blank
Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Jolanta AUGULIENĖ (kairėje) ir Juozo Tūbelio progimnazijos pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Olia SAMĖNIENĖ. A Stanio ir asmeninio archyvo nuotr.

– Kokios nuotaikos vyravo pirmosiomis dienomis sugrįžus į mokyklą? Ar moksleiviai džiaugiasi vėl susitikę?

Olia: – Pirmosiomis dienomis klasėje vyravo šventinės ir optimistinės nuotaikos. Praėjusiais mokslo metais teko išmokti kelis mėnesius gyventi „burbuluose“. Nemenkas iššūkis, bet su ketvirtokais dažniausiai galima susitarti. Taip, smagu buvo matyti pasipuošusius, pasitempusius, paūgėjusius ir noriai bendraujančius, besidalinančius vasaros įspūdžiais, naujienomis 4a klasės moksleivius. Šventines veiklas vaikai taip pat atliko entuziastingai, džiaugėsi „QR kodų kelionėje“ pirmavusi pora, bet nenukabino nosies ir kiti, nes Rugsėjo 1-ąją laimėtojai – visi.

Jolanta: – Ne vienas mokinys sakė net netikėjęs, kad taip gali pasiilgti mokyklos, gyvo bendravimo su draugais, mokytojais. Įsiminė vienas pokalbis dar prieš rugsėjį su atsitiktinai mieste sutiktomis auklėtinėmis. Kai užsiminiau, kad laukia daug įvairių naujovių, merginos ištarė: ,,Tik nesakykit, kad bus nuotolinis…“ Jos prisipažino, kad labai nori į mokyklą. Panašiai jautėsi dauguma mokinių.

– Ar pandeminiu laikotarpiu ši Rugsėjo 1-oji buvo šventiškesnė, galbūt kėlė daugiau sentimentų?

Olia: – Ir taip, ir ne. Mums ypatingas šis rugsėjis, nes dabar ketvirtokai – „mažieji abiturientai“ ir kitais mokslo metais į jų suolus sės pirmokai. Labai norėjosi, kad ir tėveliai pamatytų savo atžalas klasėje, pastebėtų teigiamą pokytį, mikroklimatą, bet… Vis dėlto nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Šventės metu nereikėjo klausytis pompastiškų kalbų, informacijos, kuri pradinukams neaktuali, daugiau dėmesio buvo skiriama vaikams, jų poreikiams. Tėveliai su Rugsėjo 1-osios veiklomis susipažino virtualiai ir, manau, visi juto šventinę nuotaiką.

Jolanta: – Mano auklėtiniai yra abiturientai. Jiems apskritai ši Rugsėjo 1-oji yra kitokia, nes tai paskutinis rugsėjis mokykloje, taigi šventiškumo netrūko. Visi norėjo, kad šventė būtų graži, norėjosi išlaikyti tradicijas. Taigi buvo ir tradicinės uniformos, ir eisena į mokyklą išklausius šv. Mišias bei gavus palaiminimą Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Visi norėjome, kad šventė būtų įsimintina, kad pandemija nesugadintų nuotaikos. Tikime, kad ir kitas šventes, pvz., šimtadienį, galėsime švęsti mokykloje.

– Ar pirmąją savaitę vyravo tik džiugios nuotaikos, ar visgi teko kalbėtis su mokiniais apie dabartinę neramią situaciją, svarstyti apie ateitį ir galimą nuotolinį mokymąsi?

Olia: – Per pirmąjį pedagogų posėdį progimnazijos direktorius akcentavo, kad labai svarbu suvaldyti COVID viruso plitimą, imtis visų galimų saugumo priemonių. Mokykloje Visuomenės sveikatos biuro specialistė taip pat instruktavo mokinius, priminė asmeninės higienos svarbą ir rekomendavo, kad pajutus pirmuosius negalavimus į ugdymo įstaigą geriau neiti. Jau sudaryti mokinių sąrašai, kurių tėvai sutinka, kad jų vaikai testuotųsi greitaisiais antigenų testais. Labai svarbus ir operatyvus ryšys su tėvais, bendradarbiavimas sveikatos ir mokymosi klausimais. Klasės mokytojas savo „burbule“ ar valgykloje nuolat stebi, primena, formuoja sveikos gyvensenos įgūdžius, vėdina patalpas ir nori, kad vaikai būtų sveiki ir pasiektų kuo geresnių mokymosi rezultatų. Vis dėlti mokytojas turi tik dvi akis, dvi rankas ir vieną burną, todėl labai svarbus visų bendradarbiavimas, supratingumas ir pagalba.

Jolanta: – Teko ne tik gyventi šventinėmis nuotaikomis, bet ir kalbėtis apie dabartinę situaciją. Užsiminėme ir apie tai, kad, pasunkėjus situacijai, gali tekti vėl grįžti prie nuotolinio mokymosi. Labiausiai dėl to baiminosi abiturientai. Jie prisipažino, kad toks mokymasis labai apsunkintų pasiruošimą egzaminams.

– Kokie moksleivių, norinčių grįžti prie nuotolinio mokymo ir to nenorinčių, argumentai?

Olia: Visi vaikai skirtingi ir net požiūris į nuotolinį mokymąsi skiriasi. Taip, keliems mokiniams šis mokymosi būdas tiko, bet ir jie pasiilgo gyvo bendravimo, tikro (ne per ekraną) mokytojos aiškinimo, bendrų veiklų ir žaidimų. O labiausiai visi pasiilgo kelionių, išvykų. Praėjusiais mokslo metais laimėjome „Sėkmės žingsnelius“, todėl nekantraudami laukiame ekskursijos, kurią dovanos mokykla.

Jolanta: Dauguma mokinių sakė, kad nebenorėtų grįžti prie nuotolinio mokymo. Kai kas prisipažino, kad sunkiai sekėsi planuoti laiką, prisiversti atlikti pateiktas užduotis, kai kam labai trūko mokytojo ar auklėtojo gyvo paraginimo. Dėl to kai kurių mokinių rezultatai suprastėjo. Kai kurie prisipažino, kad bandė pamokas klausytis gulėdami ar sėdėdami lovoje. Deja, kartais lovos trauka nugalėdavo…

– Kaip vaikai ir kaip Jūs pačios žvelgiate į naujuosius mokslo metus? Galbūt šiemet daugiau vilties mokytis suole?

Olia: – Ir vaikai, ir jų tėvai, ir aš viliuosi, kad šiais mokslo metais mokysimės kontaktiniu būdu. Laikini nedalyvavimai pamokose dėl ligos ar kitų svarbių priežasčių mums nebaisūs, nes klasėje turime hibridinio mokymosi įrangą ir jau esame ją išbandę, pritaikę ugdymo procesui.

Jolanta: Į naujuosius mokslo metus žvelgiu su viltimi. Praėjusieji metai tikrai buvo labai sunkūs, nes didžiąją laiko dalį teko dirbti nuotoliniu būdu. Buvo liūdna, kai mačiau, kaip prastėja kai kurių mokinių žinios, kaip jie praranda norą mokytis, kaip negali susikoncentruoti. Man, kaip mokytojai, bene sunkiausia buvo, kai kartais tekdavo kalbėtis kone su savimi, kai pervargę mokiniai tiesiog nenorėdavo reikšti savo nuomonės. Sunku buvo, nes nemačiau akių, todėl kai kada sunkiai sekėsi motyvuoti. Kai pasitaikydavo tokių pamokų, po jų pasijusdavau be galo pavargusi… Labai tikiu, kad šiemet tikrai daugiau laiko praleisime dirbdami mokykloje. Tuo tiki ir mokiniai. Džiaugiuosi, kad dauguma mano auklėtinių yra pasiskiepiję. Vadinasi, jie yra atsakingi, supranta, kad liga šalia ir saugotis nuo jos turime patys.

– Ar galite patarti vaikams, kaip neprarasti noro mokytis, išlikti smalsiems? Kaip kokybiškai sugrįžti į mokslus ne tik po vasaros, bet ir nuotolinio mokymosi?

Olia: – Mano nuomone, pradinis ugdymas asocijuojasi su namo PAMATU. Savo ketvirtokų dažnai klausiu, kokio namo pamato jie nori? Tvirto, ilgaamžio ar skylėto, trupančio? Žinoma, numanote, koks visų atsakymas, todėl visiems mokiniams linkiu „pasiimti“ individualius gebėjimus, pastangas, kantrybę, draugų ir mokytojų pagalbą, tėvų palaikymą, pavyzdį, ir pirmyn.

Vyresnieji mokiniai, užsitęsus nuotoliniam mokymuisi, grįžo į klases. Visada galima pasitempti, tik reikia labai norėti „pasistatyti tvirtą, kokybišką, šiuolaikišką namą“.

Jolanta: Pirmas linkėjimas – pradėti dirbti nuo šiandienos, neatidėlioti kitai dienai, nes taip atidėliojant ta kita diena gali labai toli nusitęsti. Kitas dalykas, kurį aš pati esu išbandžiusi dar besimokydama mokykloje, – nusiteikimas, t. y. į kiekvieną pamoką, užduotį žiūrėti kūrybiškai. Reikia ieškoti, ką naujo sužinojai/osi, o ne verkšlenti, kad neįdomu. Kartais mokiniai manęs klausia, ar man tikrai patiko visos perskaitytos knygos, nes užduodama aš jas entuziastingai pristatau. Tikrai ne visos knygos vienodai įdomios, bet prieš pradėdama skaityti aš nusiteikiu, kad reikia ieškoti kažko naujo. Tada ir randu daugybę įdomių dalykų. Trečias dalykas, kurio palinkėčiau, – tai tikėti savimi. Jeigu pradėsi galvoti, kad kažkoks uždavinys per sunkus, kad tai ne man, taip ir bus. Reikia tikėti, kad aš galiu tai padaryti, ir labai stengtis. Tada tikrai pavyks pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Projektą iš dalies remia:

blank

 

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: