K.Šarkaitė didmiesčiui sako „ne“. K.Šarkaitės asmeninio archyvo nuotr.
K.Šarkaitė didmiesčiui sako „ne“. K.Šarkaitės asmeninio archyvo nuotr.
Anykščių Baseinas

Vieni mano, kad tik didmiestyje įmanoma įgyvendinti savo svajones ir „ką nors pasiekti“. Dažnas jaunas žmogus dar nė nežino, ką reiškia „ką nors pasiekti“. Juk vieniems aukštumos – tvirta šeima, kitiems –  verslo karjeros svaigulys. Ar einant į sėkmę daug lemia gyvenamoji vieta? Ar tik todėl, kad tikime didmiesčio galia, pamiršime savo gimtuosius miestus?

Palanku
Kristina Šarkaitė sako ne, didmiestis nesvarbu.  Ji, baigusi mokslus, grįžo į gimtąjį Rokiškį. „Visų pirma, to norėjau. Be to, perspektyvaus darbo, atitinkančio mano specialybę, didmiestyje nepavyko gauti, o štai gimtinėje tokį radau“, – dėstė mergina.

Kristina teigė nesigailinti savo sprendimo. O ko gailėtis? Juk didmiesčio dulkės, triukšmas, transporto kamščiai – tik baisus sapnas. Gamta visada šalia, trumpi atstumai – štai nedidelio miesto kasdienybė.

„Džiaugiuosi savo pasirinkimu: kol kas pavyksta realizuoti norus ir darbinėje, ir kultūrinėje veiklose. Dažną savaitgalį važiuoju pas draugus į Vilnių, Kauną“, – gyvenimo mažame miestelyje privalumus vardino pašnekovė.
Bet tai – ne vieninteliai privalumai, merginos pastebėti provincijoje.

Daugiau ketvirtadienio „Gimtajame…“

Agnė RAŠČIŪTĖ

Rašyti komentarą

Komentarų nėra

Informuoti apie
avatar
wpDiscuz