– Raimondai, kada ir dėl kokių priežasčių atvykai į Angliją?
– Prieš trejus metus gavau darbo pasiūlymą ir atvažiavau į Angliją, visą laiką gyvenu Mančesteryje. Čia dirbu programuotoju farmacijos kompanijoje.
Lietuvoje prieš baigdamas studijas jau turėjau darbą, tačiau nusprendžiau šiek tiek praplėsti akiratį ir pagyventi svetur. Išsiunčiau nemažai gyvenimo aprašymų užsienio kompanijoms. Į Mančesterį atvykau tik todėl, kad iš šio miesto pirmiausiai gavau kvietimą dirbti.
– Kokie buvo pirmieji įspūdžiai atvykus į Angliją?
– Atvykęs apsigyvenau už kelių mylių nuo miesto centro esančiame Rusholmo kvartale. Ten pigesnė būsto nuoma. Nustebino netvarkinga aplinka, gatvėse – daug šiukšlių. Todėl pirmieji įspūdžiai – slogūs. Vėliau sužinojau, kad tas kvartalas nėra tinkamiausia vieta gyventi. Anot vietinių, tai baisiausia miesto vieta visomis prasmėmis. Vėliau persikrausčiau arčiau centro. Čia visai kitoks gyvenimas.
Susidūriau ir su kita problema – teko iš naujo mokytis anglų kalbos. Vietiniai čia kalba ne taip, kaip mus mokė mokykloje. Specifinis dialektas mane šiek tiek trikdė. Nepatogumų pajutau jau pirmąją darbo dieną, vos susipažinęs su vadovais ir bendradarbiais. Kai jie kalbėjosi tarpusavyje, galvojau – kur aš čia patekau, kokia kalba jie bendrauja?.. Kalbos subtilybes jau gerokai pramokau. Kolegos tai žino, tad problemų nekyla, man padeda.
– Papasakok, kaip susipažinai su Evaldu?
– Su Evaldu lankėme tą pačią mokyklą – Rokiškio Juozo Tumo–Vaižganto gimnazijos „Romuvos“ padalinį. Buvome gana geri draugai. Baigę mokyklą ir pradėję studijuoti, atsitiktinai susitikome Vilniuje. Dažnai leidome laiką kartu. O prieš metus Evaldas apsigyveno Mančesteryje.
– Smalsu, kodėl judu nusprendėte valyti šiukšlinus kanalus?
– Ant vieno iš tų kanalų kranto stovi pastatas, kuriame įsikūrusi mano darbovietė. Pastatas – naujas, sienos – stiklinės. Neįmanoma nematyti kanalo ir jame plaukiojančių šiukšlių. Kai tokį vaizdą matai kiekvieną dieną, tai tave paveikia. Galiausiai vieną dieną pasiūliau Evaldui tą kanalą išvalyti. Jis iš karto sutiko. Nusipirkome valtį, tačiau to buvo maža. Sužinojau, kad plaukioti kanalais reikia specialių licencijų. Teko įsigyti ir ją. Šeštadienį su Evaldu susitikome miesto centre, paruošėme valtį, nuleidome į kanalą, sėdome į ją ir ėmėmės švaros darbų.
Apvalėme, kiek galėjome. Visko išvalyti neįmanoma – šiukšlės plaukia nenutrūkstamu srautu. O kas yra dugne, tereikia įsivaizduoti…
Radome visko: plaukiojo maisto produktų pakuotės ir gėrimų buteliukai, skardinės, buitinės atliekos, golfo ir teniso kamuoliukai, vaikiški žaislai. Žodžiu, įvairiausias šlamštas…
Išvalę kanalą, kaip įmanoma daugiau išrūšiavome atliekas, o kitas palikome prie šiukšliadėžių. Tik po švarinimosi akcijos sužinojome, kad galima paskambinti savivaldybės įstaigoms ir jos pasirūpina maišų surinkimu.
– Jums tai buvo įprasta švaros akcija. O kaip reagavo vietiniai?
– Reagavo įvairiai. Mums pasirodė, kad jaunesni tarsi šlykštisi tuo kanalu, teiravosi, kaip mes galime juo plaukioti. Mums tai nekėlė jokių nepatogumų. Atsakėme, kad švarinamės. Norime gyventi švaresnėje aplinkoje. Būtent tokioje, koks yra mūsų gimtasis Rokiškis.
Buvo ir tokių, kurie gyrė, treti tiesiog nekreipė dėmesio. Gal pamanė, kad dirbame savo darbą. Vilkėjome šviesą atspindinčias liemenes.
Tiesa, sutikome kelis žmones, kurie priklauso organizacijoms, besirūpinančiomis kanalų švara. Šie neseniai buvo išvalę kitas atkarpas, siūlė mums prisijungti, apsikeitėme kontaktais.
– Ar po Jūsų akcijos vietiniai mažiau šiukšlina kanalą?
– Gaila, bet jis ir vėl purvinas. Mūsų darbas iš esmės nieko nepakeitė. Džiugina tik tai, kad maža mūsų iniciatyva sukėlė didžiulį atgarsį visuomenėje. Tarytum išjudino, žmonės pradėjo apie tai kalbėti.
Po visų darbų savo nuotraukas ir aprašymą paskelbėme viename socialiniame tinkle. Į tai sureagavo daug žmonių, jie siūlėsi jungtis prie iniciatyvos. Smagu, kad tarp jų buvo ir nemažai lietuvių. Jie susisiekė su manimi, tad kitą kartą prisijungs.
Sureagavo ir vietos žiniasklaida, maloniai nustebino jos dėmesys, o garsus britų aktorius Christopheris Ecclestonas po mūsų švaros akcijos socialiniame tinkle piktinosi, kad vietos gyventojai labai nevalyvi – gražiausius gamtos kampelius paverčia šiukšlynais.
Mes nesiekėme dėmesio, bet išgirsti net ir mažytę padėką labai malonu. Lygiai taip pat, kaip ir gyventi švarioje aplinkoje.
– Ačiū už pokalbį.
Projektą iš dalies remia
