Jo redaktorė – bibliotekos direktorė Alicija Matiukienė. Ledėjai – Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras. Šį kartą autoriai kviečia išsamiau pasigilinti į mokslininkų, meno žmonių kūrybą ir gyvenimus, neseniai iš užmaršties prikeltą poeziją, varto prisiminimus apie garsiausią Lietuvos meilės dainių, rašo apie išnykusį kaimą, kalba apie Rokiškio Šv. Mato bažnyčios varpų ir išnykusių kaimų bei vadinamosios Krošinskių pilaitės istoriją.

Vienas iš straipsnių – interviu su mokslininku prof. Rimantu Mikniu, savo veikloje ypatingą dėmesį skiriančiu mūsų kraštiečio, teisininko ir visuomenės veikėjo prof. Mykolo Romerio gyvenimo ir veiklos studijoms. A. Matiukienė sakė, kad su prof. Mikniu rokiškėnai susitiks konferencijoje spalio 15 dieną, susipažins su plačia jo veikla, rūpinantis M. Romerio atminties išsaugojimu.

 Istorinės tematikos puslapiuose pristatoma dalelė mūsų krašto archeologinių tyrinėjimų, taip pat pasakojama apie Rokiškio dvaro sodybos alaus daryklą. Pastatą, kurį rokiškėnai vadina Krošinskių pilaite. „Autorius Giedrius bando įrodyti, kad romantiškasis pavadinimas, kurį rokiškėnai suteikė alaus daryklai – Krošinskių pilaitė – negalimas. Kaip mums tai teks pamiršti – neįsivaizduotinas dalykas. Mums legendos patinka, romantika taip pat“, – svarsto A. Matiukienė. Ji primena, kad „šis Lietuvos Kultūros vertybių registro objektas, kurio  perspektyva ir paskirtis miesto kultūriniame lauke ne kartą svarstyta diskusijose, spaudoje, miestui ir jo svečiams atsivėrė „Kultūros sostinės“ renginiuose muzikos ir šviesos derme, įsiliedamas į Rokiškio senamiesčio istorinės dalies harmoniją ir tarsi priminęs sprendimų šiam paveldo objektui išsaugoti būtinybę.”

Naujieji Rokiškio Šv. Mato bažnyčios varpai – dar viena leidinio straipsnių tema – apie gražią kultūros mecenatų iniciatyvą, jų vidinę motyvaciją atkuriant istorinę tiesą. „Neeiliniai varpų liejimo faktai ir ceremonijos, apeigos – visa tai naujos žinios skaitytojams apie grąžintą tiesą ir nueitus kelius, norint ją pasiekti. Rėmėjų paieška, ryšiai su Marinelli liejykla Italijoje, pačios liejyklos unikalumas ir varpų liejimo procesas – tai, manau, sudomins jus. Pasilikite šį žurnalą dėl šios vertingos informacijos, nes, kai varpai bus užkelti į varpinę, ne kiekvienas ten galės užlipti ir paskaityti įrašus, o štai žurnale jie lieka”, – sakė A. Matiukienė.

Žurnalo meno puslapiuose skaitytojai prisilies prie lietuvių profesionaliojo teatro, šiemet pažyminčio įkūrimo 100-metį, istorijos režisieriaus Gyčio Padegimo pjesėje. Rasite ir straipsnį apie Rokiškio teatrą. Taip pat meno puslapiuose – dailininko Sigito Daščioro „mūzų galerija, nuotaikų, emocijų virpesiai, žvilgsnių kalba, spalvų deriniai ir kontrastai, kurie liudija autoriaus kūrybiškumą ir talentą.”

Literatūros mylėtojus kviečiame susipažinti su skirtingų kartų literatūrinio žodžio kūrėjomis. Eva Juškevičiūtė į skaitytojo širdį beldžiasi vidinio potyrio atspindžiu, raiškiuoju literatūriniu žodžiu, jaunatviška mintimi. Vyresniosios kartos mūsų krašto poetės Vidos Papaurėlienės eilėse – gyvenimiškoji patirtis, turtingas dvasinis pasaulis ir daugybė neatsakytų klausimų. Naujausiame leidinyje „Prie Nemunėlio” skaitykite ir Matildai Olkinaitei bei Jonui Mekui skirtus straipsnius.

Ir kaipgi be šimtmetį švenčiančio Pauliaus Širvio? „Artėjant poeto P. Širvio gimimo 100-mečiui, šis žurnalo numeris  turi širviškų motyvų: prisiminimai, laiškai, esė, nuotraukos, viršelių dizainas, beržai  iliustracijose. Tai leidinio „Prie Nemunėlio“ akcentas, skirtas poeto atminimui. Pauliui, kurio pačios jautriausios likimo linijos glaudžiai siejasi su Rokiškio krašto žmonėmis, įvykiais, vietovėmis”, – sakė redaktorė.

Tautodailės metams skirta publikacija apie Romą Kaminską, medžio drožėją, „Lino mūkos” organizatorių ir rengėją.

Kraštui pažinti publikuojama pirmoji istorijos apie Kariūnų kaimą dalis, o straipsnyje „Tiesūs ir tvirti kaip medžiai” kalbama apie ateitininkus iš Pandėlio – patriotizmo pavyzdį.

Prie Dirdų
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments