Parodai atrinkti pastarąjį dvidešimties metų kūrybinį laikotarpį atspindintys paveikslai – tai natiurmortai, peizažai, įamžinti architektūros paminklai, kraštovaizdžio detalės. Į susitikimą susirinkusiems rokiškėnams labiausiai įstrigo ir malonių emocijų sukėlė tie kūriniai, kuriuose matomi senojo kaimo etnokultūros atspindžiai, nes jie priminė vaikystę. Tiesa, lankytojai juose pasigedo… bičių.
„Gimtajam…“ K. Preidžius prasitarė, kad tapo iš natūros. Ateityje planuoja truputį keistis, tad paveiksluose turėtų pasirodyti žmonių figūrų. Kol kas, pasak kūrėjo, „su žmonėmis sudėtingiau“, todėl juos tapo tik pagal užsakymus. Taip pat prisipažino, jog jam labiausiai imponuoja XIX a. rusų tapytojo peizažisto Ivano Šiškino darbai.
K. Preidžius kuria beveik 33 metus, 29 metus yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, daug metų vadovauja Biržų tautodailininkų skyriui, 2006 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas. Per tą laiką jo darbai pelnė ne vieną prizą, yra eksponuoti Pasaulio lietuvių dainų šventės ir Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo progomis surengtose parodose, dalyvauta konkursinėse parodosegimtojoje šalyje ir Lenkijoje. Iš viso surengta 11 personalinių parodų.
Susitikimą vedusi muziejininkė Giedrė Spundzevičienė pastebėjo, kad per šį ilgą kūrybinį laikotarpį autoriaus darbai kažkodėl aplenkia Žemaitiją ir „sukasi“ Aukštaitijos regione. Autorius juokavo, jog su žemaičiais sunkiau susikalbėti…
Už šiltus paveikslus autoriui dėkojo ir įkvėpimo linkėjo rokiškėnai bei biržiečiai.
