Vilija Radvilė – apie tai, kiek sveria laikas
Muzikantė, gitaros mokytoja, dainų kūrėja ir atlikėja Vilija Radvilė sako, jog „negali augti nepripažinęs savo mažumo“ ir, „jei įmanoma, pasverti laiką meilės saiku – myli be saiko“. Štai tokia jos šių dienų kūrybos filosofija.
vakar.
– Ar dabar kuriasi? Ar tinkamas metas? Ar gimė bent viena daina per šias savaites?
– Taip. Sukūriau. Man kūrybai visada reikalinga savotiška saviizoliacija. Taigi mano kasdienybė nelabai kuo pasikeitė. Suprantama, dabar kūryboj šiek tiek atsispindi šių dienų filosofija. Ir kai kurios senos dainos šiuo laiku suskamba kitaip. Taip, lyg jau būtų rašytos apie tai. Lyg jau kažkas būtų buvę.
– Gal galėtum konkretizuot? Su detalėmis.
– Apie naujausią dainą? Ji apie buvimą. Čia ir dabar. Apie nerimą, virstantį viltimi. Apie tiesą sau apie save. Apie tai, kad negali augti prieš tai nepripažinęs savo mažumo. Apie žaizdas, kurios išgydo sielą. Apie laiką. Ir apie jo svorį. „Jei dar galiu pasverti laiką meilės saiku – mylėt be saiko“. Štai tokia mano šių dienų kūrybinė filosofija.
– O kokia sena daina, kokie žodžiai šiandien atrodo kaip tik šiandien tinkantys, lyg jau būtų rašyti?
– Na, sekmadienį per LRT transliavo naujai nufilmuotą dainą „Mano vakarai“. Ją sukūriau kone prieš dešimt metų. Ji parašyta pagal jaunos merginos, poetės, partizanės Dianos Glemžaitės, žuvusios po karo, 1949-aisiais, Rokiškio rajono miškuose, to paties pavadinimo eilėraštį. Tame Dianos eilėraštyje skamba noras kažkur skubėti, išeiti ir net nežinoti kur. Skamba nedrąsi viltis, kad gal vėl palaukėm atvažiuos pavasaris, gal vėl ji trokš juoktis ir dainuot, o dabar brangina savo vienatvę kaip neįkainojamą turtą. Po penkių dešimtmečių man šios mintys skamba taip, lyg parašytos vakar.
– O koks, Vilija, laiko svoris?
– Laikas, o kartu ir visas gyvenimas vertas tiek, kiek sugebėjai jame mylėti: mažutėlį, draugą, priešą, Dievą, patį gyvenimą, save. Ir kartais tai išties sunku.
Nerijus Širvys – namie su filmu „Vienas namuose“
Nerijus Širvys, Vilniuje gyvenantis kraštietis režisierius, sako, jog dabar, karantino metu, dirbant iš namų, galvoje sukasi gyvenimiškas scenarijus, „kaip saugiai nusipirkt duonos“.
bet galiausiai liko namie su visiems žinomu filmu, be kurio nebūna Kalėdų.
Pirmas kadras reklamoje – namuose sėdintys personažai
„Kalbant rimtai, galvoju apie tai, kaip keisis filmų scenarijai pasaulį palietus koronavirusui“, – svarstė menininkas, reklamos kūrėjas. Šiuo laikotarpiu jis dirba reklamos agentūroje, kur rašo ir režisuoja videoreklamas. „Rašau reklamos scenarijų, pirmas kadras – namuose sėdinčių personažų. Tai užuomina į koronaviruso sukeltą situaciją, dėmesys šių dienų aktualijoms. Bet negalime filmuoti, todėl reklama bus animacinė“, – šių dienų darbo metodais dalijosi režisierius.
„Žiūrint į tolimesnę kūrybą, manau, daugelis pavargs girdėti ir matyti žinių vien apie virusą ir karantiną. Viskam praėjus, daugelis norės pailsėti nuo pandemijos temos. Tačiau reikės daugiau laiko, kol, viliuosi, galėsim pasijuokti, kaip buvo sunku sėdėti namie. Net neabejoju, bus daug filmų apie karantiną ir koroną“, – kalbėjo Nerijus. Jo nuomone, tai neišvengiama, nors tema gali būti pabodusi, bet – populiari. Gaila, pats neturiu daug laiko kurti meninio filmo apie tai. Akivaizdu, kad pandemija liečia ir lies visus žmonių gyvenimo aspektus, ne tik profesinį gyvenimą, kūrybines idėjas“, – kalbėjo režisierius.
Laidotuvės praėjo sklandžiai, bet šiek tiek makabriškai
N. Širvys papasakojo apie šiomis dienomis vykusias artimo žmogaus laidotuves. „Vakar palaidojom žmonos močiutę. Devyniasdešimt trejų metų, tiesiog sustojo širdis, ne nuo koronos. Galvojom, kaip atrodys laidotuvės. Buvo žmonių, kurie negalėjo atvykti iš užsienio, nes uždarytos sienos. Mažesnės laidotuvės negu įprastai, kaukėti artimieji ir laidojimo namų darbuotojai, bet viskas praėjo sklandžiai. Tiesa, kiek makabriškai“, – neslėpė Nerijus.
Prieš kelias savaites jis turėjo minčių nufilmuoti video apie tai, koks dabar pasaulis, ir paskatinti žmones saugiai likti namie. „Bet galiausiai pradėjau žiūrėti filmą „Vienas namuose“, – sakė pašnekovas ir linkėjo visiems kantrybės ir sveikatos. „Laikykitės nurodymų, ir viskas bus gerai“, – sakė N. Širvys, tolimas poeto Pauliaus Širvio giminaitis.
Planuota paroda neįvyko
laikinumą.
Vilniuje gyvenantis kraštietis dailininkas Arvydas Bagdonas sakė, jog kūrybinių minčių jam kyla nuo kokių keturių penkių ryto. „Kūrybiškai gyvenu. Tik štai vakar išėjo puiki tapytoja ir gera draugė Silvija Drebickaitė. Tad mintys sukasi apie šio gyvenimo laikinumą. Tik žmogaus prasminga veikla įspaudžia žymę, tačiau laikui einant ir ji išsitrina“, – sakė Arvydas. Balandžio 7-ąją turėjo prasidėti jo kūrybos darbų paroda, jau ketvirtoji šiemet. Deja, dėl karantino ji atidėta neribotam laikui. Dabar, susijaukus planams kaip ir daugeliui, jis sako turintis laiko papildyti kolekciją.
Menininkui nėra skirtumo
Dailininkas ir fotomenininkas Sigitas Daščioras karantino metu redaguoja nuotraukas, studijuoja nuotoliniu būdu ir mokosi naujų fotoprogramų. „Dirbu per tris mokyklas, tai daugiausia laiko atima videopamokų kūrimas ir montavimas“, – sakė Sigitas. Kai jis dar mokėsi Šiauliuose, jautė, kad ateis toks laikas, kai dirbs nuotoliniu būdu. „Toks laikas atėjo ir beveik kiekvienas šiandien gali save realizuoti skaitmeniniu būdu. Menininkui nėra skirtumo – karantinas ar ne. Aš viduje turiu savo pasaulį ir jaučiu, kad man ši situacija tik į naudą“, – sakė kūrėjas. Šiuo metu J. Keliuočio viešojoje bibliotekoje – jo kūrybos darbų paroda. „Ji ten turėjo veikti tris savaites, o veikia jau mėnesį ir dar nežinia, kiek laiko veiks“, – svarstė Sigitas. Savo dirbtuvėje jis turi tuščią drobę ir jau žino, kas joje bus nutapyta. „Drobėje bus stebuklas“, – šypsojosi dailininkas. Tiesa, kol nepadarys taip, kad jam patiktų, niekam nerodys net darbo nuotraukos.
