O. Juozapavičiūtės, Vyčio Šulinsko, Andres Morales, Dovydo Beržinio nuotr.
rezidencija

Pirmoji stovykla

Keturios Jurgio Kairio vardo skautų draugovės skautės į tautinę stovyklą atvyko pirmą kartą. Juokais jos save vadina „drąsuolėmis“, nes nepabūgo į stovyklą leistis be savo vadovės ir jungtis prie Panevėžio krašto skautų. Kartu su jais rokiškėnės įsikūrė stovyklavietėje, per rytines rikiuotes raportuoja, giedodamos himną pakelia vėliavą, o vakarais laiką leidžia prie laužų. „Tautinė stovykla vyksta kas penkerius metus, tad nesinori jos praleisti. Būtų nesąmonė nedalyvauti – skautauji ir praleidi“, – sako Žimantė, skautiška veikla užsiimanti jau penktus metus. Sesės yra stovyklavusios ne kartą, tačiau tautinė stovykla, į kurią susirenka Lietuvos ir užsienio skautai, – jų pirmoji.

Nustebino patogumai

Seses užbūrė draugiška atmosfera ir skirtingo amžiaus, kraštų ir net tautybių skautų šiltas bendravimas, o labiausiai nustebino stovyklavietėje įrengti visi patogumai. „Per mūsų krašto stovyklas mes gyvename miške, be jokių patogumų. Patys turime išsikasti tualetus, pasigaminti maistą, maudomės tik ežere. O čia viskas paruošta, todėl beliko mėgautis programa. Tai visiškas poilsis“, –  įspūdžiais dalinasi Rugilė. Skautės juokiasi, kad sugrįžusios iš įprastų stovyklų jos labiausiai būna pasiilgusios… dušo. Tačiau panašu, kad po šios stovyklos tai negresia. Tiesa, nors stovyklavietėje įrengtas ne vienas dušas su šiltu vandeniu, atsiranda gudručių, kurie laiką, skirtą veikloms, praleidžia prausdamiesi be eilių. Tokių skautų rokiškėnės nepalaiko, anot merginų, pakanka laiko ir dalyvauti programoje, ir nusiprausti.

Veiklų kaip iš gausybės rago

Pasak pašnekovių, tautinėje stovykloje neįmanoma likti be veiklos. Užsiėmimų pasirinkimas labai didelis, tad tenka suktis, kad tik ko nors nepraleistum. Skirtingo amžiaus stovyklautojams siūlomos skirtingos veiklos. Mažieji gali eiti pažintiniais takais, dalyvauti spalvų mūšyje ir meninėje ekspedicijoje, o ištroškusieji nuotykių – įveikti išbandymų trasas. Patyrę skautai gali režisuoti ir filmuoti filmus profesionaliomis kameromis, dalyvauti teatrinėse improvizacijose, jodinėti žirgais ir plaukioti laivais.

Eva susižavėjo filmavimu, kurio metu tapo savo grupės filmo režisiere ir vadovavo filmo kūrybiniam procesui. „Reikėjo patiems sugalvoti scenarijų, susirasti drabužius ir pasidaryti makiažus. Filmuoti padėjo profesionalai, bet viską darėme patys“, – sakė Eva.

Žimantė dalyvavo meditacijoje ir užsiėmime, skirtame užsieniečiams pažinti. Atliko jogos pratimus, klausėsi ramios muzikos, mokėsi atsipalaiduoti, o veikloje „Graži siela“ susipažino kitų kultūrų skautais. Evelina pusdienį praleido ežere – dalyvavo vikingų mūšio simuliacijoje. Rokiškėnės skautės taip pat lankėsi Lietuvos šimtmečio žmonių vakare, kuriame turėjo įsikūnyti į, jų nuomone, labiausiai nusipelniusių Lietuvos žmonių vaidmenį.

Nauji draugai iš viso pasaulio

Viena svarbiausių šios stovyklos galimybių – pažintys su skautais iš viso pasaulio. Stovyklavietėje sutiksi ne tik kaimyninių šalių skautų, bet ir egzotiškųjų egiptiečių ar australų, pietiečių – italų, ispanų ir portugalų. Sesių pastovyklėje taip pat gyvena prancūzai ir izraeliečiai, todėl merginos artimiau susipažino būtent su šių šalių skautais. Stovyklos organizatoriai skatina tarptautinę draugystę, tad kiekvienas dalyvis turi knygelę, kurią reikia pildyti naujų draugų iš užsienio vardais ir frazėmis.

Merginos neslepia: jos labai džiaugiasi atvykusios į šią stovyklą ir jau laukia kito skautų suvažiavimo, kuriame galės sutikti čia pažintus žmones.

Otilija JUOZAPAVIČIŪTĖ

Projektą iš dalies remia

Projekto rėmėjo logotipas.

 

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie