Jaunajam picų kepėjui kebabai „nekimba“

Mokiniams vasara – atostogų ir poilsio metas, todėl kai kurie neretai išmiega iki 11 ar 12 val. Kiti trūks plyš ieško, kur išlieti energiją. Septyniolikmetį Obelių gimnazijos mokinį Tadą Murašką kalbinome todėl, kad jis beveik mėnesį pluša vienoje Rokiškio picerijoje. Žinoma, pradėjome nuo darbo reikalų. Tačiau jie, pasirodo, tik ledkalnio viršūnė – vaikinas galėtų sėkmingai suktis ne tik virtuvėje, bet ir pramogų pasaulyje.

1569
0
rezidencija

– Kodėl per vasaros atostogas nusprendei įsidarbinti?

– Vasarą daug laisvo laiko. Neturėjau, ką veikti, todėl paprašiau Audriaus (Audrius Dagys yra picerijos „Pipirini pizza“ vienas iš vadovų – aut. past.), kad įdarbintų picerijoje.

– Tiesiog kreipeisi, ir viskas?

– Su Audriumi susipažinau netikėtai. Jis kartą per mėnesį atvykdavo į gimnaziją, nes vienai klasei buvo pasiūlęs mokytis gaminti maistą. Taip sutapo, kad mano klasė buvo vienintelė, galinti dirbti po šešių pamokų, tad mus ir paėmė. Taip ir susipažinome ruošdami maistą. Mokėmės gaminti makaronus, picas, kepsnius, sušį, troškinius.

– Ar pirmąkart įsidarbini?

– Taip, pirmąkart. Įsidarbinau mėnesiui. Pirmą dieną buvo sunku, nes nieko nežinojau, kas kur padėta. Galvoje tuščia… Antrą dieną atėjo palengvėjimas – pradėjau viską surasti, žinoti. Per pirmąsias tris dienas mažai ką mokėdamas  nusideginau rankas kepdamas picas. Man ir dabar (kalbėjomės praėjus trims savaitėms nuo darbo pradžios – aut. past.) dar reikia daug patyrimo. Bet įdomu.

Mane mokė Audrius ir picų kepėja Birutė – rodė, ką ir kaip daryti, o aš turėjau įsižiūrėti ir pats mėginti. Pirmomis dienomis abu lakstė aplink mane (šypsosi – aut. past.). Audrius man didelis autoritetas. Esu sužavėtas, kaip jis, vartydamas keptuves, permeta maistą iš vienos į kitą. Makaronai skraido…

– Kokios Tavo funkcijos darbe? Paruošti ir kepti picas?

– Esu picų kepėjo padėjėjas. Tačiau atlieku ne vien šį darbą – atėjęs į darbą prisipjaustau daržovių, vaisių; turėdamas laisvo laiko galiu padėti virėjams, padavėjams, plaunu indus – darau viską, ką liepia…

– Ką nauja išmokai?

– Su picų ruošimu esu susidūręs, kai kepėm picutes, bet nebuvau susidūręs su picų tešlos sukimu, t. y. tešlos platinimu. Sukant išgaunama picos forma.

– Kaip tai daroma?

– Rankomis (juokiasi – aut. past.)… Tešla išminkoma, dedama ant stalo, išlyginama,  pirštais aplyginami jos kraštai. Tada tampai. Reikia įgudusių pirštų. Jei įplyšta, vėl uždengi tešla. Sukti įgudau bent per aštuonias dienas. Aštuntą dieną jos nebeplyšo ir gal bent trys geros pavyko.

– Italijoje tikriausiai nebuvai?

– Toliausiai esu buvęs Subatėje (Latvija), 7 kilometrai nuo Lietuvos (juokiasi – aut. past.).

– Ar iki šios darbo praktikos mėgai valgyti picas? Kokie Tavo mėgstamiausi patiekalai?

– Labai mėgau. Turiu penkias seses ir du brolius. Kai atvažiuoja sesuo iš Anglijos, visada užsukame į Rokiškio picerijas. Aš vienas užsisakau visą „Šeimyninę“ picą, o broliai ir sesės – tik bulvyčių. Kai tenka pasigaminti pačiam, irgi dažniausiai pasidarau picą. Kiti mėgstamiausi mano patiekalai yra itališki makaronai su mocarela, lazanija, sušiai… Visi sako, kad kebabas labai gerai, bet man jis „nekimba“.

– Ar esi suplanavęs, kur išleisi uždarbį?

– Pasitaupysiu, o kitą dalį skirsiu rugsėjo pirmajai – reikia gerų drabužių ir batų. Norisi kažko naujesnio.

– Kuo dar domiesi?

– Dainuoju ir sportuoju.

– Kurioje srityje Tavo pasiekimai yra aukštesni?

– Manau, dainavimo. Lankau muzikinės veiklos būrelį, jį veda Daiva Kundelienė. Koncertuojame Rokiškyje, miestelių ir kaimelių šventėse, praėjusiais metais dainavau „Obelinėje“. Dažniau važiuoju į koncertus, ne į sporto renginius.

– Ar teko nuskinti laurus muzikiniuose konkursuose?

– Šiais metais dalyvavau muzikinio TV projekto „X faktorius“ atrankose Rokiškyje, iš jų pakliuvau į filmavimus Šiauliuose. Šiauliuose apėmė didžiulis jaudulys, nes pasirodymo teko laukti apie penkias valandas, belaukiant aplinkui „lakstė“ filmavimo kameros. Pavyzdžiui, mes sėdime salėje, kai kurie dalyviai dar neparuošę savo prisistatymų ir repetuoja, prieina Stasiulis su Rainiu (Mindaugas Stasiulis ir Mindaugas Rainys – aut. past.) – dar didesnis jaudulys apima. Scenoje nuo visko atsiribojau, peržvelgiau, kiek žiūrovų salėje. „X faktoriui“ ruoštis padėjo mokytoja Daiva – davė fonogramą, jaudinosi, gavo transportą. Šiauliuose turėjau ir palaikymo komandą.

– Kokią dainą rinkaisi?

– Donato Šimkaus-Dūmo „Gyvenk gerai“.

– Į Tave pažiūrėjus gali pasakyti, kad draugauji su sportu – tai išduoda laikysena…

– Mėgstu sportuoti – bėgu ilgas distancijas, kilnoju štangą, prisitraukinėju prie skersinio, patinka atsispaudimai.  Kiekvieną dieną darau mankštą. Bėgioju savo malonumui.

– Patinka ilgos distancijos? Kiek daugiausiai esi nubėgęs?

– Apie 10 kilometrų. Bėgau stadione – sukau ratus.

– Kodėl sportuoji? Nori gerai atrodyti?

– Būsiu storas ar plonas, vis tieks sportuosiu, nes man nuo vaikystės tai patinka. Sportas man „užkibo“, kai brolį leisdavo į lauką (esu jauniausias iš brolių), o manęs ne, nes, kai aš bėgiodavau, manęs niekas nepavydavo. Kai brolis leisdavo kartu žaisti, prisilakstydavau…

– Ar planuoji būsimą profesiją sieti su maisto gaminimu?

– Baigęs gimnaziją, rinksiuosi kulinariją. Dar neapsisprendžiau, kokiame mieste.

– Linkiu sėkmės ir dėkoju už pokalbį.

Projektą iš dalies remia

Projekto rėmėjo logotipas.

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie