Mažas Žiobiškio kaimelis. Dairydamasis pro automobilio langą kažkuris „Gimtojo Rokiškio“ vasaros pasiuntinių tarstelėjo: „Ir čia žmonės gyvena…“ Žiobiškyje – vos per 200 gyventojų. Kas gi tokiame mažame kaime gali vykti įdomaus? Vis dėlto viešnagė leido pajusti: žmonės čia įdomūs. Būtent jų nuoširdžiomis pastangomis Žiobiškis gyvena: augina vaikus, saugo namų jaukumą, puoselėja kaimo savastį…
Nuostaba
Kaip ir dažnas didesnis lietuviškas kaimas, Žiobiškis mus pasitiko bažnyčios bokštais: jie pirmieji mus pamatė atvažiuojančius… Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia didinga, apsupta ūksmingų medžių ji spindi raudoniu. Tokia siaura iš išorės, o viduje akimirkai atimanti amą: šviesu, erdvu, pro vitražų langus prasiskverbusi šviesa paliečia kiekvieną kertelę. Nors bažnyčia – vos 10 žingsnių, tačiau čia pajunti beribę skaidrią erdvę, čia prapuola vienišumo jausmas. Girgžteli medinės grindų lentos, pro atviras duris įpuolęs vėjas švelniai paliečia plaukus… „Klebono Vincento Zapkaus pastangomis 1911 m. statyta ši bažnyčia. Ji nė karto nerestouruota, jūs gėritės autentika“, – sakė bažnyčią prižiūrinti Violeta Dilbienė. Neįtikėtina: 100 metų Žiobiškio gyvenimą stebinti bažnyčia atrodo nepaliesta ir nesužalota laiko, tik kur ne kur įtrūkę jos sienos… „Ar žiobiškėnai žada paminėti šį iškilų jubiliejų?“ – klausėme pašnekovės. Taip, kaimas ruošiasi šventai, rengs ir spausdins bukletą, apie Žiobiškį net žada kurti filmą.
Daugiau antradienio GR
Agnė RAŠČIŪTĖ
