Vertinti filmo susirinko žvaigždės
Išankstinė premjera kviestinei publikai vyko pirmadienio vakarą Vilniuje, kino teatre „Forum Cinema Vingis“. Į trečiąjį Justino filmą susirinko ryškiausios kino, teatro, muzikos žvaigždės, kino festivalių organizatoriai, kritikai: Anželika Cholina, Algirdas Latėnas, Kostas Smoriginas, Vidas Bareikis, Justinas Jarutis, Igoris Kofas, Neda Malūnavičiūtė, Vida Ramaškienė, Edvinas Pukšta. Šį sąrašą galima būtų vis tęsti, o „Širdys“ spaudoje įvardijamos kai laukiamiausia metų premjera.
Filme – meilės istorijoje, kuri rutuliojasi sanatorijoje, be Lietuvos teatro ir muzikos akademijos aktorių, kuriuos moko Algirdas Latėnas bei Vidas Bereikis, kurso, vieną pagrindinių vaidmenų vaidina žiūrovų labai mylimas Rolandas Kazlas. Ne mažiau ryškūs ir Algirdas Gradauskas, Liubomiras Laucevičius, Indrė Patkauskaitė. Pagrindinius Mildos ir Sauliaus personažus įkūnija jaunimas – Roberta Sirgedaitė ir Motiejus Ivanauskas. Tai filmas, nukeliantis į paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį, kuriame dar nebuvo feisbuko, jaunimas šoko diskotekose, skambant Tomo Augulio, Andriaus Mamontovo dainoms, o naktimis, kai auklėtojai sprendžia savo reikalus, jų auklėtiniai santykius aiškinasi, jaučia ir gyvena be stabdžių.
Siužetas kardinaliai perkurtas
Naujasis Justino darbas atsirado iš debiutinio jo filmo apie meilę „Dangus neturi išrinktųjų“. Tačiau siužetas perkurtas kardinaliai. „Tai naujas filmas. Likę tik tai, kad veiksmas vyksta vaikų širdininkų sanatorijoje, kur dviejų paauglių meilei kur kas sudėtingiau nei sveikų paauglių gyvenime. Filme yra keletas temų, tačiau svarbiausia – niekad neišsižadėti to, dėl ko verta gyventi. Siužetas toks. 1995-aisiais vykstančiose varžybose bėgdamas sprintą Saulius patiria traumą̨. Atvykęs į sanatoriją, jis susiduria su individualybes puoselėjančio auklėtojo (R. Kazlo) bei griežtą ugdymą propaguojančio Snapo (A. Gradausko) darbo metodais. Šios konfliktuojančios sistemos neišvengiamai veikia jaunuolių gyvenimus, ir riba tarp dviejų pasaulių čia neegzistuoja. Senbuviai prie to įpratę. Tačiau ką tik atvykusiam naujokui Sauliui gyventi mirties akivaizdoje nėra lengva. Maža to, jis pamilsta merginą, kuri skaičiuoja paskutines savo vasaras…“ – taip apie filmą Justinas kalbėjo vos jį nufilmavęs.
Jis pasakė „taip“
Šis filmas yra siejamas ir su R. Kazlo sugrįžimu į kiną. Viename interviu spaudai R. Kazlas buvo atviras – jis buvo linkęs vaidmens atsisakyti, tačiau pažvelgęs į akis režisieriui pasakė „taip“. J. Krisiūnas irgi neslėpė su R. Kazlu suradęs bendrą kalbą, juos tarsi veikusi chemija. Visi, kurie apie šitą filmą kalbėjo, akcentavo tai, kad vienas ryškiausių lietuvių aktorių R. Kazlas nesistengė užgožti jaunimo savo talentu, bet atvirkščiai – visuomet padėjo, palaikė, padrąsino.
„Besiruošdami filmui, analizuodami scenarijų, kartu praleidom nebesuskaičiuojamą kiekį valandų. Atrodo, vos susitinkam, o jau penkios valandos prabėgusios. Per tą laiką braukdavom ašaras ir iš juoko, ir iš liūdesio. Filmuoti Rolandą – vienas malonumas. Jis pateikia kelis puikius aktorinius pasiūlymus. Tau telieka išsirinkti teisingiausią. Buvo net sykį „papykęs“. Sako: „Visiems duodi tiek daug pastabų, o man vos kelias. Gal aš blogai ką darau?“ Tai, ko gero, nuoširdžiausias aktorius, kurį teko sutikti. Ir šiandien susitikę išgėrėm kavos, pasidalinom šilta energija ir išsiskyrėm „iki greito“.
Rolandas ne tik sukūrė auklėtojo Andriaus vaidmenį, bet ir padėjo koreguoti scenarijų, taisyti dialogus. Retai kada tarp aktoriaus ir režisieriaus įvyksta tokia stipri chemija, ir jie eina viena kryptimi. Būtent taip mums buvo. Manau, nuėjom didelį ir gražų kelią. Tikim, patiks ir žiūrovui. Rolandas atvirai dalijosi savo patirtimi, lygiai taip pat kaip aš bijojo filmavimo, tačiau visad padrąsindavo, kai būdavo sunku“, – filmavimo vasarą yra sakęs Justinas.
Draskė prisiminimai
Ką jis jautė žiūrėdamas filmą? Justinas atviras – jis visas virpėjo, jį „visą draskė“ prisiminimai apie tą Salų vasarą. Premjeroje, kur susirinko artimiausi žmonės ir draugai, jis, aišku, girdėjo daug gražių žodžių, tačiau iš jaudulio nieko nepamena. „Man svarbiausiai, kaip filmą įvertins žiūrovai“, – sakė Justinas. „Jaučiu didelį palaikymą, gražūs atsiliepimai, bet reikia palaukti premjeros savaitės“, – kalbėjo režisierius. Po premjeros iki paryčių jie kalbėjosi su jaunaisiais aktoriais. Justinas matė, kad jų akys dega, ir tai, kad jie „dideliam džiaugsme“.
Šaunuolis Justinas , tikras Rokiškio ambasadorius, sėkmės premjerose.