Nuotolinis darbas: ateitis jau šiandien

– „Eurostat“ duomenimis, 2019 m. prieš pandemiją iš namų kartais arba dažnai dirbo 14,7 proc. žmonių. Lietuvoje šis procentas buvo vienas mažiausių – vos 4,7 proc. Šią situaciją pandemija pakeitė iš esmės. Lietuvoje pandemijos metu iš namų dirbo netgi 46,5 proc. darbuotojų. Ar nemanote, kad darbas biuruose jau atgyveno, o nuotolinis tampa mūsų kasdienybe? Kokius įžvelgiate nuotolinio darbo pliusus ir minusus?

Rugilė: – Dirbu nuotoliniu būdu personalo atrankų įmonėje. Labai džiaugiuosi, jog gyvendama Rokiškyje galiu dirbti mėgstamą darbą nuostabioje kompanijoje kitame mieste su puikia komanda ir bendradarbiauti su tos pačios srities profesionalais. Mūsų biuras yra Vilniuje, bet prasidėjus pandemijai dauguma darbuotojų pradėjo dirbti iš namų –visas darbo funkcijas galime atlikti per nuotolį. Toks darbo pobūdis turi savo pliusų ir minusų.

Pliusų įžvelgiu kur kas daugiau:

Sutaupytas laikas. Daugiau laiko. Nereikia skubėti ar valandą praleisti „kamštyje“ vykstant į darbą bei grįžtant namo. Tą laiką galiu išnaudoti kitoms veikloms (pvz., įsijungus kompiuterį, baigti nebaigtus darbus, padaryti rytinę mankštą, išeiti pabėgioti ar neskubant suvalgyti skanius pusryčius su šeima).

Didesnė koncentracija darbui. Pastebėjau, kad dirbdama namuose galiu visiškai susikoncentruoti vien tik į darbą ir užduotis, kurias turiu padaryti. Nėra jokių pašalinių trikdžių, garsų, pokalbių „prie kavos“, viskas vyksta operatyviau.

Laisva vieta biure. Išaugus darbo komandai, tiesiog fiziškai nebetilpome biuro patalpose, todėl biure dirbdavome rotacijos principu ir taip sprendėme minėtą problemą.

Sutaupyti pinigai, ir ne tik. Darbas iš namų naudingas ir finansiškai, nes atkrenta kelionės į/iš darbo išlaidos, pietūs kavinėse ir pan. Taip lengviau laikytis sveikos mitybos principų.

Daugiau laiko su artimaisiais. Dirbant namuose neretai pavyksta daugiau laiko praleisti su šeima ryte ar pietų metu.

Neigiama pusė:

Nėra tiesioginio kontakto su žmonėmis arba jo yra mažiau. Ne visi žmonės mėgsta dirbti vieni, kai kuriems gyvybiškai svarbus kontaktas su kolegomis, pasibendravimas prie kavos puodelio ir pan. Prisipažinsiu, man irgi to kartais reikia, todėl kartą per savaitę vykdavau į biurą (kol neprasidėjo karantinas). Taip atsiranda balansas ir priklausymo komandai jausmas.

Kai visi namie… Tiesiogine to žodžio prasme. Čia aktualu tiems, kurie turi vaikų. Būna, vaikai suserga ar darželiai/mokyklos uždaromi karantino metu. Tuomet tenka suderinti darbą ir rūpinimąsi atžalomis. Tai yra nemažas iššūkis, ypač turintiems mažų vaikų.

Irmantas: – Visų mano pastarojo dešimtmečio darbų centriniai biurai yra Vilniuje, tad kiekviena galimybė nevažiuoti ten man buvo pliusas. Dar iki pandemijos daugelis didesnių įmonių praktikavo darbą „open office“ principu, t. y. be konkrečios darbo vietos biure. Tai buvo nuotolinio darbo puiki įžanga. Tuo metu pradėjau bent 4–6 dienas per mėn. dirbti iš namų, o jei ir nuvažiuodavau į biurą – dirbdavau ten, kur rasdavau vietos (įskaitant ir poilsio kambarius, virtuvėles). Tad pokytis kasdien dirbti iš namų man nebuvo toks netikėtas kaip kitiems.

– Kaip manai, ar nuotolinis darbas yra produktyvus ir efektyvus? O gal darbas iš savo pasirinktos vietos kaip tik suteikia papildomos motyvacijos? Kokia tavo nuomonė?

Rugilė: – Be abejo, produktyvus, tik priklausantis ir nuo darbo pobūdžio, pvz., dirbantiems gamyboje atlikti savo funkcijas nuotoliu būdu gali būti sudėtinga ar net neįmanoma. Bet jei gali dirbti iš namų, esi orientuotas į rezultatus bei kompanijos sėkmę, tuomet viskas vyksta labai efektyviai. Teko bendrauti su kitais žmonėmis, dirbančiais iš namų. Visi teigia, jog produktyvumas daug didesnis, bet dirbti tenka daugiau, nei tektų fiziškai biure (tai ne visada yra privalumas). Gali dirbti ir iš bet kurio pasaulio kampelio, tereikia turėti gerą interneto ryšį ir darbo priemonių. Auginu 3 metų sūnelį, todėl šia galimybe dar neteko pasinaudoti, bet mano kolegės dirba Tenerifės ir kitų šalių. Kodėl gi ne!

Irmantas: – Suderinamas tik tuo atveju, jei ir namuose nustatai darbo ir poilsio taisykles (ypač, kai dirbančių iš namų yra ne vienas). Svarbu, kad namiškiai suprastų, jog darbo metu dėmesys bus skiriamas ne bendravimui su jais. Jau ir taip pagundų daug – nejučia daraisi daugiau kavos, lankai šaldytuvą, žaidinį šunį ir t. t. Pirmą pusmetį nešiojamuoju kompiuteriu dirbau įvairiose namų vietose, kol galų gale supratau, kad be fiksuotos darbo vietos neišsiversiu, nes ir mano nugara pradėjo reikalauti, kad sėdėčiau tiesiai. Skyriau vieną iš kambarių fiksuotai darbo vietai su rašomuoju stalu, dideliu monitoriumi. Žmona padarė tą patį kitame kambaryje. Dirbame užsidarę durimis. Atrodo, šis būdas tinka.

– Ar nemanaote, kad nuotolinis darbas daugumai „senosios kartos“ darbuotojų išėjo į naudą, leido prisivyti ir suprasti naujųjų technologijų privalumus? Susitikimų programėlės, tiesioginis nuotraukų, darbų siuntimas ne tik el. paštu, bet ir „Viber“ ar kitokiomis programėlėmis ir t. t. 

Rugilė: – Tikrai taip. Kas iki pandemijos mažai dirbdavo kompiuteriu, per karantiną buvo priversti išmokti bent jau susiskambinti per „Zoom“ ar „MS Teams“, siųsti el. laiškus ar naršyti „Google“. Tai naudinga, juk visas pasaulis skaitmenizuojasi ir technologijos yra tam, jog palengvintų mūsų gyvenimą.

Irmantas: – Be abejo. Mama prisiminė, kad turi kompiuterį. Išėjo į naudą ne tik vyresnės kartos žmonėms, bet ir įmonėms, kurios skeptiškai žiūrėjo į nuotolinį darbą ir bijojo. Kai niekas nesugriuvo ir daug kas net pagerėjo, įmonės pradėjo „legalizuoti“ darbą iš namų savo vidaus taisyklėse ir leisti dirbti net ir po karantino namų ar biuro režimu. Ne visi iš karto nusprendė rinktis, kur dirbs darbuotojas, bet dirbti iš namų bent dvi dienas per savaitę tapo kasdienybe.

– Lietuvoje kuriasi vis daugiau viešųjų darbo erdvių, kuriomis gali naudotis kiekvienas. Planuose yra galimybė dirbti lauke, parke turint interneto prieigą, elektrą ir kitų privalumų. Kaip manote, galbūt tokios viešos nuotolinio darbo vietos lauke galėtų atsirasti ir Rokiškyje?

Rugilė: – Tokia idėja skamba smagiai, bet matau ir labai daug iššūkių, pvz., aplinkos triukšmas, kuris gali trukdyti susikaupti, ypač jei vyksta online susitikimai ar pokalbiai (aišku, čia pagelbėtų ausinės), interneto ryšys turėtų būtų labai geras, o ir kompiuterį bei telefoną reikėtų kažkur įkrauti, visas technologijas ir instaliacijas apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų – vėjo, lietaus ar net saulės. Abejoju, ar pati naudočiausi galimybe dirbti lauke, kadangi tenka dalyvauti daugybėje susitikimų, vesti darbo pokalbius, pristatinėti įmonę bei mūsų teikiamas paslaugas klientams, tam reikia ramios aplinkos ir susikaupimo. Bandau įsivaizduoti, kas galėtų naudotis tokiomis lauko erdvėmis – galbūt kokie laisvai samdomi rašytojai, tekstų kūrėjai, renginių organizatoriai ar kiti kūrybininkai, kuriems medžių ošimas, paukščių čiulbėjimas ar praeivių šypsenos teikia įkvėpimo.

Irmantas: – Nesu tokių vietų mėgėjas. Man tai daugiau trukdo, nei padeda. Esu dirbęs įvairiuose „workspace‘ uose“ (tiek tam skirtuose, tiek, pvz., ant gulto prie ežero), bet man „neprilipo“. Pašaliniai garsai, nesupratingi darbo „kaimynai“ trukdydavo garsiai bendraudami tarpusavyje ar telefonu. O ir darbas nešiojamuoju kompiuteriu ne pats patogiausias. Tokiose vietose erdvės turėtų būti aiškiai atskirtos (pvz., tylos zona, susirinkimų kambariai ir pan.) bei sudaryta galimybė naudotis didesniu monitoriumi, klaviatūra, pele. Už patogią darbo vietą be pašalinių trukdžių galėčiau mokėti atitinkamą pinigų sumą.

– Pasvajokim. Kaip įsivaizduoji idealią nuotolinio darbo vietą? Kur ji? Kokia ji?

Rugilė: – Manau, kad kiekvienas tą idealią vietą įsivaizduoja savaip. Idealu, kai turi namuose darbo kambarį, į kurį eini dirbti kaip į biurą. Idealu, kai kompanijos suteikia nuotolinio darbo galimybę ir gali dirbti beveik bet kur, savaitei išvykti dirbti prie jūros, mėnesiui – į išsvajotą šalį ir atlikti tą patį darbą kaip namuose ar biure. Aplinkos pakeitimas prablaško, suteikia motyvacijos, žadina kūrybiškumą ir naujas idėjas.

Irmantas: – Gerai apšviesta, ventiliuojama (kondicionuojama ir šildoma) erdvi salė ar erdvė, suskirstyta į zonas ramiam darbui ir pasitarimams. Tylos zonoje turėtų būti galimybė jungti nešiojamąjį kompiuterį prie didesnio monitoriaus, klaviatūros, pelės. Pelę ir net klaviatūrą dažniausiai turim, tad man svarbiausia monitorius. Svarbu greitas interneto ryšys (su galimybe naudotis tiek laidu, tiek Wi-Fi), ypač vaizdo skambučiams, prezentacijoms, ekrano dalinimuisi su kitais. Ji turėtų būti arčiau miesto centro, netoli maitinimo vietos. Kaip papildomą pliusą įvardinčiau galimybę dirbti terasoje neprarandant gero interneto ryšio. Gyvūnams draugiška vieta irgi pliusas.

– Ir pabaigai, visgi ką pasirinktum? Ar dirbti nuotoliniu būdu (jei tokia galimybė yra), ar biure, ar kur kitur?

Rugilė: – Rinkčiausi ir jau pasirinkau darbą nuotoliniu būdu, nes atsiveria daugiau galimybių, daugiau laisvių, išmokstame geriau planuoti savo laiką ir darbus, galime įsidarbinti svajonių įmonėje, kuri galbūt yra kitame mieste. Tai ypač aktualu mažesnių miestų gyventojams, kurie savo mieste neranda darbo ar tokios pozicijos, kurioje save realizuotų geriausiai. Tuomet verta pasižvalgyti galimybių kituose rajonuose. Be to, šiuo metu nemažai įmonių svarsto galimybę pasibaigus pandemijai dirbti pagal hibridinį darbo modelį, kai keletą dienų ar dieną per savaitę dirbama biure, kitas – namuose. Idealiausia, kai darbuotojas gali pats pasirinkti, kuriomis dienomis dirbs iš namų. Aš būčiau už tokį darbo modelį – atsirastų balansas tarp darbo biure ir namuose, individualaus darbo ir darbo komandoje. Pandemija padarė savo, žmonės buvo priversti sustoti ir pagalvoti, kokios yra jų vertybės ir prioritetai, kas jiems yra svarbiausia. Daugumai tai yra lankstumas, laisvas darbo grafikas, galimybė dirbti iš bet kur, o įmonės ir organizacijos, siūlančios tokius privalumus, bus darbuotojų pasirinkimų viršūnėse.

Irmantas: – Padirbėjęs pusantrų metų vien iš namų suprantu, kad esu tokio modelio gerbėjas. Tiesa, darbą iš namų ir darbą biure mielai dalinčiau santykiu 50:50.

Projektą iš dalis remia: