Jostein Gaarder „Sofijos pasaulis“, 2009 m.

Stebinanti ir keičianti skaitytojus knyga, kurios autorius suderino nesuderinamus dalykus: filosofijos mokslo raidą apvilko romano rūbu, sukurdamas įtraukiančią, mąstyti skatinančią kelionę per filosofijos istoriją, aplankant didžiausius pasaulio mąstytojus. Kvapą gniaužianti pažintis prasideda nuo paslaptingo laiško, kurį gauna Sofija. Kartu su filosofu Albertu jai tenka ieškoti atsakymų į klastingus klausimus apie savo ir kiekvieno žmogaus būties esmę.

Tai knyga, su kuria užaugo jau ne viena skaitytojų karta, tad, jei dar neskaitei jos, būtina tai padaryti.

Herbjørg Wassmo „Dinos knyga“, 2015 m.

Šiaurės šalių tarybos premija apdovanotos, vienos populiariausių  Norvegijos rašytojų knyga apie išdavystę ir kaltę, gaivališką ir nepasotinamai juslingą moters prigimtį. Ryški, charakteringa, šiaurietiško niaurumo persmelkta, originali saga pasakoja apie audringą Dinos gyvenimą, paženklintą sunkia kalte, paveikta vaikystėje patirto baisaus sukrėtimo. Ši demoniška moteris šaltakraujiškai žaidžia aplinkinių žmonių gyvenimais, o kiekvienas, bandantis prie jos priartėti arčiau nei per žingsnį, arba pats skaudžiai nudega, arba palieka gilų randą Dinos širdyje, kurioje nebėra švelnumo.

Knygoje taip pat ryškiai tapomas XIX a. Norvegijos paveikslas: atskleidžiami sodrūs ir labai skirtingi veikėjų portretai, aprašoma šiauriečių dvaro kasdienybė.

Kas nugalės moteryje, kuriai reikia visko arba nieko – žmogus ar žvėris?

Ingar Sletten Kolloen „Hamsunas: svajotojas ir užkariautojas“, 2013 m.

Biografo, žurnalisto, leidėjo, redaktoriaus knyga apie garsų norvegų rašytoją, savo romanais padariusį didžiulę įtaką ne vienai Europos ir Amerikos kūrėjų kartai. Čia pasakojama intriguojanti dviprasmiška Hamsuno biografija. Autoriui pavyksta iš arti, gyvai skaitytojui parodyti didį rašytojo genijų, jo žavesį, taip pat nutapyti gąsdinančią jo asmenybės pusę: kietą cinizmą ir kasdienes aukas ant meno altoriaus.

Maja Lunde „Bičių istorija“, 2017 m.

Pirmoji scenaristės, knygų vaikams ir jaunimui autorės knyga suaugusiesiems, tapusi pasauliniu bestseleriu. Romane, parašytame pagal principą „kas būtų, jeigu būtų“, pateiktas ateities scenarijus  ne itin šviesus. Kai visiškai išnyksta bitės, žmonijai ima trūkti maisto, pasaulį apima krizė, pražūties nuojauta. Pasirodo bitės – mažulyčiai gamtos elementai –  tarsi Žemės termometras. Joms pakliuvus į bėdą, neišvengiamai į ją pakliūva ir žmonės.

Bitės yra knygos leitmotyvas, tačiau visas tris istorijas vienija vaikų ir tėvų santykiai.

Veikėjus skiria ištisi pasauliai – nenusisekęs, sunkiai besiverčiantis mokslininkas XIX a. Anglijoje, bitininkas, gyvenantis JAV XXI a., ir kinė, gyvenanti 2098 m.

Tai kur kas daugiau nei eilinis romanas. Perskaitęs knygą, pagalvoji: tučtuojau reikia ko nors griebtis, jei nenori, kad pasaulis pats save sunaikintų.

Roy Jacobsen „Balta jūra“, 2019 m.

Vieno populiariausių šiuolaikinių norvegų rašytojų romano „Neregimieji“ tęsinys, kur pasakojama dramatiška meilės istorija, nutikusi mažoje Bariojos saloje 1944–1945 m.

Ši knyga labai glaudžiai susijusi su pirmąja dalimi. Nors abiejose knygose kalbama apie tuos pačius dalykus – vienatvę ir drąsą, šeimos tarpusavio santykius, gamtos stebuklus, likimo paslaptis bei gyvenimo prakeiksmus ir grožį – jos yra visiškai skirtingos tiek savo turiniu, tiek menine raiška.

Pirmoji knyga panardina į lėtą laiko tėkmę, o antroji neleidžia atsikvėpti, todėl verta perskaityti jas abi.

 

Vaikams ir jaunimui siūlome norvegiškų pasakų ir daug nuotykių – smagių ir pavojingų.

 

„Dvylika laukinių gulbių“, 1985 m.

Knygoje atveriamas norvegų liaudies pasakų pasaulis, kuriame gėris visada nugali blogį, vargšai bei dori žmonės pasidaro laimingi, o gobšuoliai bei piktadariai likimo nubaudžiami.

Knygoje skiepijamas gėris ir grožis, sužavi poetiškas pasakojimas ir nesenstančios istorijos.

Anne–Cath Vestly „Mortenas, senelė ir Martė“, 2004 m.

Knyga apie didelės šeimos (tėtė, mama, aštuoni vaikai ir senelė) nuotykius. Ir jų „darbuotoją“ – sunkvežimį, kuris savo darbu maitina visą šeimą.

Knyga, kurioje daug susitikimų, kurioje kiekviena akimirka turi savo nuotykį – nuo linksmų iki gąsdinančių.

Maria Parr „Vaflinės širdelės“, 2018 m.

Vietoje nenustygstanti Lena ir jos draugas Trilė dienas leidžia mažame kaimelyje prie įlankos. Jie prisigalvoja įvairiausių pokštų ir išdaigų: tarp savo namų nutiesia laipiojimo virvę, žaidžia karą, surengia gatvės muzikantų pasirodymą. Ir dažniausiai prisidaro didelių bėdų. Visa laimė, kad greta yra senelis ir tetulė-bobulė, kurie viską sudėlioja į savo vietas.

O jei nutiks kas nors tokio, ko niekam nebepavyks atitaisyti?

Jo Nesbo „Daktaras Proktoras ir pirstukonautai“, 2013 m.

Vieno geriausių šių laikų detektyvinių ir kriminalinių romanų rašytojų, pelniusių keletą premijų ir apdovanojimų, nuotaikinga knygelė su šmaikščiomis iliustracijomis iškart užkariavo mažųjų skaitytojų širdis. Apie daktaro Proktoro, kvaištelėjusio profesoriaus, ir mažojo raudonplaukio Biulės nuotykius vaikai skaito daugiau nei 22 pasaulio šalyse.

Keistokas atvirukas iš Paryžiaus, kuriame žodžiai užrašyti atvirkščiai. Stebuklingi milteliai. Kelionė laiko vonia, žadanti gniaužiančius nuotykius viduramžiuose, aplankant Napoleoną ir kitas garsias asmenybes, atsiduriant Vaterlo mūšyje.

Ir klausimas, ar pavyks išgelbėti profesorių ir jo didžiąją meilę?

 

Parengė Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja

Daiva Vilkickienė

azija

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie