Įvairi veikla

Pandėlyje šaulių būrys suburtas 1998 m. Apie trejus metus jam vadovavo Audrius Rinkevičius. Būriui pagausėjus, įkurta kuopa. Vėliau apie penkerius metus šaulius į priekį vedė Ignotas Vaitoška. Tuo metu kuopoje buvo apie 30 vaikų. Šiuo metu Alfonso Smetonos šaulių 5–osios rinktinės Pandėlio 513– ajai kuopai vadovauja Rima Žėkienė. Nuo pat gyvavimo pradžios kuopa įsikūrusi Pandėlio gimnazijos antrojo korpuso patalpose. Jų įrengimu rūpinosi I. Vaitoška, tačiau renovavus gimnazijos korpusą ir medinius langus pakeitus plastikiniais šauliai susidūrė su netikėta problema – rūsyje esančioje jų buveinėje ėmė kauptis drėgmė, todėl kuopai pasiūlytos kitos patalpos.

Praėjusiais metais jauniesiems šauliams priklausė 35 Pandėlio gimnazijos mokiniai. Jie dalyvavo pilietiniuose renginiuose Lietuvos šimtmečiui paminėti, pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“, pėsčiųjų, naktiniuose žygiuose, akcijoje „Darom“, prisijungė prie rengiamos akcijos „Gėlių žiedai žuvusiems kariams savanoriams ir partizanams“, lankė žuvusiųjų karių savanorių, partizanų kapus Pandėlio, Kazliškio seniūnijose, kaimyninėje Latvijoje (Šventėje, Červonkoje). Mokinių atostogų metu jaunieji šauliai vyksta į respublikines ir tarptautines, sukarintas stovyklas, pratybas, mokymus ir grįžta kupini gerų įspūdžių, nors drausmė juose kariška.

Kai Alfonso Smetonos šaulių 5–ajai rinktinei vadovavo atsargos pulkininkas leitenantas Vladas Petkevičius, vykdavo apskrities rinktinės jaunųjų šaulių sporto varžybos. Jose pandėliškiai tris kartus iškovojo nugalėtojų taurę, kuri visam laikui liko gimnazijoje.

Šiuo metu Pandėlio šauliai didesnį dėmesį skiria pėsčiųjų žygiams, valstybinių švenčių minėjimams, kasmet dalyvauja Sausio 13-ajai skirtuose bėgimuose „Gyvybės ir mirties keliu“.

Arčiausiai širdies – draugystė su biržiečiais

Paklausta apie darbo su šauliais pradžią, R. Žėkienė pasakoja, kad vadovavo turizmo būreliui ir žygiuose sutikdavo Joniškėlio (Pasvalio r.) jaunųjų šaulių vadą Sigutį Ilgutį, mat abi veiklos turi bendrumų. Nuo tada ir prasidėjo pažintis su šaulių organizacija. Išėjus I. Vaitoškai, imtis vadovauti jauniesiems šauliams prikalbino būtent ją.

Pastaraisiais metais pandėliečius glaudi draugystė sieja su Biržų 501–osios kuopos jaunaisiais šauliais, kuriems vadovauja kraštietis Vidutis Šeškas, ir Biržų kariais savanoriais. „Kartu dalyvaujame bendruose renginiuose, žygiuose. Mokytis karinio parengimo važiuojame į Biržus. Šiemet Pandėlyje vykusioje Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienoje aktyviai dalyvavo biržiečiai ir jaunieji šauliai iš Panevėžio. Taip pat bendraujame su socialiniais partneriais – Lietuvos šaulių sąjunga, 1919–1920 m. Lietuvos savanorių karių kapų Rokiškio rajono bendrija, Laisvės kovų istorijos muziejumi Obeliuose, Biržų „Atžalyno“ pagrindine mokykla, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5–osios rinktinės 209–osios pėstininkų kuopos kariais (Biržai), visuomenine bendrija „Lemtis“, Kazliškio seniūnija, ateitininkų organizacija, Rokiškio šauliais“, – sakė kuopos vadė R. Žėkienė.

Aktyvesnės merginos

Kokie vaikai renkasi būti šauliu? „Pilietiški, smalsūs, judrūs“, – įsitikinusi R. Žėkienė. Ji pastebėjo ryškią tendenciją – aktyvesnės merginos nei vaikinai, jos sudaro daugiau nei pusę kuopos narių.

Tai liudija ir kitas faktas. Kasmet tradiciškai renkamas kuopos metų šaulys. 2017 m. metų šaulės vardą iškovojo Kamilė Nanytė, metų šaulio – Simonas Venciulis, 2018 m. – Faustė Ketvirtytė. Deja, pretendentų vaikinų neatsirado. Tačiau vadė džiaugėsi, kad baigiantis šiems metams, ko gero, bus išrinktas ir metų šaulys, nes jau ryškėja pretendentai.

Kuopa sudaryta iš dviejų būrių. Jiems vadovauja Rusnė Einorytė ir Kamilė Nanytė. Kamilė atviravo, kad ji šioje organizacijoje yra nuo 7 klasės, o viskas prasidėjo nuo bendraklasio šaulio pasakojimo apie stovykloje patirtus įspūdžius ir R. Žėkienės paraginimo. „Supratau, kad tai visai kitokia veikla nei įprasta. Man patinka veiksmas“, – sakė K. Nanytė. Ji ne kartą dalyvavo sukarintose stovyklose, pernai vienoje jų pirmąkart šoko su parašiutu. Mergina kukliai nutylėjo, kad šiose stovyklose ji jau padeda vadams. Šauliška veikla išugdė norą gyvenimą sieti su kariuomene – būsimoji abiturientė svajoja studijuoti Lietuvos karo akademijoje arba rinktis kitą panašią veiklą.

Sudomino šaudymas

Vienas iš vaikinų, šių metų abiturientas Matas Zemlickas, dar nėra užtikrintas dėl ateities planų, nes laukia visų egzaminų rezultatų. Pasak jo, jei nepavyktų įstoti ten, kur nori, vienas variantų būtų tapti kariu savanoriu. Jo kelias į LŠS taip pat prasidėjo nuo vyresniųjų rekomendacijų. „Pamenu, kaip pirmą kartą gavau galimybę pašaudyti iš pneumatinio šautuvo. Nuo to viskas ir prasidėjo. Vyresni mokiniai pasiūlė prisijungti prie jų komandos, vykstančios į varžybas. Varžybose sutikti žmonės, gerai praleistas laikas tapo paskatinimu tęsti veiklą šioje organizacijoje. Tačiau tai ne tik varžybos ir linksmybės. Daug laiko praleisdavome mokydamiesi rikiuotės, topografijos, ginkluotės… Per beveik šešerius metus susipažinau su daugybe motyvuotų žmonių, išmokau dalykų, kurie padėtų išgyventi pasiklydus miške ar ištikus nelaimei, pasiekiau asmeninių bei komandinių laimėjimų, apie kuriuos anksčiau nebūčiau pagalvojęs“, – įsitikinęs M. Zemlickas.

Šįmet minimas LŠS įkūrimo 100–metis. Jo paminėjimo Rokiškyje metu kuopos vadė R. Žėkienė apdovanota LŠS jubiliejine moneta už pavyzdingą šaulišką tarnybą, pilietiškumo, patriotiškumo ir savanorystės principų sklaidą Lietuvos visuomenėje. Tokį LŠS vado plk. leit. Gintaro Koryznos skirtą apdovanojimą gavo ir kiti aktyvūs vadai.

Ilgametė veikla duoda rezultatų – karo tarnybą pasirinko buvę jaunieji šauliai Juozas Babilius, Laurynas Dima, Mantas Savickas.

Projektą iš dalies remia

 

bangenis

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie