blank
2020 m. spalio 16 d. stilizuoto Vyčio kūrėjas Gintaras Karosas viešėjo Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose ir pristatė parodą „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“. V. Bičiūnaitės nuotr.

Amerikoje skleidė žinią apie Lietuvą

 „Vytis – Lietuvos ir lietuvių“ – taip vadinosi paroda, kurią praėjusiais metais į Lietuvą atvežė Bostone (JAV) gyvenantis lietuvybės puoselėtojas, išeivijos simbolių kūrėjas, stilizuoto Vyčio autorius Gintaras Karosas. Rudenį šią parodą Laisvės kovų istorijos muziejuje Obeliuose pristatė pats autorius. Vytis tiek Lietuvoje, tiek išeivijoje reiškė tą patį. Šiandien tai valstybės ženklas. Sovietmečiu išeivijai jis tapo tautinės ir kultūrinės veiklos dalimi, o paroda liudija, kaip išeivijoje buvo kuriami mūsų valstybės ženklai.

G. Karosas gimė jo tėvams keliaujant į Ameriką, Vokietijoje, perkeltųjų asmenų (dipukų) stovykloje. JAV buvo auklėjamas lietuvybės dvasia, turėjo galimybių rinktis politinę karjerą. Padėjo Masačiusetso valstijos gubernatoriui telkiant paramą tautiškai margoje valstijoje, todėl apie 1970 m. su grupe lietuvių autobusiukais apkeliavo Ameriką skleisdamas žinią apie Lietuvą. Vėliau įkūrė firmą „Baltic Enterprises“, 1979 m. ji pervadinta į „Baltic Associates“. Įmonė buvo orientuota į nutautėjusius lietuvius ir sukurta tam, kad galėtų suteikti lietuviškos produkcijos: atributikos, muzikos, knygų, maisto ir t. t. „Vežėme įvairius lietuviškus produktus, ženklus po visą Šiaurės ir Pietų Ameriką, Australiją. Darėme viską anglų kalba, kad galėtume pasiekti kuo daugiau nutautėjusių žmonių“, – sakė G. Karosas. „Baltic Associates“ gamino atributiką ir kitoms tautinėms mažumoms, ją platino tautiniuose festivaliuose, kurių per metus pasitaikydavo apie 30.

Kovojo simboliais

Reklama Lietuvai 1975–1992 m. buvo labai svarbi ne tik Amerikoje. Anot G. Karoso, tai buvo psichologinė kova su okupantais dėl Lietuvos už jos ribų.

Lietuvos trispalve, Vyčiu  puošti meniniai simboliai lipdukų, ženkliukų, marškinėlių ar spaudinių pavidalu skelbė demokratiniam pasauliui žinią apie Lietuvą ir jos žaizdą – sovietinę okupaciją. Atributikai rasdavosi ir naujų temų – 1979 m. švęsta Vilniaus universiteto 400 m. sukaktis, paskui – Kauno „Žalgirio“ krepšininkų pergalės. 1988 m. prasidėjo Sąjūdžio laikas. Ši simbolika keliavo ir į Lietuvą. Bene populiariausi tapo lipdukai, arba, kaip sako G. Karosas, lipdės.

blank

Kaip prasiverždavo per geležinę uždangą?

Lipdės, vėliavos, plakatai keliavo į Lietuvą tarsi kontrabanda. Veždavo per turistines grupes, dovanodavo. „Turėjome įdomių būdų: sukurdavome rusiškų lipdžių, simbolikų, įmaišydavome tarp lietuviškų ženklų, užmaskuodavome. Lietuvoje problema būtų, jei vežtum geltoną, žalią, raudoną, bet lipdė su „Žalgiriu“ nekliudė. O daug rusų ir nesusigaudė tarp simbolių“, – prisimena G. Karosas. Kitas būdas prasmukti – patikrose rusams paduoti amerikietiškų daiktų, ženkliukų, kurių sovietmečiu žmonės akyse nebuvo regėję. Ypač daug tautinės atributikos prireikė susikūrus Sąjūdžiui.

Visgi iš visos atributikos  lipdžių G. Karosas turi daugiausia – tiek su Vyčiu, tiek su Geležiniu vilku. Autorius akcentuoja, kad jo stilizuotas Vytis skiriasi nuo baltarusiškojo ir nuo Lietuvos valstybinio ženklo.

R. Reiganas ir Lietuva? Kodėl gi ne?

Atributiką pavykdavo įteikti net žinomiausiems Amerikos žmonėms. Šūkis I LOVE LITHUANIANS 1980 m. atsidūrė  net tuomečio Kalifornijos gubernatoriaus Ronaldo Reigano (būsimo JAV prezidento) rankose, kai jis, rinkimuose ieškodamas paramos,  atvažiavo pasveikinti lietuvių bendruomenių Čikagoje. Nuotrauka, padaryta su šiuo ženklu, netruko apskrieti visą Ameriką. „Tai vadinu reklama, kurios nenupirksi, nei „The New York Times“, nei kitur. Tai reklaminis, psichologinis dalykas, ypatingai buvęs reikalingas tais laikais iki Lietuvos nepriklausomybės“, – pastebėjo pašnekovas.

blank
Visą Ameriką apskriejusi nuotrauka. Šūkis I LOVE LITHUANIANS – būsimojo JAV prezidento Ronaldo Reigano rankose.

