Laukia dar viena kelionė
Praėjusią savaitę – nuo trečiadienio iki sekmadienio – šalia Onuškio stovyklavo Rokiškio Jurgio Kairio vardo skautų draugovė. Jie į svečius pasikvietė Panevėžio „Gabijos“ ir Kupiškio „Kupos“ skautus. Iš viso stovykloje, kartus su vadovais, įsikūrė 30 žmonių. „Sukūrėme vasaros projektą „Išmanioji karta – be išmaniojo“. Jį finansuoja Rokiškio „Rotary“ klubas ir rajono savivaldybė, prisideda tėvai. Šį projektą padalinome į tris dalis, todėl jau buvome „Vilktupio“ stovykloje Panevėžio rajone, o rugpjūčio mėnesį dar esame numatę vykti į pajūrį, kur taip pat praleisime savaitę“, – pasakojo skautų draugovės vadovė Eleonora Baršienė. Būsimą kelionę skautai priderino prie jubiliejinių Baltijos kelio renginių, tad žada jungtis į grandinę toje vietoje, kur prieš 30 metų stovėjo rokiškėnai.
Ko išmokstama stovyklose?
O prie Onuškio jaunimas įsikūrė Skautų aukštuma vadinamoje vietoje. Medžių apsuptoje laukymėje pasistatė 14 palapinių, įrengė saugią laužavietę, kurioje nuolat kūrenosi ugnelė. Malkų čia netrūko, nes aplinkui nemažai sausuolių. Virtuvines spinteles atstojo dar pernai iš sausų šakų surišta lentyna. Besiplaikstantys laužo dūmai vaikams negraužė akių – jie pripratę prie įvairių aplinkybių. Paklausti, kodėl penkioms dienoms atsisakė komfortiško gyvenimo namuose ir pasirinko stovyklą, kukliai tylėjo. Viena tokių priežasčių paaiškėjom prakalbus kita tema.
Tokios stovyklos tikslas yra mokytis savarankiškumo, drausmės, bendravimo įgūdžių. Ypatingas dėmesys skiriamas dienos režimui: keliamasi 8 val., 24 val. palapinėse turi viešpatauti tyla, ryte ir vakare vyksta rikiuotė. Kiekviena diena turi savo tikslą – pirmoji buvo skirta stovyklavietei įrengti, vyko orientacinės varžybos, per antrąją numatyta sportinė veikla.
Bene labiausiai šios stovyklos metu buvo laukiama naktinio žygio, kada gamtoje teks gamintis valgį, įsikurti pasirinktoje vietoje, įsirengti saugią laužavietę ir mokytis naujų, nepatirtų dalykų. Žinoma, prieš tai teks apskaičiuoti, kiek ir kokių būtiniausių daiktų prireiks. Tačiau visų paslapčių vadovės nebuvo linkusios išduoti, nes dienotvarkės iš anksto neviešinamos, jos paskelbiamos tik tos dienos rytą. Kai lankėmės, ranka parašytoje dienotvarkėje buvo ir tos dienos meniu: pusryčiams – arbata, sumuštiniai, sausi pusryčiai; pietums – suktinukai, frikadelių sriuba, kompotas; vakarienei – dešrelės ant laužo, kakava, skautiški riestainiai, kepta duona.
Liūnas – ne kliūtis, didesnė bėda – skruzdėlės
Nuojauta vaikų neapgavo. Pasibaigus stovyklai, pakalbinti rokiškėnai Augustas Baltrūnas ir Gabija Marčiulionytė buvo vienodos nuomonės – žygis patiko. Pasak Augusto, drąsiausi skautai pirmieji perbrido pelkę, paskui padėjo kitiems. Grįžę sušlapusius rūbus išsiplovė ir džiovino saulėje. Vaikinas jau ketvirtą kartą stovyklavo Skautų aukštumoje, jį visuomet sužavėdavo naktiniai žygiai bei bridimas per pelkę, maudynės ežere. Gabija papildė: „Tie, kurie norėjo išbandyti savo jėgas, pirmieji šoko į pelkės purvą ir išsimurkdė. Kiti perėjo daug švaresni, nes iš šakų susidėliojo lieptelį.“ Jai beveik viskas buvo nauja: ir žygis, ir žaidimas „Knygnešiai“, ir „krikštynos“. Pasirodo, Gabijai tik šioje stovykloje buvo užrištas geltonas kaklaraištis. Juos gavusieji privalėjo įveikti improvizuotas kliūtis.
Nors Augustas yra stovyklos senbuvis, tačiau joje sužinojo ir naujų dalykų – iš panevėžiškių išmoko negirdėtų dainų ir žaidimų. Daugeliui patiko žaidimas „Knygnešiai“, kuris žaidžiamas sutemus. Pasiskirstę grupėmis, „knygnešiai“ privalo kuo greičiau prasmukti iki finišo taip, kad jų nepastebėtų „žandarai“. „Žandarai“, pasišviesdami prožektoriais, ieško „knygnešių“. Pasak Augusto, laimėtojams pasisekė todėl, kad Augusto komanda priviliojo „žandarus“ ir konkurentai pirmieji pasiekė finišą – nubėgo iki vėliavos. Šiame žaidime teko atlikti ir kitų užduočių, tad tempas buvęs spartus.
Pasak vaikino, tik antrąją dieną nuotaiką kai kam apkartino užklupęs lietus. Sušlapo tie, kurių palapinės praleido vandenį ar buvo mažiau įtemptos. „Mano palapinė neperšlapo, bet vis tiek nepasisekė – kitądien į ją prisirinko skruzdėlių“, – valiūkiškai prisiminė būsimasis aštuntokas.
Vykdo priesakus
Ar sunku suvaldyti jaunimą? Vadovės E. Baršienė ir vilnietė Viktorija Jankūnaitė sako, kad stovyklaujant vaikams netenka susikurti papildomų taisyklių, mat visi svarbiausi dalykai užfiksuoti skautų priesakuose. Kokie jie? Juos pasakyti skautai patiki jauniausiems amžiumi. Jie neužsikirsdami vardina, kad skautas privalo laikytis savo žodžio, būti gamtos draugu, sąžiningai atlikti pareigas, būti klusnus savo tėvams ir vyresnybei…
Projektą iš dalies remia
