Aikštėje tiksliai, lyg laikrodžio mechanizmas
Arnas Matiukas domėtis amerikietiškuoju futbolu pradėjo nuo kompiuterinio žaidimo.
– Kuriais metais atsirado pirmoji šio sporto šakos komanda Lietuvoje? Kiek šiuo metu yra žaidėjų ir komandų mūsų šalyje?
– Kiek man žinoma, pirmoji amerikietiškojo futbolo komanda Lietuvoje buvo įkurta 2016 m. Vilniuje. Neilgai trukus dar viena komanda atsirado Kaune. Vilniaus „Iron Wolves“ ir Kauno „Dukes“ kol kas yra vienintelės amerikietiškojo futbolo komandos Lietuvoje. Nors dalyvaujama tarptautinėse lygose, lietuvių komandos, kiek man žinoma, yra sudarytos vien tik iš mėgėjų. Vadinti profesionalais nei komandų, nei žaidėjų kol kas negalime.
– Tai sporto šaka, kuri mums, europiečiams, ypač lietuviams, gana egzotiška. Kas Tave patraukė? Kada pradėjai žaisti?
– Amerikietiškasis futbolas (beje, Amerikoje – tai tiesiog futbolas) tikrai yra populiariausias sportas JAV. Prieš pandemiją stadione NFL (Nacionalinės futbolo lygos) rungtynes stebėdavo vidutiniškai per 60 tūkst. žiūrovų. O kiek dar jų stebi namuose prie TV ekranų.
Domėtis šiuo sportu pradėjau tada, kai į rankas pateko kompiuterinis žaidimas. Jei gerai pamenu, tai buvo 2002–2003 m. Patraukė tai, kad šis sportas Lietuvoje buvo žinomas tik iš kino filmų, o žiūrėdamas filmą žaidimo taisyklių neperprasi. Norėjosi suprasti, dėl ko tie amerikiečiai eina iš proto. Todėl kompiuterinį žaidimą „zulinau“ tol, kol išmokau bent jau pagrindines taisykles. Tiesa, iškart po to mano susidomėjimas šiuo sportu nuslūgo.
Taip ir ėjo metai, kol vieną dieną mano brolis pasigyrė, kad pradėjo lankyti amerikietiškojo futbolo treniruotes Vilniuje (aš tuo metu gyvenau Kaune). Jis užsiminė, kad ir Kaune buriasi komanda. Nuvykau pasižiūrėti parodomųjų rungtynių, pabendravau su žaidėjais ir nusprendžiau išbandyti savo jėgas kauniečių komandoje. Užkabino. Pirmąsias savo rungtynes sužaidžiau 2018 m. Persikėliau gyventi į Vilnių, todėl treniruočių nebelankau, žaisti didžiausių priešų – vilniečių – komandoje neleidžia širdis. Tai būtų tikriausiai tas pats, jei užkietėjęs „Žalgirio“ gerbėjas pradėtų atstovauti „Rytui“. Stengiuosi prisidėti prie Kauno „Dukes“ komandos tobulėjimo padėdamas organizuoti rungtynes ir treniruotes.
– Kokių savybių reikia geram amerikietiškojo futbolo žaidėjui?
– Tikriausiai kaip ir kiekviename sporte – didžiausios sėkmės pasiekia greičiausi, stipriausi, ištvermingiausi ir labiausiai užsispyrę. Beje, šiame sporte yra tokių pozicijų, kuriose žaidžiant gana svarbų vaidmenį lemia ir kūno masė. Daug lengviau stumdytis su varžovu, kai esi už jį sunkesnis.
O šiaip šis sportas tuo ir žavus, kad jame savo vietą gali rasti bet kokio sudėjimo žmonės.
Stambiausi dažniausiai žaidžia vadinamojoje „linijoje“. Šių žaidėjų darbas, nelygu puolimo ar gynybos pozicija, – arba apsaugoti žaidėją su kamuoliu, arba išstumdyti tuos, kurie saugo, ir kuo greičiau pargriauti žaidėją su kamuoliu.
Smulkesnio sudėjimo ir greiti žaidėjai dažnai žaidžia vadinamaisiais gaudytojais arba bėgikais. Jų vaidmuo – kuo toliau nunešti kamuolį aikštelėje. Beje, gaudytojams praverčia ir aukštas ūgis, kai tenka kamuolį gaudyti gynėjams virš galvų.
Patys vikriausi ir greičiausi žaidėjai gali žaisti ir gynyboje. Jų darbas – sustabdyti (pargriauti) žaidėją su kamuoliu, jei to nepavyko padaryti gynybinės linijos žaidėjams.
Daug priklauso ir nuo žmogaus charakterio. Reikia suprasti, kad tai yra kontaktinis sportas, todėl svarbiausia savybė – nebijoti kontakto.
– Ar tai paprastas žaidimas? Ar žiūrovui lengva perprasti, kas vyksta aikštėje?
– Klausimas, į kurį vienareikšmiško atsakymo nėra. Vertinant taisykles, tai labai sudėtingas sportas, nes taisyklių yra begalė – pradedant tuo, kokie žaidėjai kokius marškinėlių numerius gali naudoti, baigiant situacijų aprašymu, kartais žaidėjo pargriovimas yra legalus veiksmas, kartais už tokį veiksmą gali būti skirta pražanga.
Šis sportas atsirado JAV, todėl labai daug terminų yra amerikietiški ir sunkiai verčiami į lietuvių kalbą.
Žmogui, kuris niekada nesusidūrė su amerikietiškuoju futbolu, tikriausiai užtektų žinoti keletą pagrindinių taisyklių ir suprasti, kad žaidimo tikslas nėra kuo stipriau trankytis į varžovus (tačiau tai pageidautinas veiksmas, kai to reikalauja situacija).
- Varžosi dvi komandos. Vienu metu aikštėje komanda gali turėti 11 žaidėjų. NFL rungtynėms komanda gali registruoti iki 48 žaidėjų.
- Žaidimo tikslas – pelnyti kuo daugiau taškų. Taškai pelnomi arba nunešant kamuolį už varžovų aikštės pusėje esančios galinės linijos (vadinamos „endzone“ – pelnomi 6 taškai. Toks taškų pelnymas vadinamas „touchdown“), arba įspiriant kamuolį į varžovų vartus, kurie primena milžinišką dvidantę šakutę (pelnomi 3 taškai). Yra situacijų, kai pelnomi 1 arba 2 taškai, bet tai jau žaidimo niuansai.
- Žaidimo aikštės ilgis – 100 jardų (apie 90 metrų). Suprantama, kad nunešti kamuolį tokį atstumą, kai tave gaudo 11 pasportavusių vyrukų, yra sudėtinga. Todėl puolančiai komandai (kad būtų paprasčiau, vadinkime ją komanda A) yra suteikiami 4 bandymai (vadinamieji „downs“) pasistūmėti į priekį bent 10 jardų. Besiginanti komanda (komanda B) visais būdais stengiasi, kad tai neįvyktų.
Pvz. jei pirmuoju bandymu komanda A kamuolį nunešė 3 jardus, antruoju bandymu jai beliks įveikti tik 7 ir t. t. Pavykus pasistumti 10 jardų į priekį, gaunami nauji 4 bandymai. Jei ketvirtu bandymu įveikti 10 jardų ribos nepavyko, kamuolys atitenka komandai B toje aikštės vietoje, kurioje ketvirtąjį bandymą pradėjo komanda A. Tuomet komanda A tampa besiginančiais, o komanda B puolančiais ir gauna savo 4 bandymus. - Pasistūmėti į priekį su kamuoliu galima arba jį nešant, arba metant komandos draugui (kai kuriais atvejais ir kamuolį spiriant). Mesti kamuolį atgal galima tiek kartų, kiek tik nori. O į priekį – tik vieną kartą vieno bandymo metu. Todėl kamuolio mėtymas patikimas geriausias akis ir stipriausias/taikliausias rankas turinčiam žaidėjui. Angliškai jis vadinamas „quarterback“. Ko gero, artimiausias lietuviškas atitikmuo šiai pozicijai būtų „įžaidėjas“. Šis asmuo vadovauja komandos puolimui aikštėje, sprendžia, koks derinys bus atliekamas bandymo metu.
- Besiginanti komanda stengiasi trukdyti ir sustabdyti puolimą. Tai galima padaryti perimant kamuolį arba išmušant jį taip, kad šis paliestų žemę ir arba išskrietų už aikštės ribų; nugriaunant žaidėją su kamuoliu arba išstumiant jį už aikštės ribų.
Visi žaidėjai aikštėje turi savo vaidmenis ir komandos sėkmė priklauso nuo to, kaip gerai kiekvienas žaidėjas atlieka jam patikėtas užduotis. Šiame sporte tai itin svarbu.
Visa kita – niuansai, kuriuos įmanoma perprasti stebint rungtynes.
– Ar daug rungtynių sužaidžiate per sezoną? Kokios buvo įsimintiniausios?
– Įvairiai. Lietuvoje yra tik dvi komandas, todėl, kai tik įmanoma, stengiamės žaisti tarpusavyje. Susitinkame su komandomis iš Estijos, Latvijos, Lenkijos. Vilniečiai yra žaidę ir su Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos komandomis. Sezoną pradedame orams atšilus, maždaug balandžio mėnesį, ir baigiame pirmam šaltukui paspaudus, maždaug lapkritį.
Kaip ir bet kuriame kitame kontaktiniame sporte, traumų neišvengiame. Juokaujame, kad jei po varžybų neturi nė vienos mėlynės, vadinasi, nesistengei. Be to, visi žaidėjai turi savo nuolatinius darbus, šeimas. Todėl varžybų stengiamės nesutankinti, kad visi spėtų išsigydyti traumas ir rastų laisvo laiko nuo kitų atsakomybių. Per sezoną stengiamės sužaisti bent šešerias rungtynes (3 namuose ir 3 išvykoje).
Prieš pandemiją kartu su Vilniaus „Iron Volwes“ komanda ir Latvijos bei Estijos žaidėjais organizavome Baltijos lygą. Turbūt rungtynes šioje lygoje galime pavadinti oficialiomis. Kitos būna draugiškos. Nors turiu pastebėti, kad dėl istorinės priešpriešos tarp Vilniaus ir Kauno rungtynės tarp šių miestų niekada nebūna tiesiog draugiškos.
Labiausiai įsimena itin sunkios ir tos, kurios suteikia daugiausiai džiaugsmo. Tarp tokių – pirmosios oficialios rungtynės, kuriose mūsų komanda pirmą kartą pelnė įvartį (touchdown) 2018 m. Beje, jos vyko per mano gimtadienį. Itin sunku buvo Varšuvoje, kai vos 12 mūsų žaidėjų visas rungtynes bandė atsilaikyti prieš itin patyrusią vietos „Eagles“ ekipą. Žinoma, pralaimėjome, bet patirtis buvo neįkainojama.
– Kokia šio sporto situacija kaimyninėse šalyse?
– Lietuviai tikriausiai buvo paskutiniai Baltijos jūros regione subūrę savo komandas. Skandinavijos šalys, Baltarusija ir Ukraina rengia savo turnyrus, kurių ištakos siekia 1991 m., gal net seniau. Lenkijoje amerikietiškojo futbolo asociacija buvo įkurta 2004 m. Estai seniai dalyvauja varžybose kartu su suomiais. Latviai, kiek teko domėtis, savo pirmąją komandą subūrė 2014 m.
Beje, Lenkijoje šis sportas sparčiai populiarėja, rungtynės transliuojamos per televiziją, Lenkijos klubai gana dažnai samdosi trenerius ir žaidėjus, kuriems mokami atlyginimai. Ten šis sportas jau senokai tapęs pusiau profesionaliu. Be to, lenkai turi įkūrę ir savo teisėjų asociaciją, jų specialistai teisėjauja Europos čempionatuose.
– Ar matai šio sporto ateitį Lietuvoje? Ko labiausiai trūksta šiai sporto šakai?
– Tai vis dar naujas sportas Lietuvoje, be to, ganėtinai brangus. Kainuoja įranga, stadiono nuoma, teisėjų paslaugos (kurių Lietuvoje vis dar neturime), kelionės. Ko gero, labiausiai šiuo metu trūksta populiarumo ir norinčiųjų žaisti. Daug naujų žmonių prie komandos prisijungė pandemijos metu, tikriausiai beieškodami naujos veiklos. Tikiuosi, kad tai paskatins susidomėti ir jų draugus. Norisi tikėti, kad amerikietiškasis futbolas Lietuvoje tik populiarės. Tai labai įtraukiantis sportas, kur be galo daug strategijos, o jausmas, kai visi 11 žaidėjų aikštėje dirba tiksliai, lyg laikrodžio mechanizmas, yra tiesiog nepakartojamas.
Tai ir ledo ritulys, ir lengvoji atletika, ir imtynės
Karolis Varnas
Nors Karolį dauguma rokiškėnų žino kaip jauną krepšininką, išvykęs mokytis į Kauną jis nusprendė savo jėgas išbandyti ir šioje sporto šakoje.
– Kodėl nusprendei išbandyti amerikietiškąjį futbolą? Ar siesi su juo savo ateitį?
– Pirmas kontaktas su amerikietiškuoju futbolu buvo maždaug prieš penkerius metus, kai vieną vasarą su draugais nusipirkome specialų kamuolį ir susigalvoję savo taisykles žaidėme lauke. Tačiau atostogos baigėsi ir šis sportas liko nuošalyje.
Bebaigdamas dvyliktą klasę klausiausi nuotolinės pamokos ir „Instagrame“ pamačiau vaizdo įrašą, kuriame profesionalūs žaidėjai atlieka įspūdingus pratimus. Būtent tai mane ir sužavėjo, po to šovė mintis pasigilinti į patį žaidimą. Greitai išmokau pagrindines taisykles. Panorau atkartoti tai, ką mačiau internete, todėl parašiau Kaunas „Dukes“ komandai ir paklausiau, ar būtų galima prisijungti. Šis sportas mane vis dar žavi, esu žaidęs ketveriose varžybose.
Dėl ateities nesu tvirtai apsisprendęs, bet, pasitaikius galimybei, norėčiau sieti ją su amerikietiškuoju futbolu ir populiarinti šią sporto šaką Lietuvoje. Manau, Rokiškyje galėtų susirinkti pajėgi komanda.
– Kuo ši sporto šaka išskirtinė?
– Amerikietiškasis futbolas nėra labai išskirtinis, galima įžvelgti daug sporto šakų elementų, tai ir ledo ritulys, ir lengvoji atletika, ir imtynės. Manau, mums, lietuviams, šis sportas atrodo egzotiškas tik dėl to, kad Lietuvoje nėra jokios mokyklos ar akademijos, kurioje amerikietiškąjį futbolą būtų galima pradėti žaisti nuo vaikystės. Viliuosi, kad vis daugiau žmonių susižavės šia sporto šaka.
Projektą iš dalies remia:
