Iliustracija senolės Leokadijos pavyzdžiu
Organizatoriai tikisi, kad net kelis etapus trunkančią „Vaikystės Kalėdų laiško“ kelionę padės iliustruoti šis sugalvotas pavyzdys:
Senolė Leokadija iš bibliotekos pasiėmė voką su popieriumi ir mažu voku. Namuose ji parašė laišką, kuriame pasakojo apie Kalėdas jų gausioje šeimoje. Nors praėjo daugiau kaip šešiasdešimt metų, Leokadija atsiminė tas Kalėdas: ką gavusi dovanų, kokias pati dovanojusi, ką šeima valgė per Kūčias ir kuo vaišinosi per Kalėdas. Prisiminė, apie kokias dovanas tuo metu svajojo. Laišką Leokadija pasirašė savo vardu, pridėdama vieną pavardės raidę „Leokadija T.“. Ant mažo voko ji taip pat užrašė „Leokadija T.“. Tada į didelį voką įdėjo savo laišką, mažąjį voką ir užklijavo. Kitą dieną laišką nunešė į biblioteką. Gruodžio 17 d. Leokadija nuėjo į biblioteką. Ten, tarp daugelio vokų, ji atpažino savo ranka užrašytą „Leokadija T.“. Pasiėmusi jai skirtą vaiko atsakymą, Leokadija išskubėjo namo skaityti.
Kol yra laikas
Rajono savivaldybės Komunikacijos ir kultūros skyriaus vedėja Irena Matelienė sako, jog kalbinti senolius, parašyti jiems laišką reikia dabar, kol dar galime susitikti, kol dar laikas. Projektus mes, aišku, rašome, tačiau jie skirti žvalgytis – kaip seneliams padaryti patogesnį transportą, kelią į kultūros ar gydymo įstaigą ar prailginti žalio šviesoforo laiką . „Juk šiltai sėdėdamas automobilyje, klausydamas muzikos tu gali ir ilgiau palaukti prie sankryžos, o jiems dažnai neužtenka tų sekundžių pereiti gatvę be streso“, – svarsto I. Matelienė.
Vienas iš minėtų projektų – „Jaunimas – senjorams. Aktyvi senatvė“.
„Su rajono savivaldybės tarptautiniais partneriais, organizacija „Douzelage“, kyla įvairių idėjų. Šio projekto darbo grupėje – geranoriški, senolių gyvensenai neabejingi žmonės iš nevyriausybinių ir biudžetinių organizacijų. Dabar siūlome pirmąją iniciatyvą, o ateityje jų tikrai bus daugiau, nes dalyvauja ir Socialinės paramos centras, rajono Neįgaliųjų draugija. Nuoširdaus palaikymo sulaukėme iš mokyklų vadovų“, – sakė I. Matelienė.
Dovanojimo prasmė
Pirmoji iniciatyva – artėjant šventėms. „Pradedame nuo vaikystės Kalėdų laiško. Kviečiame senolius ir vaikus apsikeisti popieriniais laiškais su pasakojimais apie tai, kokios buvo šventės prieš keliasdešimt metų ir ko vaikai tikisi šiandien“, – sakė I. Matelienė. Ji pastebi, kad šiandieninių vaikų kuklios dovanos dažnai jau nebedžiugina, o senoliui laiškas gali prilygti vilčiai ir šventei širdyje. Pašnekovė akcentuoja, kad ši iniciatyva turi keletą tikslų. „Norime parodyti dėmesį senoliams, patikinti, kad apie juos galvojame, kad jų prisiminimai, patirtys yra mums vertingi. Toks laiškas – tyra atvirumo dovana jaunajai kartai. Turime vilties, kad senolių pasakojimai paskatins kalbėtis apie dovanojimo tikslą, Kalėdų švenčių prasmę ir dvasinę būseną jų metu“, – sakė iniciatorė.
Kaip vyks apsikeitimas laiškais?
I. Matelienė paaiškino, kad apsikeitimas laiškais vyks saugiai per Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos filialus ir skyrius, rajono Neįgaliųjų draugiją, Socialinės paramos centrą.
„Maloniai raginame artimuosius, savanorius pranešti senoliams apie „Vaikystės Kalėdų laiško“ akciją ir padėti senoliams dalyvauti: paimti voką, užrašyti prisiminimus, atnešti laišką, paimti atsakymą. Norintieji dalyvauti šventiniame susirašinėjime nuo lapkričio 18 d. bet kuriame apsikeitimo taške galės pasiimti specialų voką su rašomuoju popieriumi ir mažu vokeliu viduje“, – sako iniciatyvos organizatoriai.
Laišką pasirašyti galima tikru vardu arba slapyvardžiu. Svarbu, kad lygiai toks pat vardas arba slapyvardis būtų užrašytas ant mažojo voko.
Parašytą laišką reikia įdėti į didįjį voką. Kartu sudėti ir mažąjį voką. Jo prireiks vaikui, kai rašys atsakymą. Šitaip supakuotą voką iki gruodžio 1 d. reikia nunešti į bet kurį apsikeitimo tašką.
Gruodžio 3 d. senolių laiškai pasieks mokyklas ir bus padalinti vaikams. Perskaitę laiškus, jie parašys atsakymus ir supakuos į mažuosius vokus su senjorų vardais ar slapyvardžiais.
Gruodžio 17 d. vaikų laiškai pasieks apsikeitimo vietas. Atsakymus senoliai gaus toje pačioje apsikeitimo vietoje, į kurią nunešė laišką.
Svarbiausia, kad atsisėstum šalia
Rokiškio socialinės paramos centro socialinė darbuotoja, padalinio vadovė Irma Rutkauskienė pasakojo apie bendravimą su senoliais, kuriems reikalingos centro paslaugos. Jų šiuo metu – apie du šimtus, o ir telefonai per pandemiją retai tyli.
Anot pašnekovės, dauguma jų – daugiau nei septyniasdešimt procentų – yra vieniši. Kai kurių ryšiai su vaikais nutrūkę arba tik retkarčiais sulaukia skambučio ar žinutės iš emigracijoje gyvenančių artimiausiųjų. Todėl vieninteliai, su kuo seneliai turi galimybę pasikalbėti, – tik centro darbuotojai ir paštininkai.
„Nemažai tarp mūsų globojamųjų yra tokių, kurie gal penkiolika ar dešimt metų nėra išėję į lauką, nes dėl ligų to padaryti negali gyvendami penktame ar ketvirtame daugiabučio aukšte be lifto“, – sakė I. Rutkauskienė. Jie, sulaukę gero žodžio iš socialinių darbuotojų, neretai braukia ašaras. „Mes matom, jog jie nieko taip nenori, kad tik žmogus atsisėstų šalia ir kažką papasakotų. Kad ir tai, kaip keičiasi miestas. Esame įsigiję planšetes, turime galimybę ne tik papasakoti, bet ir parodyti seneliams vaizdo įrašus, kartais net suorganizuoti pokalbį su artimaisiais. Toli gražu ne iš karto, per keletą mėnesių, pusę metų jau imam matyt pokyčių – mažiau pesimizmo ir liūdesio jų akyse“, – pasakojo I. Rutkauskienė. Ji pastebėjo, jog džiaugsmo senjorams ypač sukelia jaunimo dėmesys – kad ir pernai jiems perduoti jaunų žmonių piešti šventiniai atvirukai.
Dėmesio negali būti per daug
Šiame projekte dalyvaujančios mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“ direktorė Romualda Cegelskienė svarstė, kad vaikystės Kalėdų laiškas, kai senjorai ir vaikai dalinsis įspūdžiais apie išgyventus šv. Kalėdų jausmus, turi gražią prasmę. „Juk dėmesio senjorams niekada negali būti per daug. O šios kartos vaikai, kartu su klasės draugais dalydamiesi patirtimis su seneliais, turės galimybę netiesiogiai išjausti tų laikų šv. Kalėdų prasmę. Tų, kai didžiausia kalėdinė dovana buvo šventinė eglutė. Vaikams verta iš senjorų išgirsti, kokia tikroji šv. Kalėdų prasmė, koks buvo jų laukimas prieš keliasdešimt metų. Tai nauja patirtis“, – kalbėjo R. Cegelskienė.
Projektą iš dalies remia:
