G. Giriūnaitės archyvo nuotr.

– Papasakokite apie save.

– Esu baigusi socialinės pedagogikos bakalauro studijas dabartinėje Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje. Mykolo Romerio universitete tęsiau socialinių mokslų magistro studijas. Šiuo metu dirbu Rokiškio socialinės paramos centre, esu Globos centro globos koordinatorė, padalinio vadovė, taip pat esu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atestuota darbuotoja pagal GIMK (globėjų, įtėvių mokymo ir konsultavimo programa), kuri ruošia, vertina ir parengia globėjus bei įtėvius vaiko globai, įvaikinimui – dirbu visoje Lietuvoje.

Esu Rokiškio rajono tarybos narė, rajono savivaldybės administracijos pirmosios Šeimos tarybos įkūrėja ir narė, didžiausio rajone Europos struktūrinio fondo finansuojamo projekto, kuris teikia nemokamą psichologinę, psichosocialinę, sociokultūrinę ir kt. pagalbą rajono gyventojams, koordinatorė ir sumanytoja. Nuo šių metų savivaldybės administracijoje startavo ir kitas ES programos „Europa piliečiams“ projektas – „Jaunimas – senjorams. Aktyvi senatvė“, būsiu atstovė jaunimui. Tai tik dalis mano veiklų.

– Baigtos studijos sutampa su šiuo metu dirbamu darbu. Kas paskatino pasirinkti būtent šias studijas?

– Sutampa. Man labai patinka šis žodis, nes nuo magistro studijų pabaigos viskas gyvenime pradėjo labai sutapti. Jei atvirai, studijas rinkausi nežinodama, ko tiksliai noriu gyvenime. Kartais atrodo, jeigu būtų kas nors tuo metu padėjęs atsiskleisti mano potencialui, kurį dabar pati matau, galbūt būčiau jį realizavusi dar kitose, platesnėse, srityse, bet gyvenimas pats viską sudėliojo būtent taip.

Mokantis ir gyvenant Vilniuje tikrai buvo ne viena galimybė įsitvirtinti sostinėje, bet magistro studijų metu supratau, kad noriu grįžti į gimtąjį miestelį, todėl pasirinkau atlikti praktiką Vaiko teisių apsaugos skyriuje, savivaldybėje. Taip sutapo, kad man baigus studijas, po mažiau nei pusės metų, Vyriausybė, siekdama išplėsti paslaugas rajonų gyventojams, steigė naujas pareigybes darbui su globėjais ir įtėviais. Turėjau gerų rekomendacijų, todėl pretendavau į būsimas pareigas. Taigi pirmoji darbovietė buvo Vaiko teisių apsaugos skyriuje.

– Kodėl karjeros siekti visgi nusprendėte Rokiškyje?

– Turbūt todėl, kad tai – mano miestas: kur beeitum, visur gali „sutikti“ sentimentalių prisiminimų, čia didesnės socialinės garantijos: galimybė įsigyti nuosavą būstą be ilgamečių paskolų, mažesnės būtinosios išlaidos, didesnė galimybė gauti vaikams vietą ugdymo įstaigoje, daugiau gamtos, o veiklų ir darbų man netrūksta. Dar išskirčiau ir tai, kad greitai gautas darbas po studijų pridėjo daug motyvacijos pasilikti ir kurti ateitį Rokiškyje. Man pasisekė, kad sutikau daug specialistų, kurie palaikė ir motyvavo, nenuvertindavo manęs jaunos.

– Kokiomis veiklomis užsiimate ne darbo metu?

– Sportuoju, lankau zumbą, FIT treniruotes, stengiuosi per dieną nužingsniuoti kuo didesnius atstumus. Dalyvauju politinėje veikloje ne tik kaip tarybos narė, priklausau rajono politinei jaunimo organizacijai, su kuria rengiame tradicinius renginius, akcijas. Viena jų – „Būk pirmūnas“: rajono žmonių surinktas mokyklines prekes išvežiojame sunkiai besiverčiančių šeimų gabiems vaikams. Taip norime paskatinti būsimų mūsų rajono pirmūnų potencialą.

Esu įkūrusi Nacionalinę GIMK specialistų asociaciją, kuri vienija daugiau nei 90 narių. Esu išrinkta jos prezidentė, aktyviai veikiame šioje srityje ir siekiame globos ir įvaikinimo sistemos kokybės gerinimo. Esu Rokiškio socialinės paramos centro savanorių koordinatorė, savanoriauju Probacijos tarnyboje. Savanorystė man labai artima.

– Kodėl skatintumėte Rokiškio jaunimą turėti kuo daugiau veiklų ir pradėti savanoriauti, jei to dar nedaro?

– Dažnas jaunas žmogus, norintis įsidarbinti, klausia kaip? Darbdaviai reikalauja patirties, tam tikrų įgūdžių ar gebėjimų. Juos įgyti puikiai galima savanoriaujant. Šiuo metu mūsų Socialinės paramos centre yra iki 15 savanorių, dalis iš jų planuoja arba jau mokosi socialinių mokslų. Mūsų rajono jaunimą kviesčiau nebūtinai savanoriauti, bet apskritai būti aktyviems, domėtis ir atrasti sau patinkančias sritis. Mokyklų, neformalioji veikla, būrelių lankymas, narystė kokioje nors organizacijoje – visa tai duoda naudos: tobulina asmenines kompetencijas, formuoja pasaulėžiūrą, padeda atsiskleisti.

– Kuo jums svarbi kiekviena veikla?

– Kaip bebūtų, kiekvienai veiklai ar idėjai atiduodu dalį savęs, savo laiko, kitų resursų, bet visada gaunu atgalinę naudą ir ji ne visada pasveriama ar pamatuojama. Jeigu ko nors imuosi, darau tai kruopščiai, skrupulingai ir, mano nuomone, tas smulkmeniškumas man duoda didžiausią patirtį, tobulina asmeninius gebėjimus. Negali žmogus būti visažinis ir išmanyti visas sritis, o ir nereikia. Aš pati susidėliojau savo darbus ir veiklas taip, kad jos viena kitą papildytų.

– Ar paroje ne per mažai valandų? Ar spėjate skirti laiko sau ir artimiesiems?

– Laiko pritrūksta turbūt ne man vienai. Dirbu nuoširdžiai ir atsakingai, bet laiko, praleidžiamo su artimaisiais, negali pakeisti jokia veikla. Man viena iš didžiausių vertybių yra šeima, artimieji, draugai. Šeimoje turime įvairių tradicijų, švenčių metu susitinkame prie bendro stalo, kartą per ketvirtį arba gimtadienio proga važiuojame su tėvais ir seneliais žaisti boulingo, į galvosūkių kambarius, kiną, žaidžiame stalo žaidimus, stengiamės išbandyti naujas pramogas. O ir paprastas pokalbis ar susitikimas yra nepakeičiamas. Vertinu tai.

Laikas sau – būtinas, net valanda per dieną ar kelios valandos per savaitę tarsi atotrūkis nuo rutinos. Laikas sau man yra sportas, bėgiojimas, pasilepinimas grožio procedūromis, laikas sodyboje, gamtoje.

– Vykdote daug veiklų, ar esate pastebėta, galbūt gavote apdovanojimų?

– Už savo aktyvumą esu pastebima ir gaunu padėkų iš Socialinės paramos centro direktorės ir administracijos, bet aš jų nelaukiu ir nesitikiu. Stengiuosi užsiimti tokiomis veiklomis, kurios man nebūtų našta, o teiktų malonumą. Apdovanojimų ir nereikia, rastume kur kas daugiau už mane vertesnių žmonių, kuriuos reikia pastebėti. Didžiausias įvertinimas man yra tam tikrų atsakomybių patikėjimas, įsiklausymas į nuomonę ir išklausymas, žodinis palaikymas ir motyvacija, kai, nusvirus rankoms, išgirsti raginimą eiti į priekį.

– Kokias veiklas pristabdė karantinas?

– Karantinas pakeitė mūsų visų pasaulį, dienotvarkę, įprastą ir nusistovėjusią tvarką. Visų, kurie buvo veiklūs ir dalyvavo įvairiose socialinėse veiklose. Daugelis veiklų šiuo metu persikėlė į virtualią erdvę. Visose darbovietėse darbas vyksta nuotoliniu būdu ir jo tikrai ne mažiau, o galbūt daugiau, nes tai, ką buvo galima iškart aptarti su grupe žmonių, dabar reikia skambinti visiems atskirai, tai užtrunka.

Savanorystė vyksta taip pat nuotoliniu būdu, bendraujame su jaunimu per įvairias vaizdo platformas, rengiame konferencijas, susiskambiname, susirašome socialiniuose tinkluose, atliekame užduotis, ugdome gebėjimus, tik šiuo laikotarpiu daugiau ne praktinius, o žinių kaupimo.

Yra veiklų, kurios šiuo metu sustabdytos, tai – globėjų ir įtėvių rengimas ir mokymai, kurių daryti nuotoliniu būdu galimybės nėra dėl mokymų specifikos. Pasibaigus pandemijai, rajono žmonėms pasiūlysime naujų paslaugų – negalią turintiems asmenims ir vaikams.

Greta ŠLIURPAITĖ

Projektą iš dalies remia

Prie Dirdų

2
Rašyti komentarą

avatar
2 Comment threads
0 Thread replies
2 Followers
 
Most reacted comment
Hottest comment thread
2 Comment authors
Ne viską dar parašėtNuomonė Recent comment authors
  Subscribe  
Naujausius Seniausius Įvertinimą
Informuoti apie
Ne viską dar parašėt
Ne viską dar parašėt

girdėjau, kad tai ji Kinijoj sustabdė COVID-19 plitimą.

Nuomonė
Nuomonė

Tušti puodai garsiai skamba…