Supyko pamatęs kainą

Bostonietis ne kartą lankėsi Lietuvoje. Tačiau vienas toks apsilankymas jį supykdė. 2017 m. birželį atvažiavęs  į Vilnių po 3–4 metų pertraukos pamatė, kad marškinėliai su jo kurtu Vyčiu kainuoja  38 eurus. Stilizuoto Vyčio autoriui grįžus į JAV, kolegos parodė, kad jo pieštas šarvuotas raitelis su kalaviju puošia „Lietuvos geležinkelių“ traukinius. Tokį pat ženklą ant automobilių ir aprangos naudoja lenktynininkas Benediktas Vanagas. Dar  sužinojo, jog paštas išleido milijoną ženklų su jo Vyčiu. Maža to – Vyčio atvaizdų autoriumi apsiskelbė esąs vienas tatuiruočių meistras.

Visą atributiką G. Karosas prisipažino siuntęs iš patriotizmo, nesitikėdamas pajamų, todėl jį tokia komercija labai įskaudino.

Vyčio variantų – dešimčių dešimtys

Nuoskauda paskatino ieškoti savų stilizuoto Vyčio originalų, kad galėtų įrodyti autorystę. „Nei geležinkelis, nei dar kažkas negali pretenduoti į autorystę – čia (originaluose) yra nurodyta ir kompanija, ir metai. Kas Lietuvoje 1985 m. galėjo daryti tokius dalykus? Šie Vyčiai yra išplitę po visą Ameriką, ir niekas nesusimąsto pasižiūrėti į mažą eilutę, kur nurodytas firmos pavadinimas“, – yra aiškinęs G. Karosas. Šią temą jis plėtojo ir Obeliuose. „Mūsų Vytis nėra įstatymu patvirtintas etaloninis Lietuvos Respublikos herbas. Tai meno, kūrinys, kuris tiesiog patinka žmonėms“, – rašoma parodą pristatančiame leidinuke.

Tokia savų archyvų peržiūra išėjo į naudą pačiam autoriui, nes tik tuomet suprato, kiek ir ko buvo sukurta. Pirmoji stilizuota Vytis sukurta 1971 m., antroji – 1976 m. Iki šių dienų, jo teigimu, sukurta apie 100 variantų, viskas padaryta ranka, ne kompiuteriu. Kodėl jis nežinomas kaip Vyčio autorius? Pasak jo, Sąjūdžio laikais reikėjo vežti kuo daugiau ženklų, tad autorystė nebuvo svarbi.

Ragina remti fondą

Bostoniečio teigimu, malonu matyti savo darbus, tačiau skaudu, kad žmonės naudoja kito darbą, žinodami kieno jis, bet nenorėdami prisidėti finansiškai. Žmonės turėtų būti sąžiningi. „Nepykčiau ir nekelčiau problemos, jei simbolis būtų platinamas už dyka. Neprašau pinigų, tiesiog tuos žmones, kurie naudoja mano kurtą Vytį, kviečiu prisidėti prie Vyčio fondo, kad galėtume įgyvendinti kitus projektus, susijusius su tautiškumu, lietuvybe ir jos istorija. Mano inicijuojamų projektų tikslas – parodyti, kiek išeivija dėjo pastangų dėl Lietuvos nepriklausomybės ir žinomumo. Visų pirma reikia atvežti tam tikrus archyvus iš Amerikos, yra žmonių, turinčių prezidento A. Smetonos raštų, kitų išeivijos lietuvių asmenybių pasakojimų. Svarbu iš naujo išleisti profesoriaus J. Galkaus knygą „Lietuvos vytis“, pasakojančią visą Vyčių istoriją, sukurti filmą apie iškilius išeivijos lietuvius parodant, kiek išeivija dėjo pastangų, kad Lietuva būtų žinoma“, – pašnekovas vardijo projektus, kuriuos tikimasi įgyvendinti.

Pirmiausiai spalvins užsienio lietuviukai

Šiuo metu G. Karosas vėl Amerikoje. Kaip Bostone ketina praleisti Vasario 16-ąją? „Labai nusibodo tas „kvarantinas“. Gavau vieną skiepą, greitai sulauksiu antrojo, tada laisviau galėsiu judėti, o kol kas bendrauju telefonu. Vasaros pabaigoje tikiuosi grįžti į normalų gyvenimą“, – gerai nusiteikęs vardino vyras ir pasidžiaugė pradėtu įgyvendinti projektu, mat prieš pat Vasario 16-ąją Lietuvos švietimo taryba 5 tūkst. egzempliorių tiražu išleido užsienio lietuvių vaikams skirtą spalvinimo knygelę, kurioje – lietuviški simboliai. Kitą tiražą numatoma skirti Lietuvos vaikams. Šiuo metu Vyčio kūrėjas užsiėmęs Lietuvos istorinio žemėlapio leidyba.

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: