blank
R. Milaknienės nuotr.

Rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Gavėnienė sakė, kad savivaldybė jau pateikė paraišką Kultūros paveldo departamentui dėl tolesnių veiksmų prikeliant šį romantiškiausiu vadinamą Rokiškio pastatą dvaro teritorijoje. Tikimasi finansavimo tyrimams ir tvarkybos darbams atlikti.

Krošinskių giminė nuo XVI a. dvarą valdė kone 200 metų. Jų dvaras stovėjo netoli vėliau atsiradusio „bravoro“, kuris statytas XIX a. pirmojo dešimtmečio antroje pusėje ir priskiriamas lapidiniams statiniams. Tokie statiniai – Lietuvos romantizmo architektūros fenomenas. Tai – akmens mūro pastatai. Jie statyti iš skirtingo dydžio bei kolorito natūralių akmenų, surišti smėliu, kalkių skiediniu ir papuošti akmens skaldos mozaika. Šios architektūros detalių galima rasti ir Nepriklausomybės aikštės pastatuose, muziejaus oficinose, kituose senamiesčio statiniuose. Remiantis istorinių šaltinių duomenimis, lapidinės architektūros namais Rokiškis pasipuošė XIX a. pradžioje, valdant grafui I. Tyzenhauzui.

Kodėl tokia architektūra buvo populiari? Istorikų nuomone, akmenis labai patogu naudoti statybose. Šiai medžiagai paruošti nereikėjo ypatingų pastangų. Be to, akmuo patvari ir gaisrams atspari medžiaga. Aišku, sumanymams įgyvendinti reikėjo fizinės jėgos ir meninės akies. Žinoma, buvo ir talentingas architektas, tačiau jo pavardės niekas nežino. Archyvinėje medžiagoje galima rasti užuominų, esą prie Rokiškio senamiesčio kūrimo ranką pridėjo Vilniaus arkikatedros architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius. Tačiau tai neįrodyta. Rokiškio „bravoras“ yra pažymėtas 1813 m. grafo Konstantino Tyzenhauzo piešinyje. Kaip jau minėta, šis statinys iš natūralių akmenų ir tarp jų mozaikiškai prisagstytų skaldos gabaliukų. Konstrukcinės, o kartu ir dekoratyvinės dalys sumūrytos iš raudonų plytų.

Rajono mero Ramūno Godeliausko teigimu, verta dėti visas pastangas, kad šis pastatas būtų išsaugotas. „Rekonstrukcijai ilgai ruošėmės. Savivaldybė savo lėšomis užsakė ekspertizę nustatyti pastato avarinę būklę. Buvo parengtas avarinės grėsmės pašalinimo projektas. Visa tai kainavo per 11 tūkst. eurų“, – sakė meras. Tačiau tai, anot rajono vadovo,  labai svarbi investicija.

Projektą iš dalies remia:

blank

„Patirk čia…“ – 10 000 EUR

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: