbą atlikti vienoje didžiausių Europos viešųjų ryšių kompanijų „Fleishman Hillard“ biure Briuselyje. Abu darbo pasiūlymai viliojo daugybe galimybių tolesniam karjeros vystymui, tačiau skyrėsi darbo specifika. Dirbdamas viešųjų ryšių kompanijoje Briuselyje būčiau atstovavęs privatiems verslo interesams ir analitinius gebėjimus naudočiau įgyvendindamas verslo industrijų siekius. Darbas Parlamente siūlė išskirtinę galimybę dalyvauti valstybės valdymo sprendimų sūkuryje, teikiant konfidencialią ir objektyvią analizę Bendruomenių Rūmų komitetams, politinėms partijoms ir parlamentarams. Dirbdamas labiausiai džiaugiuosi nuolatine galimybe tobulėti. Tai užtikrina gerai išvystyta darbuotojų kompetencijų ugdymo sistema. Darbas Informacijos departamente suteikia galimybę beveik kiekvieną savaitę pačiam rinktis ir dalyvauti mokymuose, sukurtuose parlamentarams ir analitiniam personalui. Jau pirmąjį mėnesį turėjau galimybę lavinti komunikacijos gebėjimus, dalinantis patirtimi su Didžiosios Britanijos visuomeninio transliuotojo (BBC) žurnalistais, gilinti žinias apie socialinės apsaugos sistemos veikimo principus, diskutuojant su įstatymų pakeitimus rengiančių komitetų nariais, ugdyti analitinius gebėjimus konsultuodamasis su ne vieną dešimtmetį politinę analizę vykdančiais kolegomis. Buvimas šios bendruomenės dalimi leidžia pačiam gyvai stebėti politinius debatus ir dalyvauti Parlamento renginiuose. Tai suteikia išskirtinį šansą pažinti politikos užkulisius.
– Papasakok, kaip atrodo Tavo darbo diena?
– Dirbu kaip politologas analitikas Jungtinės Karalystės Parlamento informacijos departamente Statistikos ir politinės analizės skyriuje. Pagrindinė mūsų misija yra teikti konfidencialią vykstančių politinių procesų analizę parlamentarams ir komitetams. Kita, ne mažiau svarbi, departamento funkcija yra rengti publikacijas apie vykstančius įstatymų pakeitimus ir jų poveikį šalies raidai. Kiekviena mano darbo diena kitokia, nes niekada negali žinoti, kokį klausimą užduos Parlamento nariai. Kaip bebūtų, rytą pradedu naujienų apžvalga. Tai būtina mano darbo dalis, nes tam, kad suteikčiau kokybišką analizę, privalau sekti procesus, kurie turi įtakos kasdieniams įvykiams. Likusios dienos dalies planas priklauso nuo Parlamento darbotvarkės, o jei tiksliau, nuo to, kaip dažnai ir su kokiais klausimais ar hipotezėmis su mumis susisieks parlamentarai. Kartais gavus užklausą apie dabar vykstančių socialinių garantijų sistemos pakeitimų poveikį tam tikrai socialinei grupei, rinkdamas duomenis gali praleisti visą dieną.
– Ar pajutai, kad ši patirtis kaip nors Tave pakeitė?
– Ši patirtis man leido suprasti, jog galiu ir noriu dirbti analitinį darbą. Tai suteikė dar daugiau pasitikėjimo ir motyvavo mokytis. Kiekviena publikacija yra tarytum naujas šansas pagilinti savo žinias apie Didžiosios Britanijos valdymo sistemą ir kartu mokytis iš sėkmingų ir abejotinų sprendimų. Galimybė ne tik stebėti naujienas, bet ir prisidėti prie jų kūrimo dar labiau padidino mano susidomėjimą Jungtinės Karalystės politika ir padėjo į kasdienius įvykius pažvelgti iš daug platesnės perspektyvos. Būdamas analitinės komandos nariu atradau darbo tarp profesionalų džiaugsmą. Regis, radau būtį tokių pat „moksliukų“, pilnomis galvomis nepatikrintų hipotezių. Tikriausiai didžiausia laimė yra tai, kad mūsų darbas ir yra jas tikrinti. Mėgaujuosi savo darbu, bet kartu ir suprantu, jog vien tik analitiku būti neužteks.
– Ar Tu esi iš tų žmonių, kurie eina gyvenimo keliu, tačiau neturi tikslaus plano, ar iš tų, kurie turi tikslų planą ir eina būtent jo link?
– Būtent tikslas ir ateities vizijos matymas man visada padeda atrasti ir kryptingai panaudoti kiekvieną galimybę. Galiu drąsiai sakyti, kad esu žmogus, kuris mėgsta planuoti. Juk visada malonu žinoti, kas mūsų laukia. Kaip bebūtų, gyvenime ne viskas būna taip, kaip mes norime. Dėl šios priežasties, manau, labiau nei vieną tikslą reikia turėti kryptį – sritį, kuri būtų ir hobis, ir darbas. Aš esu labai laimingas atradęs savo kryptį ir žinau, kad tai pasiekti yra daugybė skirtingų būdų, kurie susideda iš mažų „žingsnelių“ – patirties ir gebėjimų, kuriuos turiu įgyti.
