Kaip nendrė vėjyje
Laima Bieliūnienė
Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos mokytoja
Šiomis dienomis, kai laisvė vėl susvyravo kaip nendrė, galvoju, ką galiu padaryti dar… Dalyvaudama pati su savo mokiniais ir stebėdama per TV Kovo 11-osios minėjimus prisirinkau tokios stiprybės savyje.
Rokiškyje prie Kultūros centro vykusiame renginyje Redos Kiselytės išsakytose mintyse radau ir save – mes didžiuojamės savo mokiniais, mūsų ateitimi. Vieni dalyvauja patriotiškuose konkursuose, renginiuose, padeda draugams, kiti sporto varžybose gina Lietuvos garbę, dar kiti sodina medžius, augina gyvūnus, tvarko pilkapius, gerbia ir puoselėja tautos tradicijas, muzikuoja liaudies instrumentais, gieda sutartines, stoja į šaulių organizacijas, renkasi karo profesijas, o dar kiti laukia pilnametystės, kad galėtų tapti kraujo donorais, ar tiesiog ateina į biblioteką pristumti ne vietoje paliktos kėdės. Tai mūsų mokiniai, kurie auga kaip asmenybės. Jie yra čia, tarp mūsų, gal kartais neišmokę vienos kitos pamokos, bet ar tai svarbiausia? Niekada neabejojau, kad savo profesijos pagalba galiu auginti Žmogų, įvairiapusį. Tai ir darau kasdien.
Patriotiškumas teka mūsų kraujyje ir nereikia stebėtis, kodėl per paramos Ukrainai koncertus ,,Slava Ukraiini, herojam – slava“ jaunimo lūpose, tūkstantinės minios širdyse skamba taip garsiai ir įtikinamai, kad jokie tyrai to balso neišsklaidys. Juk Ukrainos nelaimė yra ir mūsų nelaimė. Blogio imperija sparčiai žlunga ir dar iki šiol nepraregėję atsimerkia.
Sakoma, kad melo kojos trumpos. Šį kartą ta patarlė neišsipildė. Melo kojos yra ir dar bus labai ilgos, apėjusios daugybę kartų apie pasaulį ir suklaidinusios milijonų milijonus. Bet yla, vis labiau pradėjusi lysti iš maišo, skaudžiausiai durs tiems, kurie ant nekaltų žmonių kapinyno norėjo susikurti dar didesnį ,,rojų“. Tačiau jie suklydo. Rojus nuo jų tolsta kaip miražas, palikdamas vis skaudesnes pasekmes. Nes ateitis priklauso tiems, kurie gelbėja pasaulį, gelbėja mus visus.
Ir teateinie greičiau tas laikas, kai nebeskaičiuosime karo dienų, kurios žyra po kojomis kaip sunkūs akmenys. Kai ramiau atsikvėpsime neberegėdami ir nebegirdėdami beprotiško, beprasmio, žvėriško, grobuoniško, idiotiško karo padarinių.
Palinkėsiu būti dar stipresniems negu vakar, kai laisvė kaip nendrė dar nesvyravo taip, kaip šiandieną. Palinkėsiu saugių namų….
Kaip įprastą tvarką pakoregavo karas?
Kaip karas pakoregavo kultūrinių renginių repertuarą, klausėme Rokiškio kultūros centro direktorės Vaivos Kirstukienės, rajono savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėjos Irenos Matelienės, Krašto muziejaus direktorės Nijolės Šniokienės.
Tada karo net nesapnavom
„Kol kas viskas, ką suplanavome, vyksta. Tik atsirado papildomų akcijų – rodėm filmą „Mėlyna kaip apelsinas žemė“, rinkom aukas, rodėm spektaklį „Šepką atradau aš“ – surinkom aukas ir pervedėme Ukrainai. Iš viso apie šešis šimtus eurų. Kultūros centras taip pat surinko siuntą ukrainiečių teatrui, su kuriuo bendradarbiauja“, – vardijo direktorė.
Paskutinę kovo dieną Kultūros centre prasidės profesionaliųjų teatrų festivalis „Vaidiname žemdirbiams“. Anot direktorės, repertuaras „jautrus ir gilus“, nors buvo sudarytas tuomet, „kai karo net nesapnavom“.
Nuo linksmybių susilaiko
„Karas Ukrainoje nepakeitė darbų grafiko, bet turinio prasme atsižvelgiama į situaciją ir susilaikoma nuo pernelyg didelių linksmybių, kurios šiame kontekste būtų neetiškos. Renginiuose, jei tik leidžia situacija, stengiamės rinkti lėšas ir aukoti agresiją kenčiančiai šaliai. Kaip prisitaikydavom prie pandemijos iššūkių, taip stengiamės elgtis ir dabarties situacijoje“, – sakė I. Matelienė.
Jos vadovaujamas skyrius paskelbė laukiantis pasiūlymų, kas galėtų būti apdovanotas sidabro ženklu „Už nuopelnus Rokiškio krašto kultūrai“. Kol kas jų nesulaukė. „Bet dar yra laiko. Ženklai bus teikiami Pasaulinę kultūros dieną – balandžio 15-ąją.
Apdovanojimai yra mūsų, vietiniai, bet pati balandžio 15-oji – tai diena, kai iškeliama taikos vėliava, kviečianti karinių konfliktų metu išsaugoti paveldą. „Mes ją iškėlėme labai anksti, nelaukdami tos datos, nes šiuo metu didžiulis pavojus, kad Ukrainoje bus sunaikintas unikalus šalies paveldas“, – sakė I. Matelienė.
Vasiljevo parodos muziejininkai atsisakė
Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotojo Giedriaus Kujelio teigimu, savaime suprantama, kad renginiai šiandien yra koreguojami. „Kai tik prasidėjo karas, artėjo Užgavėnės. Daugelis atsisakė šios šventės, bet mes neatsisakėme – valdžios pozicija neatsisakyti, nes gyvenimas tęsiasi. Kazimiero Jakučio koncerto metu jau rinkome lėšas Ukrainai. Ukrainiečius nemokamai priimame lankytis mūsų dvare. Pianistė Simona Zajančauskaitė siūlo rengti labdaros koncertą. Kultūros ministerija kuria bendrą duomenų bazę dėl bendradarbiavimo su Ukrainos kūrėjais bei kultūros įstaigomis galimybių. Žinoma, užsiregistravome. Gal kokias Ukrainos kūrėjų parodas pavyks organizuoti ar kitokiu būdu bendradarbiauti“, – sakė pavaduotojas.
Galvos skausmas muziejininkams buvo apsispręsti, ar rengti Aleksandro Vasiljevo kolekcijos Napoleono epochai parodą. Ji turėjo prasidėti kovą ir tęstis beveik pusę metų. „Ilgai svarstėme, bet apsisprendėme, kad šios parodos nedarysime, nes jis bendradarbiauja su Rusijos pirmuoju kanalu ir nėra išreiškęs pozicijos dėl karo“, – sakė G. Kujelis
„Vaidiname žemdirbiams“ atidaryme gros profesionalas iš Ukrainos
Profesionaliųjų teatrų festivalio „Vaidiname žemdirbiams“ atidaryme gros profesionalus saksofonistas iš Ukrainos Andrey Chmutas, konertuojantis su Jamala, kuri atstovavo Ukrainai „Eurovizijoje“. „Pamačiau, kad su šeima emigravo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniuje, per feisbuką jį susiradau, pasiūliau. Jis apsidžiaugė ir atvažiuos“, – sakė Kultūros centro direktorė V. Kirstukienė. Renginio metu bus renkamos lėšos Ukrainai.
Juozo Keliuočio šimtmečiui
Vienas iš renginių, skirtų žurnalisto, redaktoriaus, rašytojo, vertėjo Juozo Keliuočio šimtmečiui, – penkioliktasis kultūros ir meno festivalis „Keliuotiškos Juozinės“ – Rokiškio Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje vyks kovo 19 d. 14 val.
Programoje – sonatų vakaras „Prancūziški sąskambiai“. Skambės prancūzų kompozitorių C. Saint-Saeins, F. Poulens, C. Debussy, G. Piernė ir L. Bernsteino (JAV) kūriniai. Atlikėjai – Marija Mirovska (fortepijonas) ir Rimvydas Savickas (klarnetas).
Taip pat vyks edukacija „Prancūziškasis motyvas“ Juozo Keliuočio kultūriniame palikime“.
„Demokratija“ Obeliuose
Rokiškio liaudies teatro režisierius Eligijus Daugnora nebedirba. Nuo kovo 10-osios jis atleistas – gavo Kultūros centro raštą, liudijantį, kad Darbo inspekcija leido sumažinti jam krūvį, o nesutikus su tokiomis sąlygomis, jis atleidžiamas.
„Galėčiau skųsti tą Darbo inspekcijos sprendimą, bet tam jau reikia advokato ir viso kito. Nebenoriu. Ieškosiu darbo. Pastarosiom savaitėm turėjau pasiūlymus iš Utenos, Kupiškio, Naujosios Akmenės, bet kol kas nenoriu išvažiuoti iš Rokiškio“, – sakė režisierius.
O kol E. Daugnora čia – šeštadienį Obeliuose vyko jo spektaklis „Demokratija“ su Rokiškio liaudies teatro aktoriais. Jis buvo vaidinamas 13 val. naujuosiuose bendruomenės namuose.
Projektą iš dalis remia:
„Patirk čia…“ – 10 000 EUR
