Giedriaus Kujelio nuotr.

Pasikeitė eksponatais

Kai nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus nusprendė surengti tokią parodą, dalis vertingiausių eksponatų iš Rokiškio pusmečiui iškeliavo į Kauną. „Išvežta daugiau nei šimtas kūrinių. Tačiau neišsigąskit – mūsų muziejus tuščias nelieka. Eksponatai pakeičiami unikaliais XVI–XIX a. Vakarų Europos dailininkų tapybos, skulptūros ir taikomosios dailės dirbiniais iš Mykolo Žilinsko kolekcijos. Tai išskirtiniai darbai, kuriuos jau galima apžiūrėti Rokiškyje“, – sakė Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotoja Dalia Kiukienė.

Anot jos, idėja surengti tokią parodą kilo ilgamečiam M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriui, muziejininkui Osvaldui Daugeliui ir Rokiškio krašto muziejaus direktorei Nijolei Šniokienei. Ilgai puoselėtą idėją realizavo muziejininkų bei restauratorių komanda, kuriai vadovavo menotyrininkė daktarė Aušra Vasiliauskienė.

Ne tik rimta, bet ir žaisminga

Atidarydama parodą M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė akcentavo, kad paroda yra ne tik moksliškai rimta, pagrįsta tyrinėjimais, bet ir linksma, žaisminga. Susiruošusiems ją apžiūrėti rekomendavo „atsinešti sumuštinių ir arbatos, nes, norint apžiūrėti visą kolekciją, reikia skirti nemažai laiko, be to – norisi vis sugrįžti“.

Prie sumanymo prisidėjo ir Vilniaus universiteto Zoologijos muziejus, kuris paskolino Konstantino Tyzenhauzo paukščius, Nacionalinis dailės muziejui ir kt. Tapybos ekspertas Osvaldas Daugelis papasakojo kolekcijos patekimo į Kauną istoriją, kurią retas Rokiškyje žino. Iš vyresnių savo kolegų jis girdėjo, kad „1941-aisiais vežimais iš Rokiškio dvaro buvo atvežta meno kolekcija“. Mat  tuo metu mūsų dvare vokiečiai įrenginėjo ligoninę. Sovietinė valdžia neleido privatiems savininkams turėti vertybių, jas nacionalizavo.

Kvietė atvažiuoti į Rokiškį

O. Daugelis kauniečius kvietė ir į Rokiškį, nes grafų drabužių kolekcija, kuria taip žavėjosi ir mados istorikas Aleksandras Vasiljevas, liko Krašto muziejuje.

Nacionalinio dailės muziejaus darbuotojai, kurie dalyvavo atidarant parodą, dalį kolekcijos vėliau žada parodyti ir Vilniuje. O kada visą parodą pamatysime čia, Rokiškyje? „Lapkričio mėnesį paroda „Uždegta Monmartro ugnies: Rokiškio dvaro meno kolekcija“ bus atvežta į Krašto muziejų“, – sakė D. Kiukienė.

Rinko net degant pabūklų ugniai

Kalbant apie Rokiškio dvaro kolekciją išsamiau, D. Kiukienė sakė, kad kolekcijos pagrindą suformavo grafas Konstantinas Tyzenhauzas (1786–1853), Pastovyse (šiandien Baltarusijos teritorija) įkūręs paveikslų galeriją ir ornitologijos kabinetą. „K. Tyzenhauzas savo meno kolekciją surinko keliaudamas ar buvodamas užsienyje įvairiais laikotarpiais. Konstantino žentas istorikas Aleksandras Pšezdzieckis (1814–1871) rašė, kad K. Tyzenhauzas kūrinius rinkęs „net degant pabūklų ugniai Monmartre, Paryžiuje“. Galima sakyti, jog ši parodos leitmotyvu tapusi frazė buvo pranašiška, nes greitai Monmartrą pamėgo ir išgarsino meninė inteligentija. Su Prancūzija K. Tyzenhauzą siejo tai, kad jis dalyvavo 1812 m. kare, baigęs tarnybą kurį laiką ten gyveno“, – sakė D. Kiukienė.

Didelė dalis kolekcijos  – užsienio dailininkų paveikslai

Didelę  eksponuojamą kolekcijos dalį sudaro užsienio dailininkų (italų, flamandų, prancūzų, vokiečių) tapybos darbai. Minėtini dailininkai yra Francesco Fontebasso, Marcello Bacciarelli, Salvatoras Rosa, Guido Cagnacci, Andrea del Sarto, Antoine Mirou, Abrahamas van Diepenbeeckas, Leonardas Brameris, Louis‘as de Caullery ir kt. „Su Lietuva susijusių autorių kontekste pirmiausia išskirtini paties grafo K. Tyzenhauzo piešiniai ir akvarelės, jo mokytojo Aleksandro Orlovskio piešiniai ir litografijos. Vertingas Simono Čechavičiaus religinių piešinių rinkinys. Grafai taip pat turėjo gausius „Vilniaus albumo“ litografijų, Lenkijos-Lietuvos valdovų antkapinių paminklų vaizdų rinkinius“, – sakė parodos rengėjai.

Išryškinamos Sofija ir Marija

Be to, parodoje išryškinamos dvi garsios grafų moterys – Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel Gufjė ir Marija Tyzenhauzaitė-Pšezdzieckienė, „kurių talentai ir geri darbai atsiskleidė įvairiose srityse“. Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė yra pirmoji moteris rašytoja istorinėje Lietuvoje, rašiusi prancūzų kalba.

„Parodą taip pat papildo K. Tyzenhauzo ornitologijos kabineto paukščiai, fragmentiški dvaro kasdienio gyvenimo liudytojai – knygos, grafaičių piešiniai ir akvarelės, aksesuarai. Paskutiniųjų Rokiškio šeimininkų grafų Pšezdzieckių pomėgį fotografuoti rodo gausus mėgėjiškų nuotraukų rinkinys, o dvaro tarnautojų išsaugota drabužių kolekcija bus galima pasigrožėti filmuotoje medžiagoje“, – sakė D. Kiukienė.

Prie Dirdų

Rašyti komentarą

avatar
  Subscribe  
Informuoti apie