– Koks Tavo gyvenimo siekis? Galbūt siesi savo ateitį su politika?
– Dabartinis mano planas – pasibaigus kontraktui su Parlamentu, įgyti magistro laipsnį viename senųjų Didžiosios Britanijos universitetų. Taip pat planuoju ieškoti galimybių savo žinias ir gebėjimus bent keletą metų ugdyti dirbant ir Europos Sąjungos institucijose. Aš esu tas žmogus, kuriam kaip oro reikia, kad veikla, kuria jis užsiima, turėtų prasmę ir neštų pridėtinę vertę. Tikriausiai visi sutiktų, jog didžiausią pasitenkinimą galime gauti tada, kai kuriame tai, kas mūsų: savo namus, savo bendruomenę ir savo šalį. Todėl mano tikslas – kaupti patirtį tam, kad, kai ateis laikas, galėčiau ją pritaikyti kurdamas tai, kas man svarbu.
– Kaip manai, kas yra būtina, norint ne tik turėti, bet ir pasiekti savo tikslus?
– Būtina norėti! Nors ir kaip banaliai tai skambėtų, tai pats nuoširdžiausias mano patarimas. Na, o jei tikrai nori, tada reikia nebijoti klysti. Kiekvienas bandymas pasiekti tai, ko nori, nors ir nesėkmingas, yra vienas žingsnis arčiau tikslo. Tam, kad tas žingsnis būtų didesnis, reikia save analizuoti. Surasti laiko sau ir pamąstyti, ką galėtum daryti geriau. Jei visa tai pavyksta, kiekvienas pradedame planuoti.
– Gyvendamas Rokiškyje Tu buvai labai aktyvus: prisidėjai prie festivalio „Tėvo gitara“ organizavimo, vedei ir organizavai kitus renginius, buvai aktyvus Jaunųjų lyderių klubo narys. Ar ten įgyta patirtis Tau praverčia dabartinėje darbovietėje?
– Būtent už drąsą, užsispyrimą ir žinojimą, kad viskas įmanoma, esu dėkingas ilgametei patirčiai, įgytai veikiant nevyriausybinėse jaunimo organizacijose ir aktyviai dalyvaujant jaunimo politikos formavime savo krašte. Pildydamas aplikaciją ir ruošdamasis darbo pokalbiui supratau, kad būtent praktinė patirtis ir gebėjimai, įgyti veikiant jaunimo veikloje, padėjo sėkmingai gauti šį postą. Žinoma, akademiniai pasiekimai universitete ir pasirinkti dalykai irgi turėjo svarbų vaidmenį. Gerai mokytis mokykloje ir universitete yra būtina, o mokymosi rezultatai yra svarbus, tačiau tikrai ne lemiamas kriterijus.
– Ar žadi grįžti į Lietuvą?
– Grįžti į Lietuvą yra mano tikslas, nes, kaip ir minėjau, – mieliausia kurti tai, kas sava. Žinau, kad politika yra daug daugiau nei tik patirtis ir žinios. Tai atstovavimas savo bendruomenei bei vertybėms ir siekiams, kurie vienija mus. Nesvarbu, ką daryčiau, jaučiu privilegiją ir pareigą grįžti į savo šalį.
– Ar buvo momentų, kai gailėjaisi, kad nepasilikai studijuoti Lietuvoje?
– Žinoma, buvo momentų, kai tiesiog labai trūko Lietuvos. Ypač pirmaisiais metais, kai dėl darbo namo negalėjau sugrįžti vienuolika mėnesių. Tada trūko visko: kalbos, renginių, kultūros ir, visų labiausiai, žmonių. Pamenu, tada vakarais tiesiog rašiau tai, kas guli ant širdies, arba skaičiau Justiną Marcinkevičių, žinodamas, jog studijos Lietuvoje man leistų būti arčiau viso to. Tačiau esu laimingas savo pasirinkimu, nes išvykimas padėjo dar stipriau tai branginti, o studijos atvėrė galimybes, apie kurias anksčiau tik svajojau.
– Ar patartum ir kitiems rinktis studijas užsienyje?
– Taip, kiekvienam jaunam žmogui linkėčiau išbandyti save ir žinių semtis ne vienoje pasaulio šalyje. Jaunystė tam ir duota, kad patirtume kelionių nuotykius, skirtingus kultūrinius šokus, išmoktume gyventi nepažintose aplinkose, atrastume save ir sukauptume patirtį. „Skriskime“, tik svarbu, kad pajustume, kada ateina laikas sugrįžti.
– Tu daug keliauji, skaitai. Papasakok apie įdomiausias aplankytas šalis ar vietas, įdomiausias knygas, kurias vertėtų perskaityti ir „Gimtojo…“ skaitytojams.
