Rokiškio rajono mokinių tarybos (RRMT) prezidentu praėjusią savaitę išrinktas Obelių gimnazijos dešimtokas 16-metis Dovydas KAIRYS. Su Antanašėje gyvenančiu vaikinu „Gimtasis…“ kalbėjosi ne tik apie naujas pareigas, bet ir apie muziką, piešimą, kalbas, būsimas studijas bei svajones.
– Ką Tau reiškia rajono mokinių tarybos prezidento titulas? Ar ilgai ir specialiai šito siekei, ar taip sutapo, susiklostė aplinkybės?
– Man tai reiškia didelę atsakomybę ir galimybę tobulėti bei realizuoti save prisidedant prie mūsų ateities kūrimo. Spalį vyko RRMT susirinkimas. Jame mokyklų savivaldoms buvo skirta užduotis – pasiūlyti po kandidatą ar kandidatę iš savo mokyklos RRMT prezidento pareigoms užimti, nes buvusi prezidentė Neda Letukytė baigia savo kadenciją ir reikia kas ją pakeistų. Taigi aš buvau tarp pasiūlytųjų. Kandidatuoti į šį postą mane labai paskatino didelis aplinkinių ir mokinių savivaldos narių palaikymas. Taip pat ir noras tobulėti, būti aktyviam. Vėliau buvo sunku patikėti tuo, kad likau vienintelis kandidatas. Taigi lapkričio 13-ąją vykusioje konferencijoje buvau paskelbtas RRMT prezidentu.
– Ką ketini nuveikti per savo prezidentavimo kadenciją? Gal turi kokią ypatingą idėją? Gali ją atskleisti?
– Per savo karjerą didelę dalį laiko skirsiu savivaldų bendradarbiavimui, vienas kito supratimui. Skatinsiu moksleivius bendram darbui ir tikslui. Labai didelį dėmesį kreipiu į pačių mokinių nuomonę ir jų idėjas. Vienas juk visko neatliksi. Tiesiog svarbu, kad vyrautų bendra pasitikėjimo ir atvirumo atmosfera. Šito žmonėms dažnai pritrūksta.
– Kokia veikla gimnazijoje užsiėmei iki tapdamas prezidentu?
– Kol nebuvo savivaldos, priklausiau gimnazijos „Lyderių“ grupei. Kartu su kitais nariais organizavome įvairius renginius, akcijas. Esu vedęs kelis renginius.
– Prisimink save pradinėse klasėse, kuo tada domėjaisi?
– Viskuo. Mažas dažnai skaitydavau įvairias enciklopedijas ir geografijos, istorijos knygas. Ypač domino astronomija, – tai, kas neištirta ir žmogui nematyta. Tai man būdavo intriga, skatinanti dar labiau domėtis.
– Jeigu penkiais sakiniais reikėtų papasakoti apie Dovydą Kairį, ką sakytum? Kokios Tavo savybės dominuoja? Nebūtinai geros, galbūt yra ir blogų, kurių norėtum atsikratyti?
– Turbūt tai būtų naujoves mėgstantis žmogus. Aš stengiuosi su visais rasti bendrą kalbą. Šneku daug, o mintys tiesiog veržiasi lauk. Taip pat labai mėgstu bendravimą. Nebandau virsti pilka mase, nuolat stengiuosi kuo nors išsiskirti.
– Papasakok apie savo bendraklasius.
– Manau, mano klasė yra viena aktyviausių visoje gimnazijoje. Tai žmonės, su kuriais bendrauju ir matau kone kasdien. Labai ja džiaugiuosi. Gerai ir tai, jog nemažai bendraklasių priklauso ir mokinių savivaldai.
– Kokie mokslo dalykai geriausiai sekasi, per kurias pamokas norisi nusnausti? Juk visi nesame tobuli…
– Pamokos yra labai skirtingos, ir kiekvienai bandau surasti savo mokymosi būdą, stengiuosi įsisavinti kiekvieną dalyką taip, kad po kontrolinio darbo išliktų kuo daugiau žinių. Per tokias pamokas, kaip istorija, geografija, labai daug informacijos gaunu klausydamasis. Per kitas pamokas viską konspektuoju. Taip pat nuolat analizuoju save, kaip būtų geriau, kad informacija išliktų galvoje ir panaudočiau žinias gyvenime.
Pastaruoju metu tenka labiau pasistengti matematikos, lietuvių kalbos pamokose.
Labai domiuosi kalbomis. Praėjusią vasarą „susiėmiau“ išmokti rusų kalbą, nes iki tol ji sekėsi sunkiai. Interneto, draugų ir mokytojos pagalba jau gebu susišnekėti rusiškai. Taip pat laisvai šneku angliškai, dar mokausi norvegų kalbą. Ateityje norėčiau išmokti ir vokiečių kalbą. Mane žavi tai, jog turint tinkamų įgūdžių įmanoma susišnekėti visiškai kitoje aplinkoje. Ten, kur žmonės, kultūra labai skiriasi.
– Gal jau planuoji ateitį, žinai, ką studijuosi?
– Mano svajonė ir tikslas yra darbas, kurį pasirinkęs nesigailėčiau. Kaip Konfucijus rašė: „Pasirink mėgstamą darbą ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti.“ Man prie širdies Vilnius. Tai miestas, kur norėčiau praleisti savo gyvenimą. Ten noriu mokytis ir dirbti. Svarstau apie medicinos studijas Vilniaus universitete. Bet dar nežinau, kaip viskas gali pasikeisti.
– Papasakok apie savo laisvalaikį, mėgstamas knygas, filmus, hobius.
– Hobių turiu daug ir labai įvairių. Domiuosi viskuo – nuo medicinos iki politikos ir muzikos. Beveik visą laisvalaikį atiduodavau sportui, dviračiui, karatė, bėgimui. Tai buvo mano variklis į priekį. Bet, sutrikus sveikatai, viso to teko atsisakyti ir pereiti per įvairius barjerus. Mat iki tol sportas man reiškė viską. Susitaikyti iš tiesų buvo sunku. Bet turėjau judėti į priekį – sportą pakeitė gitara. Jau beveik metus savarankiškai groju. Pasinėręs į muziką užmirštu visas problemas ir rūpesčius. O muzikos klausau labai įvairios – nuo klasikos iki roko, metalo ar repo. Išskirti galėčiau nebent populiariąją muziką: man ji nelabai priimtina.
Dar turiu vieną pomėgį – tai piešimas. Tiesa, jam laiko nelabai lieka… Piešiu portretus, turiu puslapį feisbuke, esu baigęs dailę Neformaliojo ugdymo skyriuje.
Šnekant apie knygas, jas labiau skaityti pradėjau tik pastaruoju metu. Neseniai perskaičiau abi A. Užkalnio „Evangelijas“. Dar pildau privalomų perskaityti knygų sąrašą. Mėgstu biografinius, istorinius filmus. Tokius, po kurių galėčiau kažką išsinešti savyje.
Reda Milaknienė
