blank
Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė dešinėj.

Tyrinėtojus dominanti moteris

S. Tyzenhauzaitės legendą kas dešimtmetį vis kursto naujos detalės. Rokiškyje jos gyvenimo istorija nenugrimzdo į užmarštį. Atvirkščiai. Pastaraisiais dešimtmečiais mūsų muziejininkai iš įrašų bažnyčios knygose atskleidė, kad S. Tyzenhauzaitė tikrai tuokėsi Rokiškio Šv. Mato bažnyčioje, nors čia ir negyveno. Vėliau, padedant internetui, išsiaiškinta, kad portretas mūsų dvare, kuris, visi buvo įsitikinę, Sofijos, visai ne jos, o kitos grafienės. O dabar viešosios bibliotekos direktorė A. Matiukienė prisipažino: jai buvo šokas, kai Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tinklaraštyje perskaitė, kad greičiausiai pirmoji rašytoja yra visai ne mūsų Tyzenhauzaitė. „Gaila būtų, jei tai pasitvirtintų“, – prisipažįsta direktorė.

Paieškos darosi nelengvos

O štai informacija iš tinklaraščio, kur nagrinėjama tema „Kas buvo pirmoji moteris rašytoja Lietuvoje?“ Ji paskelbta beveik prieš dvejus metus, 2020 11 10, ir, ko gero, atims iš Rokiškio dalį  legendos.

„Kaip pirmoji moteris rašytoja Lietuvos dažnai įvardijama prancūzų kalba rašiusi Sofija Tyzenhauzaitė de Choiseul-Gouffier (1790–1878). Lietuvoje ji prisiminta neseniai, tačiau pastaraisiais metais sulaukė nemažai dėmesio. Visgi šios rašytojos titulavimas pirmąja klaidina:  pačioje XIX a. pradžioje, kai Tyzenhauzaitė dar buvo jaunutė mergina, Vilniuje savo knygas lenkų kalba jau leido Ona Radvilaitė-Mostovska (Anna Barbara Olimpia z Radziwiłłów Mostowska, 1762?–1833?). 1805 m. Vilniaus universiteto spaustuvės vadovu tapus Juozapui Zavadzkiui (Józef Zawadzki, 1781–1838), moteris su juo sudarė sutartį publikuoti beletristikos skaitinių seriją. Pagal šį planą 1806 m. pasirodė trys tomeliai rašytojos gotikinės ir didaktinės prozos „Mano pramogos“, o 1807 m. – dviejų tomų istorinis romanas „Astolda, kunigaikštytė iš pirmojo Lietuvos kunigaikščio Palemono giminės, arba pragaištinga aistros baigtis“ („Astolda, księżniczka ze krwi Palemona, pierwszego Xiążęcia Litewskiego czyli nieszczęśliwe skutki namiętności“). 1809 m. išėjus knygelei „Pramogėlės poilsiui“ („Zabawki w spoczynku“), leidybos serija nutrūko. Kaip ir Tyzenhauzaitė, pastaroji rašytoja mūsų šalyje buvo užmiršta. Šiandienos lituanistinei bendruomenei Radvilaitę-Mostovską pristatė literatūrologė Brigita Speičytė.

Ar Radvilaitė-Mostovska buvo pirmoji rašytoja Lietuvoje? Atsakymas vėl krypsta į neigiamo pusę: kaip mini Speičytė, kelios moterys rašė (ne tik į stalčių) jau XVIII a. Lietuvoje. Darosi akivaizdu, kad pirmosios rašytojos Lietuvoje paieškos būtų nelengvos, virstančios giliais tyrinėjimais, tad šiame tekste apsistosime prie Radvilaitės-Mostovskos. Kur galima rasti jos knygų? Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, deja, Radvilaitės-Mostovskos darbų nėra. Visgi Vilniuje jos darbų ilgai ieškoti netektų: du šimtmečius „išgyvenusių“ rašytojos knygų yra Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Vilniaus universiteto bibliotekoje… Karantino laikais Radvilaitės-Mostovskos darbų galima paieškoti ir internete: jų suskaitmenino Varšuvos universiteto biblioteka. Galų gale šios rašytojos knygų galima tiesiog nusipirkti – kaimyninėje Lenkijoje jos perleidžiamos ir XXI a. Tiesa, vertimų ir leidimų čia, Lietuvoje, regis, dar teks palaukti.“

Ne apie paviršių turim kalbėti

Galbūt iš S. Tyzenhauzaitės bus „atimtas“ pirmosios titulas? Tai A. Matiukienė palieka abejojantiems tyrinėtojams. O pačiai, perskaičiusiai tokias naujienas, pirmiausia kilo mintis, kad ne prašmatnus gyvenimas ir ryšiai su garsiausiais, kurie yra didžioji dalis Sofijos legendos, visgi svarbiausia. „Ne apie tai turim kalbėti. Ne apie paviršių, nebuvo ji paviršutiniška. Turim kalbėt apie asmenybę, apie rašytoją, apie tai, kiek daug moteris gali pasakyti“, – sakė A. Matiukienė.

Kitą savaitę J. Keliuočio viešojoje bibliotekoje vyks ketvirtasis  S. Tyzenhauzaitės rašytojų sąskrydis. Jame bus pristatytas leidybinį projektas, pagal kurį išleisti S. Tyzenhauzaitės raštai. Svečiuose biblioteka laukia rašytojų, kurios ir pačios pristato Tyzenhauzaitę, ir rašo jai artimomis temomis. Tai ir Jolita Herlyn, kuri ne pirmą kartą atvyksta iš Vokietijos, ir Gina Viliūnė, jau parašiusi knygą „Imperatoriaus meilužė“, kur kalba apie Sofijos ir caro Aleksandro santykius, o dabar tęs pokalbius su besidominčiais S. Tyzenhauzaitės asmenybės bruožais.

Naujausius išleistus S. Tyzenhauzaitės raštus pristatys Regionų kultūrinių iniciatyvų centro vadovė Danutė Mukienė.

Projektą iš dalies remia:

blank

„Patirk čia…“ – 10 000 EUR

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: