Nėra atsisakoma
Kokių renginių, anksčiau buvusių prioritetiniais, planuojama atsisakyti ir
kodėl? „Renginių nėra atsisakoma. Jų organizatoriai arba teikia paraiškas, arba to
nedaro. Jei paraiška gerai įvertinama ekspertų, rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo bei Sporto ir sveikatinimo tarybų nariai posėdžiuose rengia tarybai rekomendacijas, kur siūloma atsižvelgti į jų nuomonę“, – sakė rajono savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Irena Matelienė.
Kitų metų prioritetų sąraše nėra tarptautinio mėgėjų teatrų festivalio „Interrampa“, nėra prakartėlių parodos, nėra L. Šepkos premijai skirtos konkursinės parodos. Kodėl? Vedėja patikslino, kad „Interrampos“ organizatoriai nepateikė paraiškos, o direktorė (Rokiškio kultūros centro – aut. past.) minėjo, kad šis festivalis bus organizuojamas tam tikru periodiškumu, ne kasmet. „L. Šepkos premijai laimėti skirta konkursinė paroda organizuojama kas dvejus metus. Ji vyksta šiais metais,
kita numatyta 2024 m.“ – sakė I. Matelienė.
Kas tarp planuojamų prioritetinių, reprezentacinių renginių yra nauja, inovatyvu?
„Kai kurie tų renginių organizuojami pirmą kartą, kiti žinomi rokiškėnams, bet į prioritetinių renginių sąrašą įrašyti pirmą kartą. Tai Rudolfo Lymano muzikos mokyklos organizuojamas respublikinis vokalinės muzikos konkursas Irenos Jasiūnaitės vardo premijai laimėti. R. Lymano muzikos mokyklos 140-ųjų įkūrimo metinių minėjimo koncertas „Muzika – tai mano namai“, Jaunimo organizacijų sąjungos „Apvalus stalas“ rengiamas jaunimo diskusijų, muzikos ir sporto festivalis „Rokiškis Youth Fest 2023“, vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Juodasis katinas“, – vardijo skyriaus vedėja.
Kalbant apie prioritetus, jos teigimu, daugiausia diskusijų kilo dėl tradicinės folkloro šventės
„Aušta aušrela“. Šio renginio organizatoriui 2023 m. bus siūlomas finansavimas iš
etninės kultūros, istorijos ir tautinės atminties renginiams skiriamų lėšų.
Du iš keturių
Į naują tradiciją formuojančių renginių grupę pretendavo 4 renginiai, tačiau šios grupės kasmet finansuojami tik 2 renginiai ir tik tie, kurie organizuojami ne ilgiau kaip 3 metus. Taip, anot I. Matelienės, leidžiama renginiui „sustiprėti“, kad vėliau jis galėtų ieškoti finansavimo kituose fonduose, pvz., Lietuvos kultūros tarybos. „Vyko Kultūros ir turizmo tarybos narių balsavimas, kiekvienas galėjo siūlyti 2 iš 4 renginių, kurie, jų manymu, turėtų būti šiame sąraše“, – sakė I. Matelienė.
Kultūros centro rengimas vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Juodasis katinas“ surinko 7 balsus, viešoji įstaiga Rokiškio turizmo ir verslo informacijos centras ir jų pažintinis-orientacinis žaidimas „Rokituras“ – 6 balsus. Kultūros centro kitąmet organizuojamas tarptautinis teatrų festivalis „Theater Cluster“ – 4 balsus, o Obelių socialinių paslaugų namų regioninė šeimų šventė „Viena šeima – viena širdis“ – 1 balsą.
Buvo netikėta
„Man ir projekto autorei Neringai Danienei buvo netikėta, kad „Theater Cluster“ išbrauktas iš šio pagarbaus, užnugarį turinčio renginių sąrašo, nors mūsų paraiška ekspertų buvo įvertinta šimtu balų, bet festivalis vis tiek įvyks. Rokiškio savivaldybės parama, aišku, neužtikrina „pinigų puodo“, bet tai jau ženklas, kad mes pastebimi ir vertinami. „Interrampa“ dvejus metus buvo tame sąraše, bet norėdami naujų vėjų ir sumąstėme „Theater Cluster“. Tas keliuose miestuose tuo pat metu turintis vykti festivalis jau prieš keletą metų Lietuvos mastu įvertintas kaip unikalus ir įdomus projektas“, – sakė Kultūros centro direktorė Vaiva Kirstukienė. Ji supranta, kad lėšų poreikis visuomet bus didesnis nei jų realiai galima skirti, todėl vieni jausis ne tokie svarbūs ir įvertinti kaip kiti. „Gal tą sąrašą reikėtų vadinti kitaip, ne prioritetiniu?“ – klausė vadovė ir prisipažino kartą leptelėjusi, gal reikia keisti sprendimus priimančius komisijos narius. Bet buvo kolegų sukritikuota, kad tai ne išeitis, nes iš šalies atėję žmonės nežinos kultūros pulso, nebus orientuoti kultūros lauke.
Regionų kultūros taryboje kaip tik šiuo metu renkami nauji žmonės. Anot V. Kirstukienės, net yra variantas, kad paraiškas vertinti galės užsieniečiai. „Bet ar žmogus iš Amerikos turės supratimą? Galim palyginti ir su Rokiškiu, tik čia skirstoma ne pusė milijono, o keliasdešimt tūkstančių, čia tik kitas mastelis“, – svarstė V. Kirstukienė.
Visada reikia daugiau nei gaunama
Kultūros centro direktorės pavaduotoja Aušra Gudgalienė sako, jog bet kokio renginio ar festivalio organizatoriams visada norisi daugiau lėšų, nes rašant paraišką įdedama labai daug darbo, viskas išsamiai pateikiama, daug biurokratijos. Ir gaunama kokių trisdešimt ar keturiasdešimt procentų prašomos sumos. Tada vėl viskas iš naujo – norint gauti papildomų lėšų, vėl iš naujo dirbama tas pats, nes vis tiek trūksta pinigų renginiui. Kai rašoma paraiška, nėra nurodomos lubos, prašykit ne daugiau kaip trisdešimt procentų. Visi prašo šimto procentų, tiksliau, tiek, kiek reikia.
A. Gudgalienei niekaip nesuprantama, kodėl jai, kaip organizatorei, kasmet reikia įrodinėti, kad dvidešimt metų rengiamas R. Lymano vargonų muzikos festivalis yra prioritetinis. „Galėtų gal tą sąrašą patvirtinti bent penkeriems metams“, – svarstė pašnekovė.
Būti suinteresuotam nėra blogai
Ar kultūros ir turizmo taryba, savo balsais lemianti, kas bus svarbesnis, gali būti objektyvi balsuodama už kolegų ar savo projektus? A. Gudgalienės teigimu, bet kokiame objektyvume yra dalis subjektyvumo, natūralu, kad įstaigos serga už savo projektus. „Būti suinteresuotam nėra blogai. Kai kalbam apie Rokiškį, visi turim būti suinteresuoti geriausiu. Būtų keista, jei būtų kitaip“, – kalbėjo pašnekovė. Tačiau, nepaisant objektyvumo, ji teigia pastebėjusi, kad tam pačiam vargonų muzikos festivaliui skiriama suma kasmet mažėja.
Gal tiesiog sąvokos problema?
„Tada man kyla klausimas, kas skaito mūsų paraiškas, kokias parašo pastabas, kad pinigų mažėja?“ – klausė vargonų muzikos festivalio organizatorė. Anot A. Gudgalienės tarybos nariai, prieš balsuodami, kas labiausiai vertas pinigų ir dėmesio, pirmiausia turėtų būti matę tuos prioritetinius renginius.
Pašnekovės nuomone, dar yra kur „derinti tą mechanizmą“, kaip renginiams skirstyti biudžeto lėšas. Gerai tik tai, kad tas mechanizmas bent jau yra. „Ankstesniais metais dėl to varstydavome kabinetų duris ir prašydavome remti“, – prisiminė A. Gudgalienė.
Dar vienas klausimas, jos nuomone, yra retorinis: ar tikrai tarybai reikia spręsti, kad valstybinė šventė yra prioritetinis renginys, ar čia tiesiog sąvokos problema?
„Kada renginys tampa prioritetiniu? Ar kai jis įtraukiamas į „sąrašą“? Ir kai jam skiriamas finansavimas? Ar tai reiškia, kad kiti ne prioritetiniai? Gali projektas ir nebūti pripažintas prioritetiniu, bet jam skirtas finansavimas. Ar sumanytojas jaustų moralinį pasitenkinimą? Matyt, taip. Taigi, mano nuomone, negalima dėti lygybės ženklo tarp „prioritetinis“ ir „finansavimas“. Koks sprendimas? Gal visiška utopija, bet… Įsivaizduokime, jog Rokiškio rajone prioritetiniu pripažįstamas vienas vienintelis renginys ar reiškinys, kuriam skiriamas toks finansavimas, kad nebereikia kreiptis į jokius, fondus, rėmėjus ar partnerius. Šis renginys visiškas savivaldybės garbės reikalas. Ar tokiam prioritetiniam renginiui yra kadencija. Gal?“ – sako A. Gudgalienė.
Projektą iš dalies remia:
