Paulius Prievelis. Organizatorių nuotr.

– Papasakok apie festivalio „Startas“ atsiradimo kelius Rokiškyje? Vilniečiai sako, kad „čia kažkas ypatingo vyksta“. 

– Tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „Startas“ organizuojamas trečius metus. Festivalis atkeliavo į Rokiškį iš idėjų ir siekio supažindinti Rokiškio regiono gyventojus ir svečius su šiuolaikiniu menu, įvairiomis jo formomis. Apie renginį jau žinoma ir Vilniuje, ir Kaune, ir kituose Lietuvos miestuose bei užsienyje. Nors festivalis vyksta ne pirmą kartą, pasiekti publiką yra sudėtinga. Ypač žinant, kad Rokiškyje – kultūros sostinėje – nemažai renginių. Kartais jie tiesiog prašmėžuoja žmogui pro akis. Kartais užsifiksuodami, kartais – ne.

– Kaip pats prisidedi prie šio festivalio organizavimo? 

– Tiesiog savanoriškais pagrindais prisidedu prie festivalio organizatorių. Be to, šiais metais pats jame dalyvauju kaip lektorius. Festivalio koordinatorė yra Birutė Bagdonienė. Pats esu šokėjas, mokytojas ir scenos meno kūrėjas, be to, kilęs iš Rokiškio, tad ir šis kraštas, ir menas man yra svarbūs. Pastebiu, kad Rokiškio miesto visuomenei kultūriniai renginiai yra įdomūs. Šiuolaikinis menas apima visas meno sritis. Todėl norisi su visais pasidalinti, galbūt diskutuoti, galbūt ir supažindinti su jo raiškos formomis, kelti klausimus, kas jis ir koks jis gali būti.

– Ką būtinai reikėtų pamatyti šiame festivalyje šiuolaikinio meno labirintuose norinčiam nepasiklysti žmogui? 

– Nemanau, kad tokie labirintai egzistuoja. Galbūt kartais yra sunku suprasti, apie ką kalba tas pasirodymas ar spektaklis. Dėl to nematau didelės kliūties mėgautis įvairiomis meno formomis. Kartais tai dar įdomiau. Mesti sau iššūkį visada yra sveika. Tiek protui, tiek sielai. Jei kas mano, kad šiuolaikinis menas yra nesuprantamas, labai kviečiu atvykti. Jei nesuprantamas, tai laukiant stebuklo ir nieko nedarant jis tikrai netaps aiškesnis.

Šių metų programa labai skiriasi nuo praėjusių festivalių. Programoje – labai įdomūs trys skirtingi šiuolaikinio šokio spektakliai. Jie vienas nuo kito skiriasi kaip diena ir naktis. Vienas labiau show tipo ir galbūt šypseną keliantis. Tai Etta Ermini šokio spektaklis „Kelio darbai“. Kitas – labiau priverčiantis susimąstyti apie žmogaus būtį ir mūsų visų vienokią ar kitokią turimą naštą – Lauros ir Janos, latvių merginų, atliekamas spektaklis „Tai, ką matau“ (chor. Alise Bokaldere). Visiška priešprieša ankščiau minėtiems spektakliams, tarsi būties, kasdienio gyvenimo ritmo mišinys, Auksiniam scenos kryžiui už geriausią atlikimą nominuotiems atlikėjams ir jų darbui „Somaholidays“ (We Company, FR/LT).

Kitas mane, kaip atlikėją ir kūrėją, žavintis aspektas – tai festivalio kūrybinės dirbtuvės. Jų metu užsienio menininkai kartu su vietos menininkais kuria pasirodymus. Vienas tokių – Bitos Bell (Iranas/Austrija) ir Ievos Lapelytės (Lietuva) bendras darbas DAM. Jame Ieva imasi galbūt ir jai naujos rolės bei vaidmens – režisierės, choreografijos asistentės.

Kitas intrigą keliantis pasirodymas – tai lietuvių kilmės menininkės Dainos Dievos kuriamas garso performansas (pasirodymas), pagrįstas Rokiškio miesto garsais. Tai surinkti ir fiksuoti įvairiausi miesto garsai. Nuo juoko, mašinų gaudesio iki bažnyčios rimties ir varpų skambesio.

Mano akimis, Rokiškiui sunkiai sekasi bendrauti su vizualiaisiais menais. Nežinau kodėl. Galbūt tai vienas labiausiai konkretaus konteksto reikalaujantis meno žanras. Bet tie, kurie tikrai domisi, mielai laukiami festivalio parodose Krašto muziejuje.

Šį kartą festivalis baigsis, manau, audringai. Su koncertu. Ne šiaip popso koncertas. Atvyksta viena lyderiaujančių grupių Lietuvoje – ROYCE. Jų pasirodymas – rugsėjo 8 d. 19 val. svečių namų „Leokordis“ didžiojoje renginių salėje.
ROYCE – tai tobulas derinys sodraus ir negailestingai išraiškingo vokalo, sintezatorinių instrumentuočių, puikiai suderančių su nuolat judančiomis boso partijomis, vietoje ir laiku suskambančiais klavišiniais bei ilgesiu ir mirties nuojauta dvelkiančia gitaros kalba. Tekstai – ryškūs filosofinėmis ir aiškiai suprantamomis prasmėmis, prasiveržiančiomis groteskiškais ir įmantriais, tačiau kartu lengvai pajaučiamais vaizdais.

– Kam apskritai šis festivalis yra skirtas, iš kur jam gaunate lėšų? 

– Rokiškio kultūros centro kultūrinių projektų vadovė B. Bagdonienė festivalio renginiams kiekvienais metais ruošia projektinę paraišką Lietuvos kultūros tarybai. Dalimi lėšų prisideda rajono savivaldybė bei, žinoma, privatūs rėmėjai.

– Festivalis prasidėjo pirmadienį, kas ypatingo jau vyko ir kas dar įvyks šeštadienį ir sekmadienį, ko nepraleisti? 

– Nuo pirmadienio pradėjo dirbti festivalio kūrybinių dirbtuvių dalyviai, jau vyko seminarai, meistriškumo pamokos, paskaitos ir užsiėmimai, kurie tikrai unikalūs, juolab kad lektoriai paskaitas skaitė visų amžių dalyviams. Siūlau nepraleisti likusių festivalio renginių, pasirodymų ar koncertų. Vis tenka išgirsti apgailestaujant, kad nedalyvavo. Tad labai  kviečiu ne tik dalyvauti, bet ir susipažinti – tiek su šiuolaikiniu menu, tiek vieniems  su kitais.

Prie Dirdų

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie