Kariai savanoriai laužo stereotipus: esame atviri visuomenei

Į tarnybą – įvairių profesijų atstovai

Lapkričio 23-iąją Lietuva minėjo kariuomenės šimtmetį. Anot kpt. S. Afanasjevo, Rokiškyje karių savanorių veikla prasidėjo beveik prieš tris dešimtmečius – 1991 m. Tuo metu buvo įkurtas pirmasis savanorių karių batalionas, kurio vadu buvo paskirtas Algis Veikšys. „Keitėsi kariuomenės tikslai ir po visų reformų Rokiškyje teliko viena kuopa. O tuo metu prasidėjo ir mūsų kelionė po įvairias patalpas, kai galiausiai 2013-aisiais atsidūrėme Kauno gatvėje. Šiuo metu mūsų kuopoje – apie šimtas karių savanorių. Tai įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonės: studentai, gydytojai, kelininkai, ūkininkai, pasieniečiai, policininkai, žemėtvarkininkai“, – pasakojo kpt. S. Afanasjevas.

Pasak kuopos vado, šiuo metu yra trys pagrindinės karinės tarnybos rūšys. „Viena jų – profesinė karinė tarnyba, kurios kariai valgo iš to duoną. Antroji – privalomoji devynių mėnesių. Trečioji – karių savanorių. Tai alternatyvus karinės tarnybos būdas. Koks privalumas? Tai patogu dirbantiems, besimokantiems ar užsiimantiems kita veikla. Savo veiklą galima puikiai derinti su karyba. Kariai savanoriai susirenka kartą per mėnesį – vieną savaitgalį. Būtent tą savaitgalį kuopos nariai įgauna tikro kario statusą, niekuo nesiskiriantį nuo profesinės karo tarnybos – apranga, aprūpinimas, socialinės garantijos“, – vardijo privalumus

S. Afanasjevas. Anot pašnekovo, dar prieš tampant kariu savanoriu reikia pabaigti bazinį kursą, kuris trunka tris savaites – 18 dienų. Kariais savanoriais į Krašto apsaugos savanorių pajėgas gali būti priimami piliečiai nuo 18 iki 60 metų. Karys savanoris pratybose dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų per metus. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Kariui savanoriui, pajėgose ištarnavusiam trejus metus, įskaitoma nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba.

Trūksta darbdavių supratimo

Kaip pasakojo kuopos vadas, be išankstinio įspėjimo kariai savanoriai gali būti pašaukti į tarnybą iki septynių parų. Karių savanorių pratybos, mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Darbdaviai privalo atleisti
karius savanorius nuo darbo jų pratybų, mokymų metu ar pašaukus juos vykdyti užduočių. Tačiau, anot kpt. S. Afanasjevo, dar ne visi darbdaviai yra supratingi, tad karys savanoris kartais būna priverstas dalyvauti kursuose ar pratybose savo laisvadienių ar atostogų sąskaita.

Anot pašnekovo, pagrindinis kuopos tikslas – rengti karius ginkluotai valstybės gynybai. „Vykdome įvairiausias pratybas. Bendradarbiaujame su kitomis kuopomis. Yra galimybė kariui savanoriui atlikti misiją už šalies ribų, vykti į tarptautinę operaciją, pavyzdžiui, Afganistane. Paskutinį kartą mūsų karys tokio tipo misiją atliko Afrikoje. Kariui savanoriui sudaromos išties geros tiek tarnybos, tiek finansinės sąlygos“, – sakė kuopos vadas ir pasidžiaugė, kad mūsų rajono savivaldybė yra numačiusi nuolaidų karių savanorių šeimoms, t. y. mažesni mokesčiai už vaikų darželius.

Laužo stereotipus

Kpt. S. Afanasjevas pripažino, jei ne žiniasklaida, karių savanorių veikla būtų mažai kam žinoma. „Dar ir šiandien atsiranda tokių, kurie išgirsta apie mus pirmą kartą ar net skeptiškai žiūri į mūsų veiklą. Senieji stereotipai mus piešia kitaip, esą čia egzistuoja išgertuvės, muštynės… Tokių dalykų kariuomenėje seniai nebėra. O tam, kuris kadaise tai patyrė, sunku suprasti. Žiūrėk, dar „plauna“ smegenis kokiam jaunuoliui. Mes norime būti atviri visuomenei, mes nieko neslepiame“, – teigia kuopos vadas.

Anot jo, patys kariai savanoriai eina į visuomenę – vykdo įvairiausius susitikimus su mokiniais ar besidominčiais karine tarnyba. „Jei pilietinis–patriotinis ugdymas turi naudą, mes už jį. Supažindinti su mūsų veikla kviečiasi įvairiausios organizacijos. Tai išties malonu. Rengiame įvairiausias parodas. Tikrai stengiamės bendrauti su visuomene“, – sakė pašnekovas. Šiandien Savanorių pajėgose tarnauja daugiau kaip 4 tūkst. 900 karių savanorių. Savanorių kuopos treniruojasi vykdyti valstybės gynybą pagal teritorinį principą, taip stiprindamos taktinį savo teritorijos pažinimą bei galimybes išnaudoti vietovės privalumus karinės agresijos atveju.

Kuklusis vadas

Pats kpt. S. Afanasjevas savo nuopelnų nesureikšmina ir aukščiau už save kelia kuopos veiklą. Tačiau vado biografija išties solidi ir verta paminėti.

2013 m. gegužės 19 d. Rokiškyje vyko KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios pėstininkų kuopos vadų pasikeitimo ceremonija. Nauju kuopos vadu buvo paskirtas vyr. ltn. S. Afanasjevas, prieš tai tarnybą vykdęs Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione ir Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centre.

S. Afanasjevas, 2007 m. baigęs Lietuvos karo akademiją, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotame pėstininkų batalione ėjo Pėstininkų, Remonto, Tiekimo, Motorizuotų pėstininkų, Žvalgybos būrių vado pareigas, dalyvavo tarptautinėje operacijoje Afganistane (PAG-11, Apsaugos kuopos pirmojo būrio, PAG-13, Mokymo grupės būrio vadas), Sausumos pajėgų mokymo centre dirbo vyresniuoju ekspertu. Karininkas yra apdovanotas medaliu už tarptautines misijas.

Projektą iš dalies remia

1 iš 24