blank
Lucilė Garbagnati (dešinėje) su Jonu ir Ramune Korenkomis laiko dovanojamą rankšluostį su „Tautiška giesme“. Asmeninio archyvo nuotr.

Tikėjausi geresnių prieššventinių naujienų iš lietuvių draugų, bet atėjo liūdna žinia apie tavo  išėjimą, mano mielas Jonai.

Tavo šeimai, draugams, tave pažinojusiems noriu pasakyti, kokia stipri draugystė mus siejo ir su kokiu sielvartu išgyvenu šią netektį.

Nuo mūsų susitikimų Bezansone, universitetų teatrų tarptautiniuose festivaliuose prieš 20 metų, tu man likai nepriklausomybės šviesos nešėjas, Lietuvos kultūros skleidėjas teatre, mene.

Tu tai darei neužsisklęsdamas, su tvirtu įsitikinimu, viską atverdamas visam pasauliui.

Tavo indėlis Lietuvai – jos tradicijų, kalbos, kurią tu taip karštai gynei, saugojimas.

Dėkoju tau už nepamirštamą kelionę į Kryžių kalną, vietą, kuri manyje liko tavo aukštintos Lietuvos pasipriešinimo kovų liudininke, būties ir jos pabaigos simboliu.

Ačiū, mielas Jonai, už man paliktą kelialapį į ateities teatrą, meną. Tai mane nuteikia viltingai, nes, kaip sakė Šekspyras, „žmogus yra iš tos pačios medžiagos kaip ir jo svajonės“.

Lucile Garbagnati 

Bezansono universiteto lyginamosios literatūros dėstytoja, profesorė, Franš Komtė regiono universitetų teatrų asociacijos prezidentė

Vertė Elena Dilbienė

 

Rokmelsta
Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Comments
Inline Feedbacks
View all comments