Iškalbinga statistika – tarsi pasaka be galo
Faktai iš liepos mėnesio Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato suvestinių primena pasaką be galo. Apgaulės būdu iš vyro sąskaitos pervesta 190 eurų į kitą banko sąskaitą. Jaunuolis internete rado skelbimą apie parduodamą fotoaparatą ir pervedė 300 eurų, tačiau prekės negavo. Moteris internetu bendravo su nepažįstamais vyrais, patvirtino ir prisijungė prie jų atsiųstų programėlių, leido jiems naudotis ir nuotoliniu būdu valdyti jos kompiuterį, taip iš jos sąskaitų dingo pusantro tūkstančio eurų. Panevėžyje vyrui paskambinęs nepažįstamas vyriškis prisistatė policijos pareigūnu ir pranešė – pensija yra išmokėta netikrais pinigais, taip apgaulės būdu išviliojo 1855 Eur. Vėlgi Panevėžyje moteriai paskambinęs sukčius prisistatė jos anūku ir paaimanavo, kad dėl jo kaltės įvyko avarija, apgadintas prašmatnus automobilis, tad nukentėjusiai vairuotojai reikia sumokėti 500 eurų. Ir močiutė padėjo mylimam „anūkui“. 2 tūkstančius eurų prarado kita moteris, tokioje pat situacijoje „gelbėjusi“ dukrą. Vyrui, paskambinusiam telefonu ir kalbėjusiam rusiškai bei prisistačiusiam banko darbuotoju, moteris sudiktavo savo asmens ir banko duomenis. Paaiškėjo, kad iš jos banko sąskaitos pasisavinta beveik 500 eurų.
Mėnesių mėnesiais kartojasi panašios situacijos ir apgavikų kurpiamos istorijos, bet žmonės nepasimoko. Nereikia manyti, jog į sukčių paspęstas pinkles pakliūva vien patiklūs, informacinėse technologijose nesiorientuojantys senjorai ar gyvenimo praktikos neturintys jaunuoliai. Tarp nukentėjusiųjų yra ir trečią, ir penktą dešimtį įpusėjusių žmonių.
Rokiškio rajono policijos komisariato viršininkas Rimantas Čepulis.
Visa informacija verta dėmesio
Suvestinėse nurodytais atvejais nukentėjusieji kreipėsi į pareigūnus. Lieka neaišku, kiek apgautųjų pasirinko tylėjimą, nusprendė patirtą žalą „nurašyti“ į nuostolius ir neminti teisėsaugos slenksčių, nes abejoja, ar kaltieji bus nustatyti. Vargu, ar suskaičiuojama, kiek žmonių šalyje yra sulaukę apgaulingų skambučių, žinučių, kitokių pranešimų, taigi tikrieji apgaulės mastai neatskleisti.
Bendras vaizdas paaiškėtų, jei dauguma gyventojų, sulaukusių sukčių dėmesio, informacija pasidalintų su policija.
„Pranešti reikia. Mes sisteminame gautą informaciją, darome išvadas, blokuojame telefonų numerius. Pavyzdžiui, liepos mėnesį padaugėjo melagingų skambučių, kai tariamai skambinama iš banko“, – sakė pareigūnas, pridurdamas, kad dalis gyventojų visgi praneša apie bandymus sukčiauti.
Petras iš Suvainiškio
Nokautavo klausimu: „Iš kurio izoliatoriaus kameros kalbi?“
Pirmas skambutis buvęs prieš 3–4 metus. „Su šeima važiavome automobiliu. Skambina ir sako, kad mano sūnus (tuo metu jis sėdėjo šalia manęs) pakliuvo į avariją“, – kalba Petras. Ir prisipažįsta, kad vieną akimirką dilgtelėjo per širdį, bet tuojau pat suveikė protas – kaip sūnus galėjo nukentėti, jei yra šalia? „Atsakiau, kad nekabintų makaronų. Tuojau pat išjungė telefoną“, – prisimena vyras.
Kitas atvejis nutiko apytikriai prieš metus. Netikėtas skambutis užklupo vairuojant traktorių: „Sukčius kalbėjo rusiškai, sakė, jog skambina iš Ukrainos, bet pažiūriu į telefono ekraną – taigi numeris lietuviškas, prasideda +370. Kadangi ūžė traktorius, tai nesupratau, ar pokalbio fone girdėjosi kokie nors pašaliniai garsai. Sukčius pasisakė, kad prekiauja technika, pasiūlė daryti „biznį“, nes aš turiu daug pinigų. Pradėjo aiškinti, kaip veikia investicinis mechanizmas ir t. t.“ Anot Petro, nors pašnekovas prisistatė ukrainiečiu, tačiau rusiškai kalbėjo be jokio akcento. Tai sukėlė dar didesnį įtarimą. Nieko nepešęs, sukčius skambino pakartotinai. „Tada tiesiai šviesiai paklausiau: „Iš kurio izoliatoriaus kameros kalbi?“ Pokalbis nutrūko – „ukrainietis“ išjungė telefoną. Žinojau, kuo tai gali baigtis – iš pradžių apie investicijas, tada kalbą kreips į banko pusę, pagaliau lieps padiktuoti kortelių kodus ar panašiai“, – galvoja Petras.
Tačiau po trečiojo melagingo skambučio suvainiškietis pirma pasižiūri į skambinančiojo numerį. Jei kodas +370, tik tada atsiliepia, mat šįmet atsiliepimas į skambutį iš svetimos šalies jam kainavo beveik 4 eurus. „Kalbėjo gal turkiškai, gal arabiškai… Iškart išjungiau, bet užteko ir tos nepilnos minutės – nuskaičiavo eurus. Ir kai jūs dabar skambinot, irgi žiūrėjau, koks kodas.“
Genutė iš Onuškio
Nebeprisiminė, kam skambino
„Aš pati nesu sulaukusi įtartinų skambučių, bet prieš 10–15 metų su tuo susidūrė mano darbuotojas. Atbėgo euforijoj ir net dusdamas šaukė: „Laimėjau! Laimėjau! Važiuojam į Juodupę!“ Pasirodo, jam paskambino ir pasakė, jog išlošė kažkokioje loterijoje, bet už tai sukčius reikalavo telefono kortelių papildymų už nemažą sumą. Palauk, sakau, dar pasiklausinėkim kitų žmonių. Pasidomėję išsiaiškinome, kad tokios loterijos nėra. Mano darbuotojas po keleto dienų paskambino tuo pačiu numeriu, prisistatė ir paklausė apie laimėjimą. Sukčius atsiliepė, bet sakė tokio vardo ir pavardės nežinąs… Taigi svarbu nepasikliauti pirmu įspūdžiu ir su kuo nors pasitarti, pasisakyti kitiems.“
Laimutė iš Kamajų
Pataria atidėti pokalbį ir pasitikslinti
„Paskambino į stacionarų namų telefoną. Moteris prisistatė policijos tyrėja, kalbėjo labai gražiai, aiškiai. Esą Panevėžyje sugavo žmones, kurie naudojosi mano bankine kortele, o sugautieji prisistatė mano giminaičiais Petroniais (tokių aš neturiu). Paprašiau netrukdyti ir į kalbas nesileidau. Tačiau po dviejų dienų vėl paskambino. Kadangi buvau darbe, atsiliepė mano vyras. Apie pirmą skambutį aš jam nebuvau prasitarusi. Nieko bloga neįtardamas, vyras patarė susisiekti su manimi ir padiktavo mano darbo stacionaraus telefono numerį. Na, kai „tyrėja“ paskambino dar ir į darbą, perpykau“, – prisiminė Laimutė. Pasak jos, skambutis taip įsiutino, kad net klientams nuo jos balso tono pasidarė baisu. Nieko nepaisydama, „tyrėja“ atkakliai ėmėsi šantažo – pradėjo gąsdinti ir moralizuoti, kad nepadedu tyrimui.
Laimutės nuomone, sulaukus abejotinų skambučių ar pranešimų, reikia atidėti pokalbį ir susisiekti su banko ar policijos darbuotojais bei pasitikslinti, ar tikrai jie skambino. Jei pranešama apie vaikams nutikusią nelaimę, tuojau pat bandyti susisiekti su vaikais. Moteris galvoja, kad jos atveju Petronių pavardė buvo pasirinkta todėl, kad Panevėžyje ji populiari, taigi apgavikams mažiau šansų prašauti pro šalį.
Alvydas iš Rokiškio
Senoliai ištroškę bendravimo
„Nei man pačiam, nei šeimai, nei senyviems tėveliams neteko sulaukti tokių skambučių. Girdim informaciją, suprantam. Galbūt labiau pažeidžiami yra senoliai, nes besikreipiantis malonus balsas jiems yra aukso vertės. Jais naudojasi ir sąžiningi, ir nesąžiningi pardavėjai. Senoliams esmė – ne prekė, o žmogus, kuris tuo metu su jais kalba ar būna šalia. Jaunesni žino, supranta, kokiu būdu galima gauti informaciją iš bankų – elektroniniais laiškais, programėlėmis ar kitais įprastais pranešimais. Kaip telefoniniai sukčiai gauna informaciją apie žmogų? Manau, tam pasitarnauja ir feisbukas, juk ten viešinami vardai ir pavardės, ką esi baigęs, kuo dirbi, tavo amžius… „Dirba“ patyrę profesionalai. Mūsų krašte rusų kalba nelabai „praeina“ (nekelia pasitikėjimo – aut. past.) , bet Vilniaus krašte ji tikrai įprasta, taigi žmonės gali patikėti.“
Antanas iš Rokiškio
Pasiuntė „ant trijų raidžių“
Antanas atpasakojo prieš savaitę vykusį telefoninį pokalbį. Policijos vyr. tyrėju prisistatęs lietuviškai kalbantis vyras iškart ėjo prie esmės: esą gautas pranešimas, kad iš „autovežio sąskaitos“ dingo konkreti suma – 3200 eurų. Jie buvę pervesti į Antano sąskaitą, o po kelių minučių iš Antano sąskaitos ta suma pervesta dviem asmenims (nurodė jų vardus ir pavardes). Antanas turįs grąžinti tuos pradangintus pinigus į „autovežio sąskaitą“. „Tyrėjas“ nesikreipė į Antaną nei vardu, nei pavarde, nenurodė banko pavadinimo. Vyrui užginčijus, kad į jo sąskaitą nėra pervesta jokių pinigų, tyrėjas nesutriko ir paprašė padiktuoti sąskaitos numerį, nes esą galėjo įvykti nesusipratimas. „Iškart suvokiau, su kuo susidūriau. Pasakiau jam, kad daug tokių vyr. tyrėjų mačiau. Pradėjau keiktis, pasiunčiau… ir baigiau pokalbį. Netrukus „tyrėjas“ parašė žinutę priekaištaudamas, kad nenoriu bendradarbiauti, o už tai man gresia baudžiamoji atsakomybė“, – emocingai pasakojo rokiškėnas. Žinutė buvo parašyta sklandžiai, be klaidų. Tyrėjo balsas prikimęs, tarsi gomurinis. Kalbant nesigirdėjo jokių pašalinių garsų. Panašių apgaulingų skambučių yra pasitaikę ir anksčiau, Antanas jų neimdavo į galvą ir tiesiog atsakydavo, jog neturi laiko kalbėti.
Romas iš Rokiškio
Trumpai ir griežtai
„Kalba buvo trumpa. Žinau tokius veikėjus. Kalbėjo rusiškai: „Trukdo Aleksandras.“ Sakau, neturiu reikalų su jokiais aleksandrais ir pokalbiui daviau 30 sekundžių. „Tu ką, debilas?“ – paklausė ir baigė pokalbį. Tai buvo liepos 20 d. Po 8 dienų tuo numeriu paskambinau iš pažįstamo žmogaus telefono aparato. Balsas atsakė, kad šitas numeris nenaudojamas.“
Galina iš Rokiškio
Pasiruošė ir laukė
„Sukčiaus skambutis labai pralinksmino. Kadangi kolegos buvo sulaukę panašių skambučių, tai ir aš tam pasiruošiau. Paskambino iš lietuviško numerio. Kalbėjo rusų kalba. Žinau, kad bankuose yra rusakalbių. Fone girdėjosi, kad dirba kiti operatoriai. Žodžiu, viskas atrodė labai tikroviškai. Ir aš kalbėjau rusiškai. Pokalbis buvo labai trumpas. Linksmai pasakiau, jog labai džiaugiuosi skambučiu, džiaugiuosi, kad nepamiršo, nes mano kolegoms jau paskambino, o pagaliau sulaukiau ir aš… Tuo viskas ir baigėsi.“
