Ar Afrika, kurios dieną minime gegužės 25-ąją, išties yra civilizacijos lopšys, ar labiausiai neišsivystęs žemynas? Kur ieškoti civilizacijos šaknų, nejaučiant laiko tėkmės? Kas tos Juodojo žemyno moterys, kuriomis neįmanoma nesižavėti ir jų pamiršti? Šios savaitės rekomenduojamose knygose siūlome susipažinti su genčių papročių ir tradicijų suformuota Afrika, kurioje nėra vietos moteriai, su skaudžiausiomis šio žemyno žaizdomis ir stulbinamu laukinės gamtos grožiu. Taip pat – su Ledi, kuriai pakluso dangus ir Afrika, o ji nepakluso niekam, su pasaulinio garso modeliu tapusia moterimi, kurios gyvybė buvo įkainota penkiais kupranugariais.

Nuo Afrikos siūlome persikelti arčiau ir sužinoti – ar daug kuo skiriasi praėjusio amžiaus paskutinis dešimtmetis Latvijoje ir Lietuvoje ir kokie latvių tautos pokyčiai vyko besikeičiančių epochų smagratyje.

Galiausiai siūlome ypač aktualią šiais laikais knygą, kuri atsakys į klausimą – kas ta imuninė sistema ir ar mes iš tiesų jau stovime ant slenksčio nuostabių vaistų paslapties, aiškinamos šimtmetis po šimtmečio?

Eglė Aukštakalnytė-Hansen „Mama Afrika“, 2008 m.

Knygoje – teatro aktorės, 1999 m. išvykusios iš Lietuvos, gyvenimo dalis, praleista Afrikoje, gyvenant čia kartu su šeima. Joje – visa potyrių ir jausmų gama – pažintis su unikalia masajų genties kultūra, begalė ekstremalių situacijų ir pavojų. Keliaujant po Juodąjį žemyną, kuriame amžiams liko dalis autorės širdies, įgyta ir su meile bei švelnia šypsena aprašyta patirtis, pelnius senųjų savanos gyventojų pasitikėjimą, stebint ir fiksuojant vietos genčių buities detales ir ritualus.

Paula McLain „Ledi Afrika“, 2017 m.

Įtraukianti, tikrais įvykiais paremta istorija, kuri sugrąžins į kolonijinio spindesio laikų Afriką.  Knygos centre – Berilės Markam – drąsios, pašėlusios, charizmatiškos, vienos pirmųjų moterų lakūnių pasaulyje – gyvenimo istorija. Ir meilės trikampis, kuriame – lakūnė B. Markam ir rašytoja Karen Blixen – dvi nepaprastos moterys ir vienas vyras, tapęs jų abiejų didžiuoju gyvenimo nuotykiu…

Waris Dirie „Dykumų gėlė“, 2019 m.

Autobiografiniame romane – sukrečianti pasaulinio garso modelio gyvenimo istorija. Prasidedanti nuo dienos, kai už dvylikametę nuotaką septyniasdešimtmetis „jaunikis“ pasiūlė jos tėvui penkis kupranugarius, bet paauglė sugebėjo palikti savo namus Somalyje ir ryžosi alinančiai kelionei per dykumą. Per ilgus sunkaus darbo metus ji pasiekė savo svajonę – tapo pasaulinio garso modeliu. Būdama garsiu ir matomu žmogumi, autorė išdrįso atvirai kalbėti apie Afrikoje atliekamus moteris žalojančius ritualus – barbarišką genitalijų apipjaustymą, dažnai besibaigiantį mergaičių mirtimi, psichikos sutrikimais, depresija ar AIDS.

2009 m. pagal šią knygą sukurtas to paties pavadinimo filmas.

Arno Jundze „Raudonasis gyvsidabris“, 2019 m.

Romane pateiktas įvairus Latvijos visuomenės spektras – senesnės kartos žmonės, po nepriklausomybės gavę netikėtą progą galiausiai pasimatyti su į užsienį kadaise priverstais pasitraukti giminaičiais, sovietinio saugumo agentai, įvairiausioms socialinėms grupėms atstovaujantys nepriklausomybės gynėjai, paskutinysis iš miško brolių, prasislapstęs ištisus penkiasdešimt metų, jaunuoliai, kurie geidžia laimės, tačiau dar nė neįtaria, kokių sunkių išmėginimų jiems atneš pirmieji į laisvę žengiami žingsniai.

Knygoje – apie tai, kaip 1990–1999 m. permainų sumaištyje reikėjo išlikti savimi ir išsaugoti savigarbą, apie kiekvieno žmogaus kelią į vidinę laisvę ir kovą dėl išlikimo.

Daniel M. Davis „Nuostabusis vaistas“, 2020 m.

Šioje knygoje garsus imunologas atskleidžia, kaip veikia imunitetas, vienas didžiųjų gamtos stebuklų – organizmo gebėjimas kovoti su ligomis ir pagyti. Knygoje įtaigiai aprašomi jo mechanizmai ir paaiškinama, kokį poveikį jam daro stresas, miegas, amžius ar psichologinė būsena. Pasirodo, veikdama kur kas galingiau nei kada nors išrasti vaistai, imuninė sistema mūsų kasdieniame gyvenime atlieka esminį vaidmenį. O mokslas rado būdų, kaip, reguliuojant šiuos natūraliuosius gynybos mechanizmus, sukurti vadinamąsias imunoterapijas, padedančias įveikti vėžį, diabetą, artritą ir daugelį su senėjimu susijusių ligų.

Tai knyga, suteikianti galimybę kiekvienam akis į akį susidurti su imuninės sistemos stebuklu, negali nejaudinti.

Marian Orłoń „Grojančio laikrodžio paslaptis“, 2019 m.; „Pagrobėjai“, 2020 m.

Ar gali kalbėti paprastas, gauruotas kiemsargis šuo? Atsakymo raktą mažieji skaitytojai ras  detektyvinėse istorijose apie Seklį Noselę ir jo šunį Kubą. Šios 7–10 m. vaikams skirtos detektyvinės istorijos apie seklį ir jo šuniuką – smagus galvosūkis mažajam skaitytojui. Savo šuns seklys neiškeistų net į gryniausios veislės atstovą – net ir tada, jeigu tas taurios veislės atstovas nešiotų ant kaklo brangakmeniais puoštą antkaklį. Išskirtinio kalbančio šuns Kubos šeimininkas – irgi ne iš piršto laužtas – jis yra nusikaltėlių siaubas, išsprendęs ne vieną bylą.

Detektyvų skaitymas, pasirodo, ne šiaip sau pramoga, šis žanras ugdo daugybę įgūdžių: lavinamas pastabumas, gebėjimas analizuoti situaciją, priežastis ir pasekmes, loginis mąstymas, skatinamas teisingumo jausmas, todėl verta juos vis skaityti.

Virgina Šukytė „Stebuklinga diena“, 2019 m.

Kodėl neverta graužtis, jei kažkam nepatinki ar neįtinki? Ir ką daryti, kai tave kažkas užgaulioja? Visi atsakymai yra šioje knygoje – dvylika nuotykingų pasakėlių, kurių herojai ne tik įveikia sunkumus, bet ir patiki, kad net nuobodžiausią dieną gali įvykti stebuklas, be kurio nebūtų ir pasakos. Kaip elgtis patyrus apgaulę, patars voriukas Vaivoriukas ir papūgiukas Vikis. Įveiki savo drovumą ir baimes išmokys ruoniukas Rytys ir pelėdžiukas Mirksiukas. O kurmiukas Numis padės suprasti, kodėl neverta pyktis su kaimynais.

Dar sužinosite, kodėl vaikai mėgsta laižyti sniegą. Juk tai įdomu?

Parengė J. Keliuočio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Daiva Vilkickienė

Prie Dirdų

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie