blank
Vaida Matiukaitė: „Man visi etapai yra svarbūs, reikalingi. be jų neįmanomas augimas, tobulėjimas.“ J. Kačerausko ir G. Matiuko nuotr.

Ir akmuo, ir oda, ir stiklas

Kaip menininkė Vaida rimčiau debiutavo Vilniuje vykusiame renginyje „Tebūnie naktis – 2011“ ir Rūdininkų knygyne atidarytoje parodoje. Čia ji pristatė akmens miniatiūras. Bendra ekspozicija apjungė vilniečio pusbrolio fotomenininko Gyčio darbus bei filmuotą medžiagą apie griūvančius dvarus. Žiūrovus stebino įdomus darbų pateikimas ir tai, kaip paprastas akmuo, kurio nė nepastebi ar kurį nuspiri, gali tapti gyvastimi.

Prieš keletą metų įžengus į jos jaukius namus, odos kvapas tiesiog tvyrojo ore. Tada Vaida ruošėsi dvare pristatyti išskirtinių rankinių kolekciją. (Jas paskui graibstė ne tik draugės, bet ir madingiausios Rokiškio ponios.) Po to šou valdiško darbo atsisakiusią menininkę „Gimtasis Rokiškis“ paskelbė „Metų atradimu“. Tačiau vien odos kūrėjai nebuvo gana – ji dirba ir su akmeniu, ir su stiklu, neseniai sukurtą pirmąjį gyvenime vitražą vadina avantiūra, o sustoti eksperimentuoti nė neketina… „Netyčiukas vitražas kaip uraganas įsuko mane į stiklą – labai plačių galimybių medžiagą. Iš pirmo žvilgsnio atrodo labai paprasta dirbti, tačiau apgaulingas tas atrodymas. Stiklas yra be galo jautrus ir kaprizingas. Ir padarius vieną vitražą, „iškepus“ keletą lėkščių, sakyti, kad aš jau moku su stiklu dirbti, būtų visiška netiesa. Žinau, kad dar daug kartų bus supjaustyti pirštai, nepavykę techniniai, spalviniai ir kitokie sprendimai, kol galėsiu pasakyti, kad jau šis tas pavyksta“, –laikraščiui yra sakiusi kūrėja.

(Daugiau – šeštadienio „Gimtajame…“)

Subscribe
Informuoti apie
guest
0 Komentarai
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus

Rekomenduojami video: