V. Bičiūnaitės ir gimnazijos archyvo nuotr.
  • Abiturientė Silvija Makrickaitė, respublikinės lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados dalyvė, sakosi skaitanti daugiausiai fantastines ir siaubo knygas. Šiuo metu pamėgo tas, kuriose daugiau realybės. Bet ir jos su fantastikos elementais. „Skaitau kasdien. Ir ne todėl, kad reikia, o todėl, kad patinka. Ruošiuosi egzaminams, nebeturiu laiko skaityti, todėl jaučiu tuštumą. Studijos nebus susijusios su literatūra, ketinu pasukti į mediciną“, – sakė mergina. Deja, pasak jos, literatūros prireikia tik kuriant rašinį, o olimpiadoje daugiausiai buvo klausimų, susijusių su gramatika ir literatūros istorija.
  • Arina Katina, respublikinės rusų kalbos olimpiados dalyvė, rusų kalbą laiko gimtąja, ja šneka ir namuose, todėl didelių sunkumų atlikdama olimpiados užduotis nejuto. Sekėsi jai ir rajone – užėmė pirmąją vietą. Tačiau studijų su šia kalba nesies. Rusiškos muzikos taip pat nesiklauso ir nustebina pasirinkimu: „Labai domiuosi korėjietiška muzika, dabar savarankiškai mokausi korėjiečių kalbos. Kaip? Ten tik raidės… Jos lengvai išmokstamos. Internetu bendrauju su žmonėmis, kurie irgi mokosi korėjiečių kalbos arba jau gyvena Korėjoje.“
  • Ernestas Makuška, anglų kalbos olimpiados rajone nugalėtojas, respublikinės olimpiados dalyvis, prisiminė patirtus įspūdžius, kada reikėjo kurti dialogą su kitu dalyviu ir pristatyti pateiktą video. Kokie jausmai tada užplūdo kalbantis su konkurentu? „Buvo labai baugu – dabar jaučiuosi panašiai. Jis tikrai buvo stiprus. Nemanau, kad manęs išsigando. Į visus dalyvius buvo galima žiūrėti kaip į konkurentus, bet paskui visi linksmai praleidome laiką“, – sakė vaikinas. Jo balse buvo girdėti angliška tartis. Iš kur ji? „Dažniau kalbu angliškai nei lietuviškai. Turiu daug kitataučių draugų, šnekamės angliškai, daug įtakos daro socialiniai tinklai. Galvoju studijuoti užsienyje. Studijos su anglų kalba nebus susijusios“, – paaiškino Ernestas. Jei steigtų įmonę Lietuvoje, jai sugalvotų anglišką pavadinimą, nes … skambėtų geriau nei lietuviškas.
  • Uršulė Tarvydytė, respublikinio jaunųjų filologų konkurso, respublikinių chemijos ir fizikos olimpiadų dalyvė, rajono biologijos, matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros olimpiadų prizininkė, savo ateitį žada sieti su gamtos mokslais ir nemano, kad yra ryški takoskyra tarp tiksliųjų ir humanitarinių mokslų. „Pasaulį matau per abi prizmes. Man labai padeda tai, kad analitiškai mąstau. Daugelis humanitarų to neturi“, – įsitikinusi mergina. Kad jos mąstymas analitinis, sakosi suvokusi pati. „Kai nuo pradinių klasių sekasi matematika, tos išvados pakankamai akivaizdžios. Tai tiesiog žinau. Kartais faktai taip seniai būna su tavimi, kad pamiršti, iš kur jie atsirado. Pavyzdžiui, žinau, kad žemė apvali, bet nepamenu, kas man tai pasakė“, – filosofavo Uršulė. Kiek analitinis mąstymas padeda dalyvaujant savivaldoje? „Įžiūriu dėsningumus, žmonių elgesio motyvus“, – išduoda visuomeniniame moksleivių gyvenime aktyvi gimnazistė.
  • Bernardas Gediminas Jencius užėmė pirmąją vietą rajono matematikos olimpiadoje, tapo pirmuoju ir tarp fizikų, dalyvavo IT respublikinės olimpiados atrankiniame etape. Tačiau ryškiausias pasiekimas – trečioji vieta respublikinėje chemijos olimpiadoje. Pastarojoje, kaip ir dera, krimto teorines ir praktines užduotis. „Kokios praktinės? Turi spalvotą tirpalą, reikia išgauti nespalvotą. Pažaidi spalvomis, ir viskas. Prieš tai reikia truputį pasimokyti. Keletą valandų per savaitę. Jei paklaustum sportininko, ar sportuoja tik prieš varžybas, atsakytų – ne, sportuoju visąlaik, prieš varžybas gal tik padidinu krūvį. Taip ir aš nuolat mokausi“, – sako vaikinas. Tačiau pokalbį girdinčios mokytojos subruzda ir ima raginti korespondentę paklausti, kokius jis vadovėlius nešiojasi kuprinėje. Bernardas Gediminas ištraukia storą, užsienyje išleistą chemijos vadovėlį anglų kalba. Jį rekomendavo dėstytojas iš Vilniaus universiteto. Vaikinas tarsi teisindamasis paaiškina – labai sunku surasti chemijos literatūros lietuvių kalba. Be to, jis lanko papildomo ugdymo mokyklą „Fizikos olimpas“, tad kuprinėje dažnai būna ir fizikos vadovėlių. Papildomai mokytis tiksliųjų mokslų anglų kalba – nemenkas iššūkis. Tačiau į klausimą, ar užsienio kalbos žinios labai stiprios, atsako kukliai: „Nėra stiprios. Jei ko nesuprantu, pasiimu žodyną.“
  • Vakaris Šilys – jauniausias šiame būryje, tik Ig kl. mokinys. Jis nacionalinio matematikos ir gamtamokslinio raštingumo konkurse apdovanotas Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) padėkos raštu, rajono chemijos ir fizikos olimpiadose užėmė antrąsias vietas. Apie save pasakoja: „Krypstu į nanotechnologijas. Prie knygų praleidžiu tiek, kiek reikia, t. y. tik per pamoką. Nelabai jos patinka… Įdomiau internete ieškoti informacijos. Pavyzdžiui, mokytoja skiria užduotį, kurios nesuprantu, tada patinka ieškotis, kaip ją atlikti.“
  • Paulius Buidovas, Rokiškio moksleivių tarybos viceprezidentas, respublikinių anglų kalbos fizikos olimpiadų dalyvis, rajono chemijos olimpiados prizininkas, prioritetus skiria visuomeninei veiklai: „Į ją neseniai įsitraukiau, nes žinau, kur ir ką patobulinti, kas aktualu tūkstančiams moksleivių Lietuvoje ir Rokiškio rajone.“ Vaikinas sklandžiai dėlioja mintis, jam patikima vesti diskusijas. Ar to jis specialiai mokėsi? „Jaučiau, kad reikia pasistengti sklandžiai dėlioti mintis. Man padėjo tai, kad patinka klausytis pranešimų, debatų, t. y. oratorinio meno“, – sakė Paulius, kuriam diskusijų metu oponentai dar nebandė įgelti. Iš mokomųjų dalykų jam prie širdies fizika ir chemija.
  • Emilija Trumpaitė – respublikinių matematikos ir fizikos olimpiadų dalyvė, rajono biologijos olimpiados prizininkė ir olimpiados „Mano gaublys“ nugalėtoja, Nacionaliniame matematikos ir gamtamokslinio raštingumo konkurse apdovanota ŠMM padėkos raštu. Didžiausias pasiekimas – bronzos medalis respublikinėje astronomijos olimpiadoje ir kelialapis į spalio mėnesį Rumunijoje vyksiančią tarptautinę olimpiadą. Emilija savęs romantike nevadina ir įsitikinusi, kad žvaigždes skaičiuoti beprasmiška. Tiesa, taip sutapo, kad žvaigždėtą naktį regėjo prieš pat interviu, mat su klasės draugais ir mokytoja buvo išvykę į Molėtų etnokosmologijos muziejų. Kodėl ji susidomėjo astronomija, kuri tik integruota į fizikos mokslą? Pasirodo, tai brolio indėlis. Mergina tikisi studijas sieti su fizikos mokslu.
  • Dėl įvairiausių priežasčių ne visi nugalėtojai ar prizininkai atėjo susitikti. Tarp jų – puikiai mokslus kremtantis Vilius Zamuiskas. Jis – rajono anglų kalbos olimpiados nugalėtojas, IT ir „Mano gaublys“ olimpiadų prizininkas, kartu su Jokūbu Vigeliu tapęs ir dr. J. Kazicko programuotojų forumo (Aukštaitijos regione) prizininku. Taip pat Domantas Černius, iškovojęs antrąją vietą Panevėžio krašto jaunųjų matematikų olimpiadoje (kartu su V. Šiliu). Ernestas Jasiūnas raiškiu žodžiu nurungė rajono skaitovus ir pateko į regioninį turą. Kad abiturientams mokslai – prioritetinis dalykas, rodo Tomo Martinėlio pavyzdys – vaikinas buvo pakviestas į biologijos olimpiados šalies etapą, tačiau nutarė nedalyvauti ir nepraleisti svarbių pamokų.

Projektą iš dalies remia

Subscribe
Informuoti apie
guest


0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: