Asmeninių archyvų nuotr.

Ant laimėtojų pakylos – rokiškietės ir anykštėno pora

Ši šventė – tai visų 2019-ųjų darbo ir pasiekimų įvertinimas. Šio renginio metu rokiškietei Kamilei Gerasimovaitei ir anykštėnui Laurynui Zumbrickui buvo įteikta 2019 m. Lietuvos reitingo sportinių šokių varžybų jaunimo D LA grupės nugalėtojų taurė ir diplomas, nes jie iškovojo pirmąją vietą šalyje.

Tai labai aukštas vienuolikto Lauryno ir aštuntokės Kamilės pasiekimas. Jie įveikė konkurentus iš Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – miestų, turinčių senas ir gilias sportinių šokių tradicijas. Be to, 14-metė Kamilė šoka jaunimo grupėje, tai lemia  partnerio amžius. Taigi beveik visi konkurentai už Kamilę buvo vyresni maždaug trejais metais. Vadinasi, jų ir patirtis didesnė.

Sėkmė – pelnyta

Kamilės ir Lauryno įvertinimas – ne šiaip atsitiktinumas, bet juodo darbo, disciplinos ir  kantrybės, žinoma, ir talento, trenerio bei tėvų palaikymo rezultatas. Kamilės mama Erika sako, kad dukra šoka nuo trejų. „Buvau pirmuoju partneriu, kad mergytei būtų drąsiau, po to šoko su rokiškėnu, vėliau – su panevėžiečiu, dabar – su anykštėnu“, – prisimena pašnekovė.

Paklausta, ar dukros pasiekimas jai buvo staigmena, moteris atsakė: „Tai įvertinimas už visus metus. 2019-ieji mums buvo palankūs, varžybose užimdavome prizines vietas, todėl tikėjomės gerų įvertinimų, o pirmoji vieta suteikė daug džiaugsmo.“

Pasak pašnekovės, liūdniausia varžybose užimti septintąją vietą. Tuomet lieki be nieko – nei diplomo, nei taurės, nei taško, nes apdovanojimų ir reitingų taškų gauna tik pirmąsias šešias vietas užėmę šokėjai.

Šokiui turi pasišvęsti ir tėvai

Kamilė ir Laurynas priklauso Lietuvos sportinių šokių federacijai, Panevėžio klubui „Rumba“. Jaunosios poros treneris Žymantas Kučikas gyvena Panevėžyje ir 2–3 kartus per savaitę iš skirtingų miestų šokėjai repetuoti dažniausiai renkasi į Anykščius, kartais tenka vykti į Panevėžį. Beveik kiekvieną savaitgalį rengiamos varžybos, kuriose dalyvaudama pora renka taškus.

Kamilė ir Laurynas poroje šoka ketvirti metai. „Kaip dukra šoko su panevėžiečiu, visus metus važinėjome į Panevėžį. Sužinojome, kad Anykščiuose yra laisvas šokėjas, todėl nutarėme pabandyti. Pavyko, susiderino. Juk partneris – labai svarbu, jie net turi pasus, kur vienas pas kitą „įrašyti“, – juokiasi pašnekovė ir priduria, kad taip pat svarbu sutarti šokėjų tėvams. – Juk mes visi kaip šeima – kartu važinėjame, palaikome vieni kitus.“

Dažniausiai šokėjai į repeticijas važiuoja tiesiai iš pamokų. Kartais snūduriuoja, kartais  mokosi, ypač prieš kontrolinius. Žodžių „sergu“, „negaliu“ nėra. Iš kur ta motyvacija, ištvermė? „Šokiai teikia džiugesį. Nors sunkiomis sąlygomis rezultatų siekiame: kaskart įveikiame 120–180 km“, – sako Erika, šokanti linijinių šokių kolektyve.

Ji prisipažįsta, kad šokėjų tėvams tenka daug aukotis. „Be tėvų pasišventimo tokių rezultatų neįmanoma pasiekti. Tai rimtas sportas. Vienas vaikas rezultatų nepasieks – reikia važinėti į treniruotes, varžybas, reikia už tai mokėti. Dar startinis mokestis, pamokos… Tai didelės investicijos. Štai šį savaitgalį varžybos vyks Alytuje, 9 val. Kamilė turi stovėti ant parketo su makiažu, šukuosena. Iš Rokiškio teks išvažiuoti paryčiais – 2–3 val.“, – apie sunkų kelią į žvaigždes pasakoja Erika.

Vien šokėjos suknelė – 2000 eurų

Sportiniai šokiai atrodo pasaka tik tiems, kurie nemato šokėjų virtuvės. „Federacijos taisyklės labai griežtos, keliami dideli išvaizdos reikalavimai – makiažui, šukuosenai, kūno rudinimui. Kamilė šoka jaunimo grupėje, todėl reikalingi „svarovskiai“ ir kitokie blizgučiai, kad ji iš 14-metės pavirstų 18-mete ar net 20-mete, kad neišsiskirtų iš kitų ir atitiktų standartus“, – pasakoja Erika.

Tai brangu. „Vien šukuosena – 25 eurai. Kartu su kitos šokėjos mama važiavome į kursus, mokėmės pačios daryti dukroms šukuosenas, atitinkančias reikalavimus. Ir makiažo paslapčių mokiausi – taip greičiau ir pigiau. Salone siūtos kokybiškos suknelės kaina – net 2000 eurų, o juk po metų suknelę reikia keisti. Ieškome internete, perkame dėvėtas. Be to, suknelių reikia dviejų, kaip ir specialių šokio batelių dviejų porų“, – apie pasakoja Erika.

Dar reikia privačių pamokų, kainuoja stovyklos, savaitgalio konkursai, kelionės… „Tėvai, atvežę vaiką į varžybas, padėję jam pasiruošti, turi pirkti sau bilietą, kad galėtų tas varžybas stebėti“, – apgailestavo pašnekovė.

Vis dėlto viską atperka emocijos.

Ne visiems gabiems pasiseka

Kartu su Kamile repetuoti į Anykščius važinėja rokiškėnų pora – penktokė Luknė Galvydytė ir septintokas Jokūbas Kriaučiūnas. Kaip sako Luknės mama Rasa, tėvai tarpusavyje derinasi, kas galės vaikus vežti iškart po pamokų. Luknės tėtis Egidijus akcentuoja, kad tai – profesionalus sportas. O norint siekti profesionalo karjeros, būtina įstoti į Lietuvos sportinių šokių federaciją, kur išduodami šokėjų pasai, taip pat kasmet išsipirkti licencijas. „Nuo tėvų priklauso, kokias sąlygas sudarome vaikų talentui atsiskleisti, kiek laiko ir lėšų skiriame. Čia negali tikėtis, kad gabieji patys prasiskins kelią“, – įsitikinęs Egidijus.

Luknė šoka nuo šešerių, o Jokūbą, tuomet dar aštuonmetį, šokti pakvietė draugo sesuo, nes jai reikėjo partnerio. Deja, ji šokius metė, o Jokūbas liko. Jiedu su Lukne poroje šoka treti metai. Jiems puikiai sekasi. Deja, pernai porą pristabdė Jokūbo trauma. Laimei, koja sugijo ir dabar jie daug dirba, kad atgautų formą ir galėtų važiuoti į varžybas.

Faktai

Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) įkurta 1989 m. Pagrindinis jos veiklos tikslas – plėtoti sportinius šokius Lietuvoje. LSŠF yra Pasaulio sportinių šokių federacijos, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto, asociacijos „Sportas visiems“ narė. LSŠF vienija 86 Lietuvos sportinių šokių klubus bei visuomenines sporto organizacijas. LSŠF klubuose dirba 184 treneriai ir asistentai, 15 iš jų yra suteikti Lietuvos Respublikos nusipelniusių sporto trenerių vardai.

Projektą iš dalies remia

 

Prie Dirdų

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie