Nors Saulei liūdna palikti šeimą, draugus ir muzikos mokyklą, mergina nekantrauja patirti tai, kas laukia ateityje.

„Užaugusi būsi bėgikė“

Jaunimas, ieškodamas mėgstamos veiklos, neretai išbando ne vieną jų. Ne išimtis ir Saulė. Sportas, šokiai, muzika – merginos mėgstami užsiėmimai, tačiau suderinti viską sudėtinga.

„Kai mokiausi pradinėse klasėse, man mokytoja visuomet sakydavo, kad užaugusi būsiu bėgikė. Bebaigiant šeštąją klasę, kūno kultūros mokytoja pastebėjo, kad esu lanksti, todėl pasiūlė į sportą pažvelgti rimčiau. Teko išbandyti nemažai lengvosios atletikos rungčių: šuolį į tolį, bėgimą, barjerinį bėgimą, galiausiai – šuolį aukštį. Ši rungtis man labai patiko“, – pasakojo Saulė.

Vienas iš trijų

Mergina, pradėjusi sportuoti, tęsė šokio ir muzikos repeticijas. Suderinti visus pomėgius bei atiduoti jiems visas jėgas, buvo sunku, tačiau Saulė visuomet jautė tėvų, draugų ir trenerių palaikymą.

„Šešeri metai Choreografijos mokykloje, šešeri – R. Lymano muzikos mokykloje, dveji – Kūno kultūros ir sporto centre“, – skaičiuoja Saulė. Tačiau sportas ją tiesiog užbūrė – teko rinktis vieną pomėgį iš trijų.

„Sportą derinau su šokiais, vėliau – su muzika. Groju pianinu ir labai norėčiau pabaigti mokslus muzikos mokykloje, tačiau ir šiuo atveju tenka rinktis – sportas arba muzika“, – pasakojo Saulė.

„O kaip mokslai, namų darbai?“ – klausite. Kai yra noro, atsiranda ir išeitis. „Po būrelių, grįžusi į namus, sėsdavau prie pamokų. Nors nebeturėdavau nei jėgų, nei noro, žinojau, kad reikia mokytis. Užtrukdavau iki vėlyvo vakaro. Žinoma, kartą buvo pasitaikę, kai mokslai šiek tiek nukentėjo, pažymiai suprastėjo, tačiau sulaukusi mokytojų replikų susipratau ir suėmiau save į rankas“, – apie pastangas siekti ne tik sporto, bet ir mokslo gerų rezultatų kalbėjo Saulė.

Pastebėjo geriausių sportininkų treneriai

Nors Saulė sportuoja tik dvejus metus, mergina jau turi nemenką medalių ir taurių kolekciją. Ji dalyvavo Lietuvos lengvosios atletikos federacijos rengtose varžybose „Aukštaitijos taurė“. Jose šuolininkė į aukštį po kartą yra iškovojusi pirmąją ir antrąją vietas. Varžybose „Nevėžio taurė“ užimta antroji vieta. Jaunučių čempionate iškovota garbingą trečioji vieta.

Nenuostabu, kad mergina, varžybose pasirodanti itin gerai, o kartais ir geriausiai, sulaukė šalies trenerių susidomėjimo. Saulė yra gavusi pasiūlymą mokytis ir sportuoti Panevėžyje ir Vilniuje. Teko rinktis. Pasirinkimas nebuvo sudėtingas, anot Saulės, nebuvo sudėtingas. Vilniuje merginą treniruos ir į sportines aukštumas ves Tatjana Krasauskienė – Lietuvos lengvaatletės, šuolio į aukštį daugkartinės čempionės Airinės Palšytės trenerė.

Nori patirti, kas laukia ateity

Nors išvažiuoti gyventi į sostinę kiek baugoka, Saulė neslepia, kad to ji laukė ir tikėjosi, o persikelti į kitą miestą vos baigus Juozo Tūbelio progimnaziją ji planavo. „Buvau užsibrėžusi tikslą, kad devintąją klasę pradėsiu kitame mieste – Vilniuje ar kur kitur, bet ne Rokiškyje. Mane kvietė į Panevėžį, bet šio pasiūlymo teko atsisakyti, nepaisant to, kad šis miestas arti namų ir čia būtų buvę kiek patogiau gyventi. Pasirinkau Vilnių. Ten visą dėmesį skirsiu sportui ir mokslams“, – kalbėjo Saulė.

Gyvenimas kitame mieste toli nuo šeimos ir draugų – nauja patirtis keturiolikmetei. Nors lengvaatletę tai baugina, tačiau mergina jaučia artimųjų palaikymą. Be to, apsiprasti Vilniuje bus lengviau, nes ten gyvena ir sportuoja kita gabi Rokiškio lengvaatletė Paulina Stuglytė – gera Saulės draugė.

„Išvykti gyventi į kitą miestą vienareikšmiškai – baisu. Juk gyvensiu be tėvų, o čia, Rokiškyje, paliksiu savo draugus ir muzikos mokyklą. Tai – nėra lengva. Tačiau ir labai laukiu, noriu patirti viską, kas nutiks netolimoje ateityje. Vilniuje turiu keletą draugų, be to, kitąmet į Ozo gimnaziją atvyks ir mano varžovė, kuri tapo mano artima drauge. Taigi bus įdomiau, smagiau ir ne taip baisu. Manau, draugų galima susirasti visur – tik noro reikia. Svarbiausia, kad mane palaiko tėvai – jie rūpinasi visais persikėlimo į Vilnių reikalais, taigi jaučiu didžiulę paramą“, – geros nuotaikos nestokojo Saulė.

Sutrukdė ne tik karantinas…

Pastarieji mėnesiai, kai įsisiautėjo koronaviruso pandemija ir šalyje buvo įvestas karantinas, nebuvo lengvi sportininkams – kurį laiką nevyko nei varžybos, nei treniruotės. Teiravomės Saulės, kaip jai praėjo šis laikotarpis. „Šie metai man buvo labai prasti, nes patyriau kelio traumą, o dar karantinas… Kelio trauma – dažna šuolininkų bėda. Treniruodamasi pastebėjau, kad negaliu atlikti tam tikrų pratimų, o šokinėjant ar bėgant labai suskausta – apie pusmetį negalėjau intensyviai sportuoti. Prasidėjus karantinui vieną savaitę teko patinginiauti, vėliau treniravausi individualiai. Kartais paskambindavo treneris pasiteirauti, kaip sekasi treniruotis, arba atsiųsdavo pratimų, kuriuos turiu atlikti. Dabar, vasaros metu, treniruojamės intensyviai, vykstame į varžybas. Rudenį prasidės naujas sezonas, lauks naujos varžybos“, – pasakojo Saulė.

Užbaigdami pokalbį pasiteiravome Saulės, ar ji turi autoritetą ir kokia jos sportinė svajonė. „Turiu kelis autoritetus, vienas jų – Airinė Palšytė, su jos trenere dirbsiu nuo rugsėjo, o didžiausia siekiamybė – sudalyvauti olimpinėse žaidynėse.

To ir linkime kraštietei, kuri sportinę karjerą tęs Vilniuje kartu su geriausiais šalies sportininkais.

Rokiškio miesto 521 gimtadienis 2

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie