Juodupės gimnazijos abiturientė ir Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos mokinė Edita KUMPAUSKAITĖ kartu su grupe „Atspalviai“, kurioje groja gitara ir dainuoja, praėjusią savaitę Rokiškiui atstovavo muzikos olimpiadoje Klaipėdoje. Edita pati kuria ir atlieka savo muziką. Sako, kad daina gali gimti ir per vakarą, jeigu šis pripildytas „neapsakomų minčių ir emocijų“. Dvyliktokė ruošiasi ne tik brandos egzaminams, bet ir keliems koncertams. Juos „Atspalviai“ surengs prieš Kalėdas ir gegužės mėnesį, baigiant mokyklą…
– Lankai muzikos mokyklą – kokią specialybę esi pasirinkusi?
– Taip, ketvirtus metus Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokykloje mokausi groti gitara pas mokytoją Rasą Šakalienę bei lankau solinį dainavimą pas mokytoją Redą Kazlauskienę. Be muzikos mokyklos, dar esu Juodupės gimnazijos vokalinio merginų ansamblio ,,Grave“, kurio vadovė yra muzikos mokytoja Aurelija Karpovienė, narė.
– Ar besimokydama žemesnėse klasėse esi išbandžiusi ir daugiau meno būrelių – gal piešei, šokai?
– Dar būdama darželyje mėgau pasirodymus scenoje, lankiau šokių būrelį. Jau keturiolikti metai, kaip negaliu išsiskirti su šokiais. Esu šokių grupės „NOX“ narė. Mūsų vadovė Drąsutė Jarušauskienė.
– Įprastai girdime – matematikos, fizikos, chemijos olimpiados. O čia – muzikos. Kaip sugalvojai dalyvauti muzikos olimpiadoje? Ir dar Klaipėdoje?
– Muzika man visada buvo labai artima, o dalyvauti muzikos olimpiadoje pasiūlė muzikos mokytoja A. Karpovienė. Ilgai nesvarsčiusi sutikau. Mano nuomone, tai puiki galimybė įsivertinti muzikos pamokose įgytas žinias ir turbūt vienintelė proga pamatyti Klaipėdos universiteto Menų fakultetą iš arčiau. Kadangi esu abiturientė, olimpiados neatsisakiau dar ir todėl, kad tai yra pirma ir paskutinė galimybė joje dalyvauti.
– Papasakok apie olimpiadą. Kokias užduotis teko atlikti, kas jas vertino ir pan.?
– Olimpiadoje dalyvavau kartu su grupe „Atspalviai“, kurios vadovė yra R. Šakalienė. Ji kartu su muzikos mokytoja A. Karpoviene mus ir lydėjo. Olimpiada buvo iš keturių dalių. Kiekvienoje – po du komisijos narius, tad vertintojus turėjome aštuonis. Pirmoji, daugiausia jaudulio kėlusi užduotis, – skaitymas iš lapo. Aš be galo jaudinausi, tačiau nebuvo taip baisu, kaip tikėjausi. Mat komisijos nariai labai malonūs, gerai nuteikė. Minėta užduotis vyko taip: ištraukiami du pratimai, vienas ritminis, kitas solfedžio (skaitymas natų pavadinimais), duodama pora minučių pasiruošti ir atsiskaityti. Antroji dalis – muzikinių žinių patikrinimas. Visi vienoje klasėje atlikome muzikos teorijos bei istorijos testus, juose buvo ir muzikos bei filmų fragmentų. Trečioji dalis – kompozicijos atlikimas. Kiekvienas mokinys, vienas arba su grupe, atliko savo kūrybos dainą ar kitą kūrinį. Aš kartu su grupe „Atspalviai“ dainavau savos kūrybos dainą „Šis pasaulis“. Paskutinėje dalyje, kur reikėjo kito autoriaus kūrinio, aš atlikau Samantos Veršelytės dainą „Mano broliai“.
– Dalyvauji įvairiuose muzikiniuose festivaliuose, konkursuose. Papasakok apie tuos, kurie Tau buvo svarbiausi, kur pasisėmei daugiausia įspūdžių.
– Įsimintiniausi konkursiniai festivaliai buvo patys pirmieji. Tai „Ave vita“ – Utenoje vykęs autorinių dainų konkursas. ir dainuojamosios poezijos festivalis Sauliui Mykolaičiui atminti. Juose išgirdau daug kūrinių, dainų, kurios vertė ir juoktis, ir susimąstyti. Kitų mokinių kūryba mane įkvėpė ir paskatino pačiai nenustoti kurti, tobulėti. Taip ir prasidėjo mano kūrybos kelias, kiti konkursai, festivaliai…
– Pati kuri dainas. Kokia buvo pirmoji? Kas Tavo klausytojai?
– Pirmoji mano daina „Nes aš kaip saulė“. Sukūriau ją, jei neklystu, būdama trylikos, to nė neplanuodama… Daina atsirado netikėtai – kasdien galvoje skambėjo melodija gitarai, ir aš pamaniau: o jeigu jai sukurčiau žodžius? Ir po dienos turėjau savo pirmąjį kūrinį. Jį išgirdusi mano estradinio dainavimo mokytoja Elinga Astrauskienė paskatino dirbti toliau. Kam atlieku dainas? Visiems: sau, draugams, šeimai, net ir nepažįstamiems žmonėms.
– Iš kur semiesi kūrybinio įkvėpimo?
– Niekada jo neieškojau ir, tikiuosi, to daryti neprireiks. Įkvėpimas ateina pats. Neverčiu savęs kurti tada, kai nėra noro. Dažniausiai daina atsiranda per vakarą. Tiesa, tas vakaras turi būti pripildytas neapsakomų minčių, emocijos: toks, kad rašytum ir negalėtum sustoti.
– Kokios muzikos klausaisi? Kokios nemėgsti?
– Lengviau būtų pasakyti, ko aš nemėgstu. Sunkusis rokas ir sunkusis metalas manęs niekada taip nežavėjo, kaip kiti muzikos stiliai. Įprastai atlieku dainuojamąją poeziją, tačiau man patinka ir džiazas, indiroko muzika ir kt.
– Kas Tavo mylimiausi atlikėjai, iš ko mokaisi?
– Konkrečių mylimiausių atlikėjų niekada neturėjau. Mat dažnas turi individualią savybę, kuri mane žavi. Stengiuosi atkreipti dėmesį į kiekvieną, kadangi iš visų galima išmokti daugiau nei iš vieno. O lygiuotis ir būti panaši į konkretų atlikėją niekada nesistengiau.
– Kokiuose koncertuose ketini dalyvauti artimiausiu metu?
– Gruodžio 4 dieną Rokiškio kultūros centre vyks Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos koncertas „Žiemos muzika“, o gruodžio 11 dieną Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinyje – „Akustinis vakaras“.
– Esi grupės „Atspalviai“ solistė. Papasakok daugiau apie ją: kokia tai grupė, kur galima išgirsti jus grojančius ir dainuojančius?
– Grupė „Atspalviai“ atsirado prieš dvejus metus. Iš pradžių mokytoja R. Šakalienė pasiūlė man dainuoti kartu su Ugne Dragūnaite (vokalas, gitara). Vėliau prie mūsų prisijungė Roneta Grižaitė (bosinė gitara). Po to nusprendėme, jog reikia perkusijos, tad į savo grupę pasikvietėme Arną Bulovą (kachonas). Taip pat įvairiais instrumentais mums pagelbėdavo ir Juodupės gimnazijos mokinė Miglė Kazlauskaitė. Pernai ir šiemet dalyvavome rajoniniame konkurse „Ei, mes esam talentingi!“ (2014 m. užėmėme antrąją vietą). Šiemet rajoniniame konkursiniame festivalyje „Pavasario ritmu“ užėmėme antrąją vietą. Latvijoje dalyvavome jaunimo grupių festivalyje „Homesick–2015“. Čia laimėjome nominaciją „Geriausias vaizdo klipas“. Šis – apie mūsų grupę. Mus galima pamatyti ir rajoniniuose renginiuose, o pavasarį planuojame pakviesti į grupės „Atspalviai“ atsisveikinimo koncertą Rokiškio kultūros centro mažojoje salėje. Visi grupės nariai šiemet baigiame muzikos mokyklą.
– Ar nekilo minčių dalyvauti populiariuose televizijos projektuose?
– Kilo. Ir ne kartą. Tačiau šią mintį vis nuveju į šalį. Kodėl taip darau? Manau, nesu pasiruošusi tokiam iššūkiui. Tačiau neatmetu galimybės ateityje juose dalyvauti. Galbūt ne kartą…
– Esi dvyliktokė. Ką studijuosi? Ar studijos bus susijusios su muzika?
– Dėl savo studijų dar nesu apsisprendusi. Blaškausi tarp gamtos mokslų bei muzikos. Atrodo, tai visiškai nesuderinami dalykai… Tačiau dėl vieno esu tikra: jei muzika nebus susijusi su mano tolimesnėmis studijomis, ji tikrai liks kaip mano hobis visą likusį gyvenimą.
– Dėkoju už pokalbį.
Reda Milaknienė