– Mano kelionės dažniausiai neatitinka paprastos išvykos apibrėžimo. Dirbdamas jaunimo veikloje supratau, kad šalis, kurią mes aplankome, yra daug spalvingesnė, kai gali ne tik vaikščioti turistiniais maršrutais, bet ir kartu mokytis iš ten gyvenančiųjų. Todėl didžioji dalis mano kelionių yra išvykos į seminarus, mokymus ir darbo stebėjimo vizitai. Yra daug knygų, kurias, manau, skirtingais gyvenimo laikotarpiais turėtų perskaityti kiekvienas. Tad ir „Gimtojo…“ skaitytojai turi patys pajusti, kada ir kurią knygą pasirinkti. Norėčiau paraginti atsiversti ne tik prozos, bet ir poezijos rinkinius. Per savo gyvenimą supratau, jog būtent poezija yra universali metaforų kalba, į kurią gerai įsiklausęs kiekvienas gali atrasti kažką savo ir brangaus. Meilę poezijai aš atradau skaitydamas būtent Just. Marcinkevičiaus kūrybą. Tai vienas iškiliausių Lietuvos rašytojų, kurio darbus būtina pažinti kiekvienam.
– Kadangi sukiesi Jungtinės Karalystės politikoje, ko iš jų galėtume pasimokyti mes, o ko jie iš mūsų?
– Labai teigiamai vertinu Jungtinės Karalystės stabilumą vidaus ir užsienio politikoje, kuris naudingas kiekvienai šaliai, taip pat ir Lietuvai. Didžioji Britanija ir po krizės, pareikalavusios susiveržti diržus, nepakeitė savo krypties: siekiama mažinti biudžeto deficitą, vykdoma viena didžiausių mokesčių subsidijavimo reformų. Neteigiu, jog būtent šios krypties reikėtų laikytis Lietuvai, bet ir politikų, ir rinkėjų stabilumas, manau, tikrai praverstų ir Lietuvai. O Didžioji Britanija galėtų pasekti mūsų šalies pavyzdžiu, suteikdama daugiau laisvės jaunam žmogui dar iki 18 metų. Jungtinė Karalystė turi gerai išvystytą socialinės apsaugos sistemą, kurioje yra daugybė saugiklių, sukurtų apsaugoti jaunimą. Tačiau dar dirbdamas jaunimo organizacijose susidūriau su problema, jog dėl labai komplikuotų saugumo reikalavimų nepilnamečiai praktiškai negali dalyvauti tarptautiniuose projektuose. Jungtinėje Karalystėje jaunimas daug vėliau įsitraukia į aktyvią veiklą. Mes turėtume didžiuotis tuo, kad jau būdamas 14 metų jaunas žmogus Lietuvoje turi realias galimybes pats rengti projektus ir mokytis, keliaudamas po daugelį pasaulio šalių.
– Jungtinės Karalystės politikoje kyla didesnių skandalų, žaidžiama didesnėmis pinigų sumomis, daugiau elito atstovų, hierarchijos. Kas labiausiai Tave nustebino ar sužavėjo?
– Britanijos politinei sistemai būdingas išskirtinis „britiškumas“, ji kupina senų „ritualų“, suteikiančių savito žavesio. Tai tarytum aristokratiškų tradicijų, britiško humoro, rafinuotos diplomatijos ir demokratijos mišinys su nedideliu, bet puikiai reprezentuojamu monarchijos atspalviu. Mane ir žavi, ir stebina jų politinė kultūra, o kartu ir triukšmingi Parlamento posėdžiai. Stebina daugybė praktinių dalykų, pvz., Parlamento salė, į kurios pagrindines patalpas (jose vyksta Bendruomenių rūmų posėdžiai) netelpa visi Parlamento nariai. Tai apgalvota savybė ir niekas negali paneigti, jog ta erdvė sukuria nepakartojamą aplinką diskusijoms. Jungtinė Karalystė yra viena pažangiausių šalių pasaulyje, turinti unikalią balsavimo sistemą. Posėdžio metu norėdami atiduoti savo balsą, parlamentarai turi išeiti per atitinkamas duris. Sakysite tai nepraktiška, bet tai tradicijos, be kurių ir pats neįsivaizduočiau šios šalies Parlamento darbo. Tiesa, Britanijos politikoje, kaip ir kiekvienoje šalyje, egzistuoja hierarchija. Kasdien, kaip ir kitose šalyse, laikraščių antraštes nuspalvina skandalai, liudijantys apie partijų konkurenciją ar verslo interesų kovą. Lordų rūmai ir senieji Parlamento nariai įkūnija elito atstovų vaidmenį. Tačiau iš savo patirties ir bendraudamas su įvairias pareigas užimančiais žmonėmis galiu patvirtinti, kad hierarchija egzistuoja, bet tik nuo individualių kiekvieno žinių ir gebėjimų priklauso, kokią vietą joje užimi.
– Dėkoju už pokalbį.
Agnė Raščiūtė
