Vyras ragino: „Eik gi tapyt“
A. Augutis M. Mieliauskienei surengė improvizuotą viešą „tardymą“: „Kada pradėjo tapyti? Kurį paveikslą vežtųsi į negyvenamą salą? Ar vyras vietoj meno neragina daržo ravėti? Kokie tapytojos ateities planai? Kur dabar jos pirmasis paveikslas?“ Puokštėse ir liaupsėse paskendusi M. Mieliauskienė tokios atakos, panašu, nesitikėjo („aš tik teplioju“, – visada kuklinosi). Bet meistriškai atsimušinėjo. Jokio paveikslo į negyvenamą salą neims, paliks muziejui. „O vyras, ypač artėjant parodai, vis ragindavo: „Eik gi tapyt…“ – prisipažino. Ji sulaukusi ir muziejininkų palaikymo, šie savaitę prieš parodą „sunkiai su ja susikalbėję“.
(Daugiau – antradienio „Gimtajame…“)
