Pastaruoju metu migrantų tema – viena svarbiausių ir opiausių, nes su šia problema susiduria vis daugiau Lietuvos miestų. Valdant krizines situacijas, socialiniuose tinkluose kuriamos įvairios melagienos, juodinančios Lietuvą ir jos pastangas tvarkytis su migrantų srautais. Ką apie šią situaciją mąsto rokiškėnai? Ką jie renkasi – gailėti pabėgėlių ar imtis dar griežtesnių priemonių? Kur ieškoti teisingos informacijos?
Savo galva gyvent reikia, taip lietuvaičiai gyveno ir išgyveno
„Dėl tų migrantų nejaučiu jokios baimės ir nerimo. Nerimą jaučiu dėl visų buvusių, o ir esamų mūsų valdžių. Būtų mano valia – dar griežčiau su migrantais-nusikaltėliais elgčiausi“, – sako geologijos mokslų daktaras Kęstutis KADŪNAS.
– Nelegalių migrantų tema šiuo metu – viena svarbiausių. Ar domitės ja?
– Nori nenori, sužinai apie juos kas dieną. Nepasakyčiau, kad patys migrantai mane labai domina. Įdomu kitkas.
– Dėl pabėgėlių daugelis jaučiasi nesaugūs. Kaip jaučiatės Jūs?
– Dėl tų migrantų nejaučiu jokios baimės ir nerimo. Nerimą jaučiu dėl visų buvusių, o ir esamų mūsų valdžių. Visą laiką buvau naivus ir tikėjau, kad mes saugome savo valstybės sienas. Pasirodo, tik imitavome sienų saugojimą, o jas saugojo… Batka. Pristatėme visokių stebėjimo kamerų, stebėjome, kaip kokia meška ar šernas Lietuvon ateina, o kai migrantai plūst pradėjo, iš pradžių rankom skėsčiojom. Pasirodo, nėr tos sienos. Migrantai miškais keliauja į Europą. Ar Jūs galėjote pagalvoti, kad pateksite į kokią UK ar Norvegiją be paso, Lamanšą ar Baltiją perplaukę? Visi lietuvaičiai migrantai tas šalis pasiekė tik su pasais, tik su vizomis ir tik ten, kur leidžiama. Dabar esame priversti tuos „bepasius“ migrantus daugiau kaip savo piliečius mylėti, maitinti… O jie dar mūsų pasieniečius terorizuoja, tyčiojasi, jiems mat „laisvės“ norisi, jiems mat maistas netinka, mobilusis ryšys netikęs. Juk jie visi yra nusikaltėliai, nelegaliai kirtę suverenios valstybės sieną.
– Jūs aktyviai naudojatės „Facebooku“, kur yra daugybė melagienų. Kokiomis žiniomis tikite, ar faktus patikrinate?
– Žinote, aš tikiu tik savo gyvenimo drauge ir savimi pačiu, mūsų gyvenimiška patirtimi, tad visokios melagienos man „kaip vanduo nuo žąsies“. O kaip faktus patikrinti? Kai skaitai spaudą, apie tą patį įvykį ar reiškinį gali sužinoti skirtingų dalykų. Kiekvienas žurnalistas išreiškia savo nuomonę, redaktoriui „patariant“. Kaip atrinkt, kur melagiena, kur tikrovė? Savo požiūrį turiu, ir tiek.
– Specialistai kalba, kad atsiranda netikrų paskyrų, kuriose skleidžiamos melagienos šia tema. Ar esate su tuo susidūręs? Kaip patartumėte kitiems atsirinkti teisingą medžiagą?
– Koks iš manęs patarėjas, „patarėjų“ ir be manęs „Facebooke“ ir kitur aplink daugybė. Įdomiausia, kad „patarėjai“ vis piktesni ir įkyresni darosi. Panašiai tėvai aiškina savo vaikams, kaip teisingai gyvent, o vaikams – „kaip nuo žąsies vanduo“… Savo galva gyvent reikia, taip lietuvaičiai per amžius gyveno ir išgyveno.
– Savo „Facebook“ paskyroje juokavote: „Ačiū Partijai ir Vyriausybei, šiandien arabų pulką sutikau…“, „Kažna, a valdžia mums pensijas kels, a migrantams išdalys?“, „Gal Tapinas galėtų pakviesti susikabint rankom ir Baltarusijos sieną nuo migrantų saugoti?“ Ar tokie pasisakymai sulaukė jūsų „Facebooko“ draugų komentarų? Kokie jie buvo?
– Tie parašymai „Facebooke“ buvo sarkastiško humoro išraiška: jeigu valdžia didelius pinigus skiria migrantų-nusikaltėlių „popinimui“, tai kiekvienam turi būti aišku, kad šalies piliečiams pinigų pritrūks. Arba, jei Tapinas prieš metus kvietė grandinę sudaryt solidarizuojantis su baltarusiais, tai kodėl jis šiandien nekviečia lietuvaičių solidarizuotis su mūsų pasieniečiais, sudaryt grandinę ir apjuost visą 700 km sieną su Baltarusija? Humoras, žinoma, bet „tarp eilučių“ galima suprast, kad mūsų valdžia „paskui traukinį bėga“. Komentarų į tuos parašymus visokių būta. Daugiausia tų, kurie supranta tokį humorą ir panašios mintys jų galvose sukasi.
– O kaip dabar reaguojate į drastiškesnes migrantų srautų valdymo priemones – koncertiną ar leidimą pasieniečiams pažeidėjus tiesiog apgręžti?
– Neabejotinai aš palaikau tokias priemones. Mano valia būtų, aš dar griežčiau su migrantais-nusikaltėliais elgčiausi. Valstybės sienos reikėjo imtis dar 2004 m., kai Lietuva tapo ES nare, o dabar ir susiduriame su visų valdžių, neišskiriant ir dabartinės, pridarytomis klaidomis. Jos rūpinosi, kaip greičiau, bet ne efektyviau, įsisavinti pinigus, iš ES ateinančius. Įsisavinom: miesteliukų aikštes trinkelėmis išklojome, „auksinių šaukštų“ kariuomenei pripirkome, o Lietuvos Respublikos siena kaip buvo, taip ir liko „kaip rėtis“.
Tai informacijos rinkimo įgūdžio klausimas
„Migrantai migrantams nelygūs. Nemanau, kad reikia gailėti tokių, su kuriais dabar susiduriame, nes tai – ne karo pabėgėliai“, – įsitikinęs Andrius BURNICKAS, rajono savivaldybės administracijos direktorius.
– Vieniems gaila migrantų, kiti nusiteikę prieš juos, jaučiasi nesaugūs. Kokia Jūsų nuomonė?
– Paprastai migrantai bėga nuo karo. Į tokius vienoks požiūris. Tai, kas dabar vyksta Lietuvoje, labiau organizuotas, pakalbintas, inicijuotas tam tikrų jėgų procesas. Taigi migrantų tikslas nėra gelbėjimasis. Migrantai – migrantams nelygūs. Nemanau, kad šiuo metu į Lietuvą plūstančiųjų reikia labai gailėti ir jais rūpintis, juolab kad nesame pasiruošę jų išlaikyti.
– Pastaruoju metu imtasi drastiškesnių priemonių valdant migrantų srautus. Galbūt to reikėjo anksčiau?
– Manau, kad fizinis užtvaras buvo būtinas. Žinoma, koncertina galbūt tik laikinas dalykas ir labiau simbolinis. Norint normalios apsaugos reikėtų apsitverti visą perimetrą, ne 50 km. Turint reikalų su tokiais kaimynais fiziniai užtvarai yra būtini, nes tik kalbomis, sutartimis ir pasižadėjimais nelabai sutariama.
– Ar sulaukėte nerimaujančiųjų dėl migrantų skambučių? Kuo žmonės domėjosi, kas neduoda jiems ramybės?
– Tokių skambučių nesulaukiame galbūt dėl to, kad mes nesame pasienio rajonas. Kai buvo COVID-19 infekcijos pati pradžia, tuomet žmonės užduodavo klausimų iš nerimo ir nežinojimo, o migrantų tema – ne. Žmonės susirenka informaciją iš žiniasklaidos, socialinių tinklų.
– Kadangi dabar labai daug melagienų, kokiais šaltiniais patartumėte tikėti? Kur ieškoti teisingos informacijos, kad gyventojai nepasimestų?
– Socialinių tinklų iš principo nelaikyčiau žinių šaltiniu, jie skirti kitiems dalykams. Šiuo atveju labiau atsiremiame į pasitikėjimą institucijomis – ne visi skaito valstybinių institucijų skelbiamą informaciją, nes visuomenės pasitikėjimas jomis kritęs. Kai kurie labiau pasitiki kaimyno pasidalinta nuoroda. Tokiu atveju atsiranda fundamentali problema. Visą informaciją, nepriklausomai nuo šaltinio, žmonėms reikia mokytis filtruoti – pasitelkti kritinį mąstymą, palyginti ją keliuose šaltiniuose ir įsitikinti, ar viena žinia neprieštarauja kitai. Tai – informacijos rinkimo įgūdžio klausimas.
Tiesa – tik iš pasieniečių ar pačių migrantų
„Ko gero, rinktis savo valstybės gerovę ir apgręžti migrantus yra vienintelis būdas mums patiems apsisaugoti“, – įsitikinusi Goda GUDGALYTĖ, Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos Senųjų rūmų mokinių prezidentė.
– Ar domitės nelegalių migrantų tema?
– Šia tema neteko išsamiai domėtis, šiek tiek skaičiau, kalbėjomės namuose. Taip, šiuo metu tai viena iš svarbesnių temų, tačiau kol tai neliečia mano miesto, atsiranda ir aktualesnių, keliančių daugiau diskusijų. Daugiau diskusijų tarp bendraamžių kelia pastarieji įvykiai prie Seimo rūmų ir protestas prieš skiepus, valdžią.
– Ar atvykėliai kelia baimę ir nerimą, ar jaučiatės saugiai?
– Žvelgiant iš žmogiškos pusės, man jų gaila. Juk bėga ne nuo gero gyvenimo. Jiems buvo pažadėtas saugumas ir normalios sąlygos, tačiau niekas neperskaitė tų smulkių eilučių, kokius sunkumus teks įveikti to siekiant. Kol kas jaučiuosi saugiai.
– „Facebooke“ yra daugybė melagienų. Kokiomis žiniomis, kokiais šaltiniais pasikliaujate?
– „Facebooke“ gal ir sklando melagienų, nesigilinu. Tikiu Lietuvos žiniasklaida, tuo, ką sako per žinias, rašo portaluose, paskaitau ir mažiau žinomų portalų, kuriais pasitikiu. Ne viename randu tą pačią informaciją, todėl, manau, faktus patikrinu. Žinoma, turbūt visišką tiesą būtų galima išgirsti tik iš pasieniečių ar pačių migrantų, deja, pasikalbėti su jais neturiu galimybės, tenka tikėti tuo, ką randu.
– Atsiranda netikrų paskyrų, kuriose skleidžiamos melagienos šia tema, juodinamos Lietuvos pastangos suvaldyti nelegalų krizę. Ar esate su tuo susidūrusi?
– Su tokia informacija susidūrusi nesu. Turbūt tas, kas ieško, randa tokios dezinformacijos, susiduria su daugiau įvairaus plauko šaltinių.
– Kaip vertinate griežtesnes priemones kovojant su pabėgėlių antplūdžiu Lietuvoje?
– Jei atsidurčiau jų kailyje, manau, nebūčiau išimtis ir bėgčiau kuo toliau nuo savo gimtosios šalies ieškoti geresnio gyvenimo. Kita vertus, priemonės jiems sustabdyti yra vienintelis būdas mums patiems apsisaugoti. Tenka rinktis savo valstybės gerovę ir apgręžti migrantus.
Projektą iš dalies remia:
