Į gimtinę grįžusi jauna rokiškėnė, dviejų mažų vaikų mama brandina idėją gimtajame mieste atidaryti grožio studiją moterims bei sukurti „Meshkio“ vardo drabužių kolekciją.
Nauja pažintis su gimtuoju miestu
Į Rokiškį su šeima grįžusi gyventi Inga Adamonienė iš naujo bandė pažinti gimtąjį miestą, ieškojo nišų, kur galėtų save realizuoti. Grožio ir muzikos pasaulyje besisukiojanti rokiškėnė suvokė, jog šiame mieste stinga paslaugų merginoms ir moterims.
„Prieš svarbią šeimos ar mokyklos šventę, koncertą merginos laksto po miestą: vienoje vietoje siūdinasi drabužius, kitoje darosi manikiūrą, trečioje – makiažą, ketvirtoje – šukuoseną. Kilo idėja visas paslaugas teikti vienoje vietoje – įkurti grožio studiją. Čia moterys galėtų pasitarti dėl įvaizdžio, sužinoti patrauklumo paslapčių ir, svarbiausia, patikti pačiai sau. O studijos specialistai jas papuoštų nuo galvos iki kojų“, – planais dalijosi I. Adamonienė.
Grožio studija jau remontuojama
Pirmieji žingsniai svajonės link jau žengti. Pradėtos remontuoti būsimos grožio studijos patalpos. Tam tiko šeimai priklausantis pastatas Respublikos gatvėje, kurioje anksčiau buvo įsikūrusi vaistinė. Patalpos didelės, vietos užteks visoms paslaugoms, galima įrengti net šokių, kitokių lavinamųjų užsiėmimų studijas, kur susirinkusios merginos galėtų bendrauti, tobulėti. Jei didelių problemų neiškils, studija duris gali atverti šių metų pabaigoje.
Studijoje I. Adamonienė planuoja pristatyti ir pradėtą kurti pirmąją „Meshkio“ vardo drabužių kolekciją. „Mano šeima išprotėjusi dėl meškinų“, – juokauja pašnekovė. Jos mama Olga Markelienė daug metų kolekcionuoja meškiukus, sukaupusi jų per 360. Draugai, pažįstami, giminaičiai, žinantys moters silpnybę, jai dovanoja ne tik pliušinius, keramikinius, medinius, medžiaginius ar iš kitokios medžiagos pagamintus meškiukus, bet ir įvairius daiktus, drabužius, interjero detales su šio žvėrelio atvaizdu.
Meškinas – neinfantilus
Mamos aistra meškinams paskatino I. Adamonienę kurti drabužių jaunimui kolekciją su meškinu. „Viskas dėliojasi po truputėlį, pradėjome nuo logotipo kūrimo: iš visų dailininkų pasiūlytųjų pasirinkome vieną: meškino kaklą puošia varlytė, o ją – karoliukai su Svarovskio kristalais. Logotipo spalvos derinamos su drabužio atspalviais“, – pasakojo I. Adamonienė.
Jaunos moters nuomone, šiuo metu patentuojamas „Meshkio“ logotipas neinfantilus, tinka bet kokio amžiaus moteriai. Jis pirmiausia išbandytas ant glaustinukių ir suknelių. „Draugės, pažįstamos, drabužius siuvanti siuvėja Inga Mamedova giria mano sumanymą, o tai skatina ieškoti drabužiams įvairesnių medžiagų, plėsti kolekciją – kurti ir progines sukneles, ir laisvalaikio kostiumus. Anot I. Adamonienės, tenka apsirūpinti daugybe smulkių, aplinkiniams nepastebimų detalių. Drabužių kolekcijai jau pagamintos etiketės, lipdukai su „Meshkio“ ženklu, tačiau dar trūksta pakuočių, maišelių…
Vaikus auginti – arčiau gimtinės
Kas paskatino jauną, dvejų ir ketverių metukų sūnus auginančią Ingos ir Tomo Adamonių šeimą iš sostinės grįžti į gimtąjį miestą, čia kurti savo namus ir verslą?
„Labai geras klausimas. Gyvenimas sostinėje man asocijuojasi su nesibaigiančiu bėgimu: daug įvairios veiklos, darbas grožio srityje, nuolatinis tobulėjimas, koncertai su grupe „Mėtos“. O ištekėjus man svarbiausia tapo šeiminis gyvenimas, sūnūs Arminas ir Daimis. Visada galvojau, jog vaikus reikia gimdyti ir juos auginti arčiau tėvų. Rokiškio rajone labai graži gamta, su berniukais labai mėgstame išvykas dviračiais, dažnai važiuojame miško takeliais, kiek daug džiaugsmo vaikams radus grybų, uogų“, – atsakė I. Adamonienė.
Šeima pakoregavo ir veiklą: abu su vyru planuoja savo verslą. „Nuo paauglystės žinojau, jog save realizuosiu grožio srityje. Labai gera dirbti širdžiai artimą darbą“, – teigė pašnekovė.
Anot jos, pastaruoju metu į Rokiškį iš užsienio ar Lietuvos didmiesčių grįžo nemažai jos bendraamžių. „Jei kiekvienas grįžęs siektų savo svajonių, veiklos Rokiškyje jaunoms šeimoms būtų dar daugiau“, – įsitikinusi Inga.
Kur ji leidžia laisvalaikį? Šis klausimas I. Adamonienei visai neaktualus. Laisvo laiko beveik nėra, o atsiradusią atokvėpio minutę ji skiria sportui. Kartais savaitgaliais su šeima ištrūksta į sodybą įkvėpti gaivaus oro, pasisemti naujų minčių, idėjų.
Dalia Zibolienė
