blank
Lionginas Šepka savo namuose Lebedžių kaime 1976-aisiais. P. Dūdos nuotr.

Seniai daug ką reikia keisti

Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotojas Giedrius  Kujelis sakė, jog minėto veikėjo kampelio likti neturėtų. „Pirmiausia todėl, kad tame muziejuje seniai daug ką reikėjo keisti – morališkai pasenęs pats eksponavimo principas. Gal trisdešimt metų ten niekas nebuvo liesta. Etnografinė dalis jau pradėta tvarkyti, naujasis muziejininkas Gytis Gruzdas su etnografija „susidraugavęs“ ir pakreips kaip reikia. Tačiau istorinė dalis yra tokia, kokia neturėtų būti. Ją griausim, nebebus to Griškevičiaus portreto. Nors jis kilęs iš Kriaunų, eksponuotas šalia kitų kraštiečių, jo niekaip negali pateikti kaip teigiamo veikėjo. Iš viso neaišku, kaip jis ten atsidūrė… Nors, žinoma, istoriją pasakoti reikia, jos neišmesi, bet viskas priklauso nuo pateikimo. Turi būti pateikiama tam tikra forma, laikotarpiams atskiros ribos, akcentuojant, kokia sovietmečiu buvo   „pakazucha“, nekalbant to meto propagandinėmis klišėmis“, – svarstė istorikas.

„Balvonams“ griauti anksčiau pritrūko drąsos

G. Kujelio nuomone, griauti „balvonus“ jau pribrendom, nors padaryti tai anksčiau visiems pritrūko drąsos. „ O sovietinio laikotarpio laikraščių, knygų, sakyčiau, nereikia mesti. Knygas degino tik naciai. Vis tiek reikia saugoti epochą“, – kalbėjo G. Kujelis. Jis pastebi, kad daug populiarumo pastaruoju metu sulaukė ir sulaukia sovietmečio laikus menančios parodos, tarkim, Šilutėje „ėjo žmonių jūra“. Jei kas jaučia nostalgiją ar kam įdomu tyrinėti epochą, anot G. Kujelio, tam yra ir Grūto parkas, ir specialių muziejų. „Ir mes galvojame parengti parodą su įvairių laikotarpių plakatais, atsišaukimais – gal jau laikas ir proga palyginti propagandos įrankius“, – svarstė istorikas.

Tik ataskaitose to nesimato

Direktorės pavaduotoja Dalia Kiukienė, atsakinga už fondus, sakė, jog socrealizmo skulptūrų, tapybos, bareljefų, įvairiomis meno formomis įkūnytų „leninų“ ir „darbininkų“ muziejus tikrai turi. „Kūrėjai buvo skatinami taip reikštis. Dokumentų, ataskaitų, pasų, daiktų, menančių sovietmetį, irgi yra. Kiekviename muziejuje to rasim. Juk sovietiniais metais ir ekspozicijos, ir istorinės parodos buvo susijusios su TSKP suvažiavimais ir panašiais dalykais. Koks buvo laikmetis, taip ir buvo, tačiau ir sovietmečiu slapčia buvo eksponuojama  dvaro buitis ir etnografija. Tik ataskaitose, kurias tyrinėjau, to nesimato. Viskas buvo paslėpta, kad nebūtų dvaro ir etnografijos, kuri sovietmečiu buvo naikinama. Bet muziejininkai buvo apsukrūs ir protingi, todėl kaupdavo ir grafų palikimą, ir liaudies meną. Protingi žmonės suprato, ką rašyti ataskaitose, nerašė, kad paroda skirta dailininkui, kuris neparankus valdžiai. O Šepką muziejininkai visuomet saugojo. Nors ir jis yra drožęs sovietinę simboliką. Matyt, buvo liepta. Fonduose saugome du sovietinius jo drožtus bareljefus, herbus, kuriuose – pjautuvas ir kūjis, turim ir „robotnicą“, kur pavaizduota moteriškė. Iš viso trys sovietinės tematikos darbai“, –  sakė D. Kiukienė.

Ne iškėlimas svarbiausia

Obelių laisvės kovų ir istorijos muziejaus vedėjas Valius Kazlauskas sako, kad jų muziejuje yra atskira okupacijų salė ir ten esantys eksponatai gali byloti istoriją, jei sugebama pateikti tinkamai. „Ne iškėlimas šiandien svarbiausia, o prasmingai pateikti turinį. Sovietmetį mes rodome kaip okupacijos tęsinį ir tame kontekste pateikiame savo turinį. Dalis žmonių ir tada nenustojo vilties matyti Lietuvą laisvą, ir mes savo eksponatais kalbame apie kovą už laisvą Lietuvą. Mūsų muziejaus turinys – asmenybės, kovojusios už laisvę. Ne vienas muziejaus įkūrėjo Andriaus Dručkaus eksponatas surinktas rizikuojant gyvybe“, – pasakojo V. Kazlauskas.

Tai istorija

Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Snieguolė Galvelienė, paklausta, ar jie daug turi sovietmečio spaudos ir knygų sakė, kad sovietinių laikraščių jie neturi, išskyrus „Spalio vėliavą“, ir nieko išmesti neketina, nes tai istorija. „Sovietmečio knygų irgi turime. Jų nepropaguojame, bet kas nori, gali skaityti, o propagandinių nebėra“, – sakė S. Galvelienė.

Projektą iš dalies remia:

blank

„Patirk čia…“ – 10 000 EUR

blueyellow1
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments