blank
Iš kairės Ričardas, Arnas ir Karolis. Asmeninių archyvų nuotr.

– Praūžė mitingas prie Seimo. Ten galėjome pamatyti visko: eilinių žmonių, teistų ir abejotinos reputacijos „lyderių“, politikų. Pamatėme fašizmo simbolikos, išgirdome užuominų apie genocidą, sulaukėme net riaušių. Ar ši tamsioji mitingo pusė užgožė eilinių Lietuvos piliečių norą išreikšti savo nuomonę?

ARNAS: – Mitingą vertinu neigiamai. Akivaizdu, kad žmonių nepasitenkinimu naudojasi nedraugiški mūsų šaliai ir visuomenės paraštėse besitrinantys veikėjai. Šaukštas deguto statinę medaus sugadina… Mitinge buvusių taikių protestuotojų nesigirdėjo. Tikiuosi, tai paskatins juos atidžiau rinktis, su kuo ir prieš (ar už) ką eiti. Laiku neatsiriboję, taikieji, jei tokių buvo, paskendo agresyviųjų minioje. Organizatorių tikslas – ne išreikšti pilietinę poziciją, o sukelti chaosą. Tai jie sėkmingai darė. Net nebuvo aiškiai suformuluotų tikslų. Kiek teko girdėti, dalyviai tiesiog šūkaliojo padrikus šūkius apie blogą valdžią, priverstinį vakcinavimą, išgalvotą pandemiją, per mažas pašalpas, neva reikia su valdžia susidoroti…

KAROLIS: – Visą mitingą vertinu labai neigiamai ir visiškai nesutinku su tais, kurie dabar mėgina jį skirstyti į neva taikią ir teisėtą oficialiąją dalį ir nuo organizatorių nepriklausiusią „vakarinę“ riaušių dalį. Kaip galima vadinti „taikiu“ mitingą, kuriame stovi kartuvės, o nuo scenos atvirai grasinama ir provokuojama minia, smurtaujama prieš žurnalistus? Dar pridėkim visą puokštę teistų ir teisiamų pranešėjų bei abejotinos reputacijos Seimo narių vulgarių ir žeminančių pasisakymų – į taikų renginį tai nebepanašu. Manau, vakare vykusios riaušės buvo tiesioginė oficialiosios mitingo dalies pasekmė. Tikiu, kad iš ryto į mitingą dauguma žmonių ėjo tiesiog norėdami taikiai ir pagal įstatymus išreikšti savo nepritarimą Vyriausybės sprendimams, tačiau pasilikdami po to, ką ten pamatė, plodami ir palaikydami bauginančią, grasinančią ir besityčiojančią mitingo retoriką, jie diskreditavo tiek save, tiek visą mitingo idėją.

RIČARDAS: – Stebėjau tiesiogines transliacijas socialiniuose tinkluose, vakaro žinias ir negalėjau patikėti tuo, ką matau. Mitingas buvo absoliuti gėda visai Lietuvai. Paprastiems piliečiams net nebuvo atstovaujama, neišsakyta jokia nuomonė, nepateikti jokie argumentai, tik akla agresija ir populizmas. O dabar bandoma nusipurtyti atsakomybę: ne mes kėlėm riaušes, ne mes mėtėm akmenis, normalūs jau buvo išsiskirstę iki penktos valandos vakaro, tada atėjo „jie“. Man kyla klausimas, tai ką jūs ten, normalūs piliečiai, veikėte? Sunku įsivaizduoti, kad ateini į mitingą, pamatai kartuves, išgirsti, kokius vėjus kalba veikėjai, stebi, kad įžeidinėjami ir stumdomi žurnalistai, terorizuojami seimūnai, regi lyg ietis skraidančias Lietuvos vėliavas, ir vis tiek nusprendi pasilikti „taikiai išsakyti savo nuomonę“? Arba nepritari smurtui, nenori, jog tokie asmenys tau atstovautų, todėl apsisuki ir išeini namo; arba lieki ir ploji, todėl tampi vienu iš jų.

– Socialiniuose tinkluose akivaizdus žmonių susiskirstymas. Vieni už Vyriausybės sprendimus, kiti prieš, tretiems jie nerūpi. Nesiliauja užgauliojimai, skatinimai toliau priešintis. Ar pastebite daug netinkamo elgesio ir melagienų? Ar įmanoma priimti visiems tinkamus sprendimus? Kur padaryta didžiausia klaida?

ARNAS: – Per menkai stengiamasi suprasti kitaip mąstančius. Pasisakantieji už skiepus suvokia, kad Vyriausybė stengiasi kuo greitesnėmis ir pigesnėmis priemonėmis suvaldyti pandemiją. Tokia priemonė yra vakcinos. Matydami, kad epidemiologinė situacija prastėja, pasiskiepiję žmonės nesupranta, kodėl ribojimai turėtų paliesti ir juos. Juk jie vykdė viską, ko buvo prašoma. Nesiskiepijantieji turėtų suvokti tokio pasirinkimo pasekmes. Skiepytis juk niekas neverčia – galima reguliariai testuotis. Kadangi testavimo kaina  yra kelis ar keliolika kartų didesnė nei skiepo, nesunku suprasti, kodėl Vyriausybė atsisako kompensuoti testavimą.

Yra grupė tokių, kuriems visada negerai. Jie nori, kad ir kitiems būtų negerai. Tam sukurs melagieną, ignoruos bet kokius logikos ir / ar mokslo dėsnius, o visus nesutinkančius su jų nuomone apšauks fašistais, naciais, apkaltins netradicine seksualine orientacija ir dar pasiūlys į snukį… Džiugu bent tai, kad šiai grupei priklausantieji nebūna itin gerai išsilavinę, jų kalbos nebūna gerai argumentuotos ir daugumos neįtikina. Būtent iš tokių dažniausiai tyčiojamasi. Kitaip sakant, kalbama jų pačių kalba.

Žmonių susiskaldymo priežastys slypi kur kas giliau. Visuomenės santvarka yra tam tikras nerašytas socialinis susitarimas tarp jos narių. Jis apibrėžia, kaip gyventi ir elgtis, kad būtum sėkmingas tos visuomenės narys. Jei šis susitarimas neveikia, prasideda kaltų ieškojimas. Tuomet kaltu tampa bet kas, kas gyvena kitaip, dažniausiai geriau, nei aš. Jei gyvena geriau, vadinasi, žino kažką, ko man tyčia nesako. Iš čia kyla sąmokslo teorijos, nepasitenkinimas valdžia, rasizmas ir pan. Žmogus yra socialus, todėl ieško bendraminčių. O šiuolaikinis gyvenimo būdas – internetas, socialiniai tinklai – bendraminčių leidžia rasti vos keliais mygtuko paspaudimais.

Kai kurios tokios grupės yra slaptos. Vadinasi, jų nariai bent jau nutuokia, kad daro kai ką negero, tačiau sąmoningai tai tęsia. Masė tokių bendraminčių gali sukelti neramumų. Tai matėme mitinge. Visų pirma tai atskleidžia švietimo ir / ar auklėjimo spragas. Žmonėms nebuvo išaiškinta, kaip veikia valstybė, kodėl reikia pasitikėti mokslu ir kad už savo pasirinkimus būtina prisiimti atsakomybę. Todėl dėl prastų pažymių kalti mokytojai, dėl mažų atlyginimų – darbdaviai, dėl didelio nedarbo – valdžia, dėl išprovokuotos mitinguotojų agresijos, ko gero, – Landsbergis. Neva valstybė privalo man kažką duoti (pageidautina – milžinišką pašalpą, už kurią nereikėtų atidirbti) vien todėl, kad egzistuoju.

Visiems įtikti neįmanoma dėl labai paprastos priežasties – gyvename demokratijos sąlygomis, kai sprendimai priimami daugumos balsais. Vadinasi, dalis visuomenės liks bent iš dalies nepatenkinta. Norėtųsi, kad tas nepasitenkinimas virstų konstruktyvia diskusija, o ne smurto protrūkiais.

KAROLIS: – Perfrazuojant garsų krepšinio trenerį – politika ne seksas, visi patenkinti nebus. Socialiniai tinklai unikalūs tuo, kad kiekvienas turi ten savo nuomonę visais klausimais – nuo olimpinių medalių stygiaus iki pabėgėlių srautų valdymo. Svarbiausia – kiekvienas mano, kad jo nuomonė yra teisingiausia, nesvarbu, ar ji pagrįsta (dažniausiai ne). Pandemija, skiepai, Vyriausybės sprendimai – tai labai jautrios temos, kurios audrina visuomenę, nenuostabu, kad ji segreguojasi į palaikančių, prieštaraujančių ir tų, kuriems nusispjaut grupes. Aršiausia kova vyksta komentaruose, o labiausiai girdimi tie, kurie garsiausiai rėkia (prideda daugiausia raudonų šauktukų). Iš komentarų gausos susidaro įspūdis, kad skiepų naudos ir viruso neigėjų bei Vyriausybės „nekentėjų“ yra dešimteriopai daugiau, tačiau nepamirškim, kad jau daugiau kaip pusė Lietuvos populiacijos yra pasiskiepiję. Taigi skiepais ir medicina pasitikinčiųjų pusė tiesiog mažiau linkusi veltis į socialinių tinklų kovas. Aš pats, nors ir esu mokslo pusėje, nesu kategoriškai nusistatęs prieš abejojančius vakcinacija. Dažnas jų kelia logiškus klausimus, turi pagrįstų baimių ir abejonių. Tačiau labiausiai eterį teršia kategoriški „antivaxeriai“, skleidžiantys sąmokslo teorijas, niekuo nepagrįstas „tiesas“, savo nuomonę pateikiantys kaip faktus. Tokia jų veikla apsunkina dialogą tarp abejojančiųjų ir siekiančiųjų kuo didesnės pasiskiepijusios populiacijos, t. y. Vyriausybės.

RIČARDAS: – Ne tik socialiniuose tinkluose žmonės susiskaldę, gal tiesiog ta priešprieša čia geriau matyti, daugiau žmonių išsako savo nuomonę, lengviau pasiginčyti, kai ekrane tik tekstas. Apie slaptas grupes, skatinančias nepaklusti įstatymams, negirdėjau, bet geriau pagalvojus jų egzistavimas yra akivaizdus ir logiškas. Paskelbk, kad paukščiai iš tiesų yra Vyriausybės dronai – prašau, feisbuko grupė, kurioje tave palaikys. Antivakseriai žaidžia partizanus, įsivaizduoja esą herojai, kovojantys prieš didį blogį, o iš tikro rizikuoja žmonių sveikata ir gyvybe, stingdo ekonominį ir socialinį gyvenimą, kadangi rudenį vėl turėsim bent iš dalies užsidaryti. Protestuoja prieš ribojimus, bet jie bus reikalingi tik todėl, kad daug žmonių vis dar piktybiškai nepasiskiepijo. Valdžios sprendimais visi patenkinti niekada nebus, bet reikia nepamiršti, kad viskas daroma mūsų saugumo labui. Virusas yra mūsų priešas, o ne valdantieji. Ir priešas laimi tik todėl, kad mes negebame padaryti to, kas būtina – pasiskiepyti.

– Socialinėje erdvėje populiaru profilio nuotrauką papuošti rėmeliais, liudijančiais vieną ar kitą nuomonę. Esą tokie dalykai tik skaldo žmonės. Ar sutinkate?

ARNAS: – Manasis skelbia: „Aš pasitikiu mokslu. Aš pasiskiepijau.“ Tokių rėmelių bumą pastebėjau po rugpjūčio 10-osios mitingo. Tai tapo priemone viešai atsiriboti nuo agresyviųjų mitingo dalyvių. Tai tarsi paskatinimas dar neapsisprendusiems draugams – pasitikėkite mokslu ir tais, kurie tyrimus atlieka laboratorijose, tam skiria savo gyvenimus, o ne tais, kurie savo tyrimus daro sėdėdami ant unitazų ir naršydami telefonuose.

KAROLIS: – Pats profilio rėmelių nenaudoju, kadangi labai prižiūriu savo paskyros tvarką ir švarą. Taip pat nemanau, kad jie kažką keičia, tiesiog dabar, prieš veldamasis į diskusijas, komentaruose gali iš anksto sužinoti oponento pažiūras vienu ar kitu klausimu.

RIČARDAS: – Rėmelį esu užsidėjęs. Niekas jų neskaičiuoja, tiesiog paskelbi palaikantis tam tikrą idėją. Juokinga, kai pagalvoji.

– Kokios priemonės pažabotų melagienas socialiniuose tinkluose?

ARNAS: – Tokių nėra. Norint pažaboti melagienas, reikėtų kiekvieną tikrinti. O tai jau yra cenzūra. Kitaip sakant, melagienos yra kaina, kurią mokame už žodžio laisvę. Todėl ne melagienas reikėtų pažaboti, o didinti visuomenės atsparumą joms – mokyti, kaip jas atskirti nuo faktų.

KAROLIS: – Nemanau, kad įmanoma visiškai atsikratyti melagienų socialiniuose tinkluose. Visada atsiras jas skleidžiančiųjų – vieni iš naivumo, kiti tikslingai siekdami manipuliuoti ir suklaidinti visuomenę. Svarbiausia – šviesti ir mokyti, ypač vyresnius, tikrinti faktus prieš jais aklai tikint ir dalinantis. Kiekvienas, besinaudojantis kompiuteriu, turėtų įsikalti į galvą – ne viskas, ką randi internete, yra tiesa. Tačiau ryškaus rezultato nereikia tikėtis – tiek metų kalbame apie telefoninius sukčius, o žmonės vis dar sugeba jiems atiduoti daugiatūkstantines sumas…

RIČARDAS: – Iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 285 straipsnio: „Tas, kas melagingai pranešė ar paskleidė žinią apie visuomenei […] gresiantį pavojų arba didelę nelaimę, jeigu dėl to kilo žmonių sumaištis ar buvo sutrikdyta valstybinės reikšmės objekto veikla, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“

Projektą iš dalies remia:

blank

Subscribe
Informuoti apie
guest
4 Komentarai
Naujausius
Seniausius Įvertinimą
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus
Markas Tvistas
blank
2021 19 rugpjūčio 21:20

Kas čia per klaunai Rokiškio tokie

Markas Tvistas
2021 19 rugpjūčio 21:15

Kas čia per klaunai,tas su barzda tai matos iškart parduotų tėvą ir motiną už kelis eurus,patys gavo po 50 e ir agituoja už skiepus.kas norės tas pasiskiepis,čia pačių žmonių reikalas.

Jonis
Jonis
2021 19 rugpjūčio 0:03

Kaip gimtajan ,viskas vienasaliskai ir ne kitaip.

Magde
Magde
2021 18 rugpjūčio 20:06

Ar tai kitokiu minciu soc. tinkluose nera? Atsiprasau, bet jus darotes juokingi – kam spausdinti rajono laikrastyje vienos FB grupes nariu mintis? Zurnalistas turetu atkreipti demesi i skirtingas nuomones. Kodel nepakalbinote ne vieno ten dalyvavusio rokiskeno?

Rekomenduojami video: