– Ar per didžiąsias šventes jungiate TV, kad ir „dėl fono“?
Goda: – Turime įprotį namuose įjungti televizorių dėl fono, ne išimtis ir didžiosios metų šventės. Tik šv. Kūčių vakaras įprastai be ekranų, skirtas pokalbiams ir kokybiškam laikui su artimaisiais.
Milda: – Didžiosios šventės man asocijuojasi su šeima, artimaisiais. Kiekvienais metais visi susirinkdavome prie bendro stalo tiesiog pabendrauti, pasidžiaugti vieni kitais. Kiek pamenu nuo pat vaikystės, net dėl fono televizoriaus nieks nejungdavo, nes namai ir taip būdavo pilni juoko ir kalbų.
Agnė: – Taip, dažniausiai televizorius jungiamas vien dėl „fono“. Kartais, jei kas patraukia akį, pažiūrime filmą ar laidą. Koks nors kalėdinis filmas fone kuria didesnę šventinę nuotaiką.
Vilija: – Žmonės turi daugybę su Kalėdomis susijusių tradicijų, viena kurių, be jokios abejonės, yra kalėdinių filmų peržiūros. Mūsų namuose per šventes televizorius visada įjungtas, nes rodo tai filmą, tai filmuką ar koncertą, prie vaišių stalo sėdinčiųjų akys neretai nukrypsta ir į televizorių. Vaikai visada laukia filmukų.
– Prieš kiekvienas Kalėdas vis rodomas filmas „Vienas namuose“. Šį šeštadienį kaip tik pirmoji jo dalis. Kaip manote, kodėl šis filmas daug metų „ant bangos“?
Goda: – Šie filmai, be abejonės, tapo kalėdinio laikotarpio pranašais ir tradicija. Atvirai pasakius, „pripažįstu“ tik pirmąją ir antrąją filmo „Vienas namuose“ dalis. Esu jas mačiusi turbūt tiek kartų, kiek rodė per televiziją. Yra žmonių, kurie sako, kad tai pabodusi seniena, kiek galima rodyti. Šis filmas labiau tiktų Kalėdų rytui, tai būtų lyg šventinio ryto tradicija. Šio filmo sėkmė yra universalumas, lengva komedija vaikams su pamokslo prieskoniu ir suaugusiems, kuriems turbūt ir išlikusi ta pirmą kartą matyto filmo emocija.
Milda: – Šis filmas daug kam lyg maža tradicija ir dalis švenčių laukimo. Visuomet pamatęs „Vienas namuose“ reklamą supranti, kad Kalėdos jau „ant nosies“. Aš džiaugiuosi, kad jį vis dar rodo. Dabar, kai jau turiu vaikų, noriu, kad išliktų ši tradicija žiūrėti „Vieną namuose“ ir laukti didžiųjų švenčių. Nors jį esu mačiusi nesuskaičiuojamą skaičių kartų, bet ir toliau kiekvienais metais prieš šventes jį žiūrėsiu jau su savo šeima.
Agnė: – Pirmą kartą jį žiūrėjau lyg ir būdama penkerių, t. y. pieš beveik 26 metus. Manau, šis filmas kaip kokia relikvija – eina metų metus ir sukelia tą nostalgiją vaikystės prisiminimams, Kalėdoms. Tiesą sakant, anksčiau buvo įdomiau jį žiūrėti, dabar, kai žinomas beveik kiekvienas sakinys, liko kaip „fonas“. Anksčiau šį filmą žiūrėdavau be jokių minčių, kai tapau vyresnė, įžvelgiu ne tik juokingų situacijų, tačiau ir pamokų, kokią vertę turi šeima (ypač pirmosiose dviejose dalyse).
Vilija: – „Vienas namuose“ yra filmas, tapęs tradicija. Tačiau įdomu, kiek dar jį žiūrinčiųjų. Turime draugų, kuriems Kalėdos neatsiejamos nuo šio filmo ir tradiciškai jį tebežiūri kiekvienais metais.
Pirmą kartą jį pamačiau kokių 7 metų. Žiūrėjau apie 10 kartų, tačiau dabar jau keleri metai nebe. Vaikams dar neįdomu, galbūt per maži, bet būtinai jį parodysi, kai paaugs. Kiek atsimenu, filmą įsijungdavau trumpam, o tada jau būdavo įdomu pabaigt. Tas savotiškas Kalėdų laukimas, šeimos artumo trūkumas, daug apmąstymų ir prisiminimų iš savo gyvenimo kyla bežiūrint šį filmą. Juokingiausios man vagišių situacijos.
– Kokie dar filmai ar jų serijos Jums asocijuojasi su šventėmis? Kodėl? Kokius filmus rekomenduotumėte visiems? O gal yra filmų, kuriuos renkatės prieš kiekvienas šventes, lyg šventinį ritualą?
Goda: – Neatsimenu kalėdinės popietės be Hario Poterio filmo. Visos dalys labai įtraukiančios, tos trys valandos tiesiog ištirpsta. Vienas mėgstamiausių mano aktorių Jimas Carrey, todėl filmas „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“ – mano kalėdinių filmų sąraše. Kelintus metus iš eilės švenčių laikotarpiu rodomas ir J. Camerono „Avataras“. Nors siužetas neturi nieko bendra su Kalėdomis, žinutė ir moralas verčia prisiminti tam tikras vertybes.
Milda: – Su šventėmis man asocijuojasi „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“, taip pat Hario Poterio visos dalys. Dėl Grinčo savaime aišku, o Haris Poteris asociacijų sukelia turbūt dėl televizijos įtakos, nes visuomet šios serijos filmai rodomi šventiniu laikotarpiu. Kaip jau minėjau, nuo pat vaikystės yra tradicija žiūrėti „Vieną namuose“, vaikai žiūri animaciją „Madagaskaras“, „Ledynmetis“, Šreko kalėdines dalis. Esu romantikos mėgėja, mėgstu atsipalaiduoti su romantiniais šventiniais filmais. Pora mano mėgstamų – „Atostogos“, „Pasimatymas per atostogas“.
Agnė: – Man patinka romantinės lengvos komedijos ar filmai, tokių yra ir kalėdinių. Įsimintini „Tegyvuoja meilė“, „Išgyventi Kalėdas“, „Ketverios Kalėdos“, „Atostogos“. Šiuos filmus dažniausiai pažiūriu Kalėdų laikotarpiu.
Vilija: – Mūsų šeimoje labiausiai žiūrimi „Grinčas“, „Ledo šalis“. Auginu vaikus, todėl pirmenybę teikiam animacijai. Man pačiai patinka tie animaciniai filmukai, kurie sugeba suvirpinti širdį dėl paprastumo ir nuoširdumo.
– Koks filmas geriausiai perteikia kalėdinę dvasią ir pačias Kalėdas?
Goda: – Negalėčiau išskirti vieno. Svarbiausia nešama žinutė ir priminimas apie žmogiškumą, vertybes, gėrį ir žmonių santykį. Tikiu, daugelis pritars, kad šventinio laikotarpio metu nejučiomis tampame ramesni, geresnės nuotaikos ir gauname daug geros vidinės energijos.
Milda: – Turbūt „Kaip Grinčas Kalėdas vogė“. Šiame filme yra visko: ir tas žmonių „išprotėjimas“ ruošiantis Kalėdoms, ir pamoka, kad visiems reikia atleisti per šventes bei nepamiršti dalintis gerumu, ir kalėdinis stebuklas, kai net šalčiausią širdį vėl užlieja šiluma ir meilė.
Agnė: – Visi prieš tai mano išvardinti filmai man perteikia kalėdinę dvasią. Jeigu reikėtų pasirinkti vieną, tai būtų „Tegyvuoja meilė“. Šiame filme vaizduojama daug skirtingų istorijų. Kiekvienas išgyvena kalėdinį laikotarpį savaip. Nors istorijos skirtingos, galų gale visi žmonės susiję, visus sieja šventinis šurmulys, jausmai, išgyvenimai, šeima. Man šis filmas tikrai suteikia tą Kalėdų jausmą.
Vilija: – Manau, būtent „Vienas namuose“ parodo labai pamokančias ir be galo jaukias akimirkas, padeda suvokti Kalėdų esmę ir šių gražių švenčių tikslą. Svarbiausią ir gražiausią akimirką – buvimą kartu, su šeima.
Projektą iš dalies remia